Untitled

axali teqnologiebi
istoria
kibersivrce _ uxilavi da xiluli
axali sivrce
xaTuna mSvidobaZe
interneti iyo udidesi gamogoneba, triumfaluri movlena kacobriobis istoriaSi. Tumca iseve, rogorc yvela mniSvnelovani axali teqnologiis SemTxvevaSi,
internetma moitana kargic da cudic. internetteqnologiebisa da swrafi globaluri dakavSirebis Sedegad Seiqmna axali, virtualuri sivrce _ kibersivrce,
romelmac bevr sikeTesTan erTad axali safrTxeebi da gamowvevebi warmoiqmna.
sul raRac ori-sami aTeuli wlis win kibersivrce da misi usafrTxoeba TviT
ganviTarebuli qveynebis mTavrobebisTvisac ki ar warmoadgenda mniSvnelovan
sazrunavs, Tumca dRes am sivrcis daculoba erT-erT umniSvnelovanes faqtorad iqca. gaCnda kiberomis, informaciuli omis, kiberterorizmis, kiberSpiona­
Jis safrTxeebi, ramac sxvadasxva strategiis, taqtikis, dazvervisa Tu kanonmdeb­
lobis cvlilebebis aucilebloba gamoiwvia.
Tavdapirvelad termin `kibernetikis~ gamoyeneba ukavSirdeba me-20 saukunis
mecniersa da maTematikoss, masaCusetsis teqnologiuri institutis profesors
norbert viners (1894-1964). Tavis wignSi, `kibernetika~, romelic 1948 wels gamosca,
man faqtobrivad saTave daudo axal mecnierul mimdinareobas. vineri kibernetikas ganmartavda, rogorc mecnierebas marTvisa da komunikaciebis Sesaxeb. Tavad
termini kibernetika momdinareobs berZnuli sityvidan κυβερνητική (kibernetike),
58
kibersivrce _ uxilavi da xiluli axali sivrce
rac mesaWes, mmarTvels niSnavs. es sityva aseve gvxvdeba
frangi fizikosisa da maTematikosis andre mari amperis
filosofiur naSromSi: “Essais sur la philosophie des Sciences” (samecniero-filosofiuri eseebi). termini kibersivrce
ki pirvelad gamoyenebu­li iyo­amerikeli mwerlis uiliam
gibsonis samecniero-fantastikuri Janris wignSi `neiromanti~, romelic 1984 wels gamoica. amis Semdeg termini
ukve farTod gamoiyeneba.
axali informaciuli realobis Seqmnis sawyisebTan dgas
aseve informaciuli Teoriis mamad wodebuli klod Senoni norbert vineri (1894-1964)
(1916-2001). misi naSromebi efuZneba cifruli informaciis gadacemis efeqturi sakomunikacio arxebis SemuSavebas.
is miiCnevda, rom cifruli informaciis gadacema SesaZ­
loa pirdapir relevanturi iyos fundamentur fizikur
kanonzomierebasTan. mis saxels ukavSirdeba cifruli
kompiuteris Seqmna da monacemTa struqturuli kompresirebis ideac. monacemTa kompresirebis Sedegad ki SesaZ­
lebeli gaxda rogorc monacemTa moculobis Semcireba,
aseve monacemTa gadacemis siCqaris gazrdac.
daprogramebuli kompiuteris ganviTareba swrafad xdeboda. gansakuTrebiT mniSvnelovania momxmareblis grafi-­
uiliam gibsoni
kuli interfeisis Seqmna. brZanebebis koduri xazebis in(dab.1948)
terfeisi momxmareblis grafikuli interfeisiT (Graphical
User Interface - GUI) Seicvala, romelic momxmarebels kompiuterTan imijis _ gamosaxulebis saSulebiT muSaobis SesaZleblobas aZlevs. am axalma aRmoCenam rigiT
adamians, romelic ar aris kompiuteruli mecnierebis dargis warmomadgeneli, kompiuterTan martivad muSaobis saSualeba misca. 1980-iani wlebis dasawyisSi bazarze
gamodis personaluri kompiuterebi grafikuli interfeisiT: Xerox 8010, Apple Lisa,
Apple Macintosh, Atari-ST da Commodore Amiga.
dRevandeli gadmosaxedidan es kompiuterebi primitiulia. Tumca im droisaTvis, 80-iani wlebis dasawyisSi, es iyo udidesi teqnologiuri winsvla. daiwyo
daprogramebuli kompiuterisa da internetis masStaburi Serwyma. Seiqmna internetservisis mimwodebeli komerciuli kompaniebi da globaluri dakavSirebis axali kiberera.
da mainc, ra aris kibersivrce da ratom aris misi usafrTxoeba mniSvnelovani
TiToeuli CvenganisaTvis?!
momxmareblis grafikuli interfeisia,
magaliTad, failis, saqaRaldis, anu e.w.
folderis, brauzeris an nebismieri programis grafikuli gamosaxuleba (`ikonka~)
kompiuterSi.
Xerox Star 8010
59
axali teqnologiebi
kibersivrce aris kompiuteruli sistemebisagan Seqmnili uxilavi, virtualuri
sivrce. kompiuteruli sistemebi ki, anu kompiuterebi, serverebi, routerebi, optikur-boWkovani kabelebi, planSeturi kompiuterebi, smartfonebi da sxv. xilvadi, materialuri sagnebia. swored maTi erToblivi muSaoba qmnis im uxilav sivr­
ces, romelsac kibersivrce ewodeba.
yoveldRiurad TiToeuli Cvengani am sivrcis meSveobiT iRebs uamrav sargebels:
vecnobiT axal ambebs msoflios sxvadasxva mxridan, vjavSniT sastumros, viyenebT
internetbankings da saSualeba gveZleva gvqondes martivi da iafi saerTaSori­
so komunikaciebi. es aris sivrce, sadac Cveni cxovrebis mniSvnelovan nawils vatarebT.
ganviTarebul qveynebSi sayofacxovrebo teqnikidan dawyebuli usafrTxoebis
sistemiT damTavrebuli yvelaferi internetteqnologiebis meSveobiT imarTeba.
amavdroulad, am axali teqnologiebis gamoyenebiT Cven viRebT eleqtrosadgurebis, gazis, wylis, navTobis miwodebisa da warmoebis marTvis ufro efeqtur
sistemas. samTavrobo da TavdacviTi sistemebic swored kompiuteruli sistemebis
meSveobiT imarTeba. yvelaferi, rac dakavSirebulia am sistemebTan, kibersivrcis
Semadgeneli nawilia. es yovelive ki SesaZlebeli gaxda daaxloebiT 20-25 wlis
win eleqtronuli, daprogramebuli kompiuterisa da internetis erToblivi dakavSirebiT, romelmac Zireulad Secvala adamianTa cxovreba. dRes msoflios mosaxleobis erT mesamedze meti internetis momxmarebelia.
aRsaniSnavia, rom yvela am sikeTesTan erTad, gaCnda axali safrTxeebic. yoveldRiurad uamravi sxvadasxva tipis, struqturisa Tu daniSnulebis virusi iqmneba.
e.w. `troianebi~, logikuri bombebi, Wiavirusebi Tu sxavadasxva saxis zianis momtani programebi safrTxes uqmnis Cvens usafrTxoebas. hakerulma Tavdasxmebma
SesaZloa ara marto mwyobridan gamoiyvanos Tqveni kompiuteri an moiparos personaluri informacia, aramed udidesi riski Seuqmnas qveynis saxelmwifoebriv
usafrTxoebas, radganac kiberSetevebs iseTive zianis motana SeuZlia, rogoric
tradiciuli omis formebis gamoyenebas.
60
kibersivrce _ uxilavi da xiluli axali sivrce
dRemde Seqmnili kompiuteruli virusebis raodenoba ramdenime
aTeul milions iTvlis. hakerTa auracxeli armia ki dRiTi dRe izr­
deba. metic, zogierTi qveyana ara mxolod Semwynarebelia kiberkriminalebis mimarT, aramed qiraobs kidec maT mizanSi amoRebuli
qveynebis winaaRmdeg. 2007 da 2008 wlebSi estoneTis da saqarTvelos gamocdilebam gviCvena, rom kiberomi akavSirebs organizebul danaSauls da agresiuli qveynebis tradiciul geopolitikur
miznebs.
kiberTavdasxmebis ganxorcieleba bevrad ufro nakleb saxsrebs
moiTxovs da amitomac aris mimzidveli. kompiuterebi, botnetebi
da virusebis Seqmna gacilebiT nakleb finansur resurss saWiroebs,
vidre samxedro intervencia. magaliTad, 2008 wels saqarTvelos
winaaRmdeg gamoyenebuli erT-erTi meTodi iyo swored botnetSetevis meTodi. e.w. DDoS-is (ingl. distributed-denial-of-service) gamoyenebiT Tavdamsxmeli vebgverdebs, serverebs didi raodenobis informaciiT swored botnetebis, davirusebuli zombi kompiuterebis
qselis meSveobiT tvirTavs. hakeri Tavis kontrolqveS moqceul
kompiuterebs erTi brZanebiT aZlevs instruqcias gansazRvruli
samiznis winaaRmdeg kiberSetevis dasawyebad. SesaZloa, Tqveni
kompiuteri ise gaxdes botnetis nawili, rom Tqven amis Sesaxeb
verc ki gaigoT da mxolod operaciuli (anu kompiuteris muSaobis)
siCqaris umniSvnelo Semcireba SeniSnoT. brZanebis miRebisTanave
Tqveni kompiuteri uerTdeba aTasobiT sxva kompiuterul qsels
informaciis nakadis gasaSvebad. Sedegad ki, magaliTad, vebgverdi
veRar SeZlebs momsaxurebis Sesrulebas, romlisTvisac igi iyo gamiznuli. DDoS-is Setevebs SeuZlia daazianos iseTi mniSvnelovani
infrastruqtura, rogoricaa, magaliTad, sabanko sistema. Tavidan
es problema SeiZleba mxolod imaT SeamCnion, vinc iyenebs internetbankings, Semdgom ki bankomatebi Sewyveten muSaobas da veRarc
molareebi SeZleben naRdi fulis gacemas. bankebs sirTuleebi SeeqmnebaT sakredito baraTebis xarjvis aRricxvaSi, gamavali da
Semavali Tanxebis sistemur damuSavebaSi. male ufro didi bankebi SeaCereben tranzaqciebs samizne bankTan araswori informaciis
miRebis an sakuTari sistemis dainficirebis SiSiT.
61
axali teqnologiebi
meore yvelaze gavrcelebuli meTodi, romelsac mimarTaven hakerebi, aris APT
(Advanced Persistent Threat) meTodi. mizanmimarTul mudmiv safrTxes warmoadgens
Setevis tipi, romelic, kompaniebidan da samTavrobo uwyebebidan moipovebs konfidencialur da Rirebul informacias. Setevis es forma iyenebs socialuri inJineriis moxerxebul e.w. `fiSingis~ meTods (informaciis mopoveba internetTaRliTobis, motyuebis gziT). hakeri Ria wyaroebis dazvervis sxvadasxva saSualebis
gamoyenebiT (e.w. OSINT tools) moiZiebs informacias mizanSi amoRebuli obieqtis
Sesaxeb. moZiebuli informaciis safuZvelze mas SeuZlia Seqmnas yalbi, damajerebeli eleqtronuli gzavnili, romelsac mohyveba bmuli an TandarTuli faili. Tuki
adresati bmuls an TandarTul dokuments gaxsnis, Tavis kompiuterSi gadmotvirTavs viruss. `fiSingis~ sxvadasxva forma arsebobs, romelTa mizania kompiuterul
sistemaSi iseTi virusis Seyvana, romelic SeumCnevelia didi xnis manZilze. hakers
SeuZlia distanciurad moiparos saxelmwifo saidumloebebi da farTo kategoriis
inteleqtualuri sakuTreba, rogoricaa teqnologiuri sqemebis, warmoebis procesebis, cdebis Sedegebis, biznesgegmebis, partniorobis SeTanxmebebis, eleqtronuli fostisa da sakontaqto siebis Sesaxeb informacia. es meTodi kiberSpionaJis
ganxorcielebis yvelaze gavrcelebuli meTodia.
arsebobs kompiuterul sistemebSi SeRwevis ufro rTuli sqemebic. magaliTad,
mosadis an pentagonis kompiuterul sistemebSi SeRweva gamocdili da mcodne hake­
risTvisac ki SesaZloa did sirTules warmoadgendes. arc e.w daxuruli sistemebi,
qselebi, romlebic ar aris dakavSirebuli internetTan, arian srulad daculi.
amas staqsnetis magaliTic cxadyofs. eqspertebs sjeraT, rom staqsnetma iranis,
kerZod ki, naTanzis birTvuli eleqtrosadguris kompiuterul qselSi USB Flashis saSualebiT SeaRwia da mwyobridan gamoiyvana aTasi centrifuga. staqsnets superkiberiaraRic ki uwodes. unda iTqvas, rom interneti ar aris erTaderTi gza
kompiuterul sistemebSi SesaRwevad, Tumca es aris yvelaze farTo da gaxsnili
gza.
mniSvnelovania aRiniSnos, rom yvela hakeri ar aris borotmoqmedi. Cven SesaZloa
zogierTis qmedeba gavamarTloT kidec: magaliTad, roca xdeba arasrulwlovanTa
pornografiuli Tu sxva aralegaluri Sinaarsis saitebis CamoSla. Tavad termini
`hakeri~ warmoiSva 1960-ian wlebSi masaCusetsis teqnologiur institutSi. kompiu-
sityva `hakeri~ momdina­reobs
Zveli inglisuri sityvidan
tohaccian, rac gapobas,
gatexvas an raimes nakuwebad
qcevas niSnavs.
62
kibersivrce _ uxilavi da xiluli axali sivrce
teruli mecnierebis studentebi xSirad ejibrebodnen erTmaneTs institutis kompiuterul sistemebSi SeeRwiaT da adrianad daesrulebinaT davaleba. maSin maT amisa­
Tvis rigSi yofna uwevdaT.
hakerebi sam ZiriTad kategoriad iyofa: e.w. TeTrqudiani, nacrisferqudiani da
Savqudiani hakerebi.
TeTrqudiani hakerebi TavianT unarebs kompiuterul sistemebSi xarvezebis aRmofxv-­­
rasa da usafrTxoebis gaumjobesebas axmaren. maT aseve sikeTisTvis mebrZol hakerebs
an eTikur hakerebs eZaxian.
Savqudiani hakerebisTvis eTikis wesebi ar arsebobs. maTi ZiriTadi misia aris kompiuterul sistemebSi an qselSi SeRweva mzakvruli qmedebisa Tu miznebisTvis. isini TavianT unarebs kiberkriminaluri saqmianobis gansaxorcieleblad iyeneben. maT
mizans warmoadgens kiberterorizmi, kiberqurdoba, kiberTaRliToba, kiberjaSuSoba
da sxva kiberkriminaluri saqmianoba. maT aseve araeTikur da borot hakerebs uwodeben.
nacrisferqudiani hakeri aris iseTi hakeri, romelic aralegalur qmedebas sCadis
ara sakuTari piradi sargeblis, aramed raime ideis gamo. nacrisferqudianebis ZiriTadi motivacia aris SurisZieba. isini TavianT `gmirobas~, rogorc wesi, asajaroeben.
nac­­risfer hakerad wodebulma `jesterma~ `vikiliqsis~ vebgverdi im motiviT CamoSala, rom man aramarTebulad miiCnia `vikiliqsis~ mier aSS-is aTiaTasobiT saxelmwifo
saidumlo dokumentis gasajaroeba. am qmedebis Semdgom ki man Twitter-ze Tavisi SeniRbuli profiliT Semdegi ram dawera: `me Cavidine kiberTavdasxma `vikiliqsze~, radgan
maT safrTxe Seuqmnes Cveni samxedroebis usafrTxoebas da Cveni qveynis sagareo
politikas~.
mediis yuradRebas kiberSeteva naklebad iqcevs, samagierod farTod aSuqebs amboxebebs, dabombvebsa Tu sxvadasxva sabrZolo qmedebebs. magaliTad, veravin iviwyebs
2008 wlis agvistos omis dros sasowarkveTili qalis saxes, romelic sakuTari aalebuli saxlis win ijda da mxolod JestebiTRa mimarTavda rusul TviTmfrinavs,
romelmac is adgili dabomba. televizorSi naCvenebi sistemurad dazianebuli banko­
matebi an cnoba raime informaciisa Tu monacemebis moparvis Sesaxeb ki ar iwvevs
sazogadoebis mZafr reaqcias. kiberSeteva ufro rTuli asaxsnelia da amitomac rTulia misTvis politikuri yuradRebis miqceva da misgan Tavis dasacavad aucilebeli qmedebebis ganxorcieleba. am problemasTan sabrZolvelad, upirveles yovlisa,
saWiroa saTanado zomebis miReba qveynis SigniT, ara mxolod samTavrobo doneze,
aramed sazogadoebrivi TvalsazrisiTac, rac xels Seuwyobs rogorc sazogadoebis
ukeT gaTviTcnobierebas am sakiTxebSi, ise sabaziso TavdacviTi unar-Cvevebis Camoyalibebas. elementaruli wesebis dacviT ki TiToeuli Cvengani SeZlebs im riskebis
Semcirebas, romlebic safrTxes uqmnian Cvens usafrTxoebasa da keTildReobas.
vebgverdis CamoSla aris Setevis is tipi, romelic
mis vizualur gamosaxulebas cvlis. es meTodi
politikurad motivirebuli hakerebis da
haqtivistebisTvis protestis gamoxatvis erT-erTi
formaa. ZiriTadad maTi samiznea mTavrobebi da
religiuri jgufebi. vebgverdis CamoSlas aseve
eleqtronul grafitisac eZaxian.
63