axali teqnologiebi istoria kibersivrce _ uxilavi da xiluli axali sivrce xaTuna mSvidobaZe interneti iyo udidesi gamogoneba, triumfaluri movlena kacobriobis istoriaSi. Tumca iseve, rogorc yvela mniSvnelovani axali teqnologiis SemTxvevaSi, internetma moitana kargic da cudic. internetteqnologiebisa da swrafi globaluri dakavSirebis Sedegad Seiqmna axali, virtualuri sivrce _ kibersivrce, romelmac bevr sikeTesTan erTad axali safrTxeebi da gamowvevebi warmoiqmna. sul raRac ori-sami aTeuli wlis win kibersivrce da misi usafrTxoeba TviT ganviTarebuli qveynebis mTavrobebisTvisac ki ar warmoadgenda mniSvnelovan sazrunavs, Tumca dRes am sivrcis daculoba erT-erT umniSvnelovanes faqtorad iqca. gaCnda kiberomis, informaciuli omis, kiberterorizmis, kiberSpiona Jis safrTxeebi, ramac sxvadasxva strategiis, taqtikis, dazvervisa Tu kanonmdeb lobis cvlilebebis aucilebloba gamoiwvia. Tavdapirvelad termin `kibernetikis~ gamoyeneba ukavSirdeba me-20 saukunis mecniersa da maTematikoss, masaCusetsis teqnologiuri institutis profesors norbert viners (1894-1964). Tavis wignSi, `kibernetika~, romelic 1948 wels gamosca, man faqtobrivad saTave daudo axal mecnierul mimdinareobas. vineri kibernetikas ganmartavda, rogorc mecnierebas marTvisa da komunikaciebis Sesaxeb. Tavad termini kibernetika momdinareobs berZnuli sityvidan κυβερνητική (kibernetike), 58 kibersivrce _ uxilavi da xiluli axali sivrce rac mesaWes, mmarTvels niSnavs. es sityva aseve gvxvdeba frangi fizikosisa da maTematikosis andre mari amperis filosofiur naSromSi: “Essais sur la philosophie des Sciences” (samecniero-filosofiuri eseebi). termini kibersivrce ki pirvelad gamoyenebuli iyoamerikeli mwerlis uiliam gibsonis samecniero-fantastikuri Janris wignSi `neiromanti~, romelic 1984 wels gamoica. amis Semdeg termini ukve farTod gamoiyeneba. axali informaciuli realobis Seqmnis sawyisebTan dgas aseve informaciuli Teoriis mamad wodebuli klod Senoni norbert vineri (1894-1964) (1916-2001). misi naSromebi efuZneba cifruli informaciis gadacemis efeqturi sakomunikacio arxebis SemuSavebas. is miiCnevda, rom cifruli informaciis gadacema SesaZ loa pirdapir relevanturi iyos fundamentur fizikur kanonzomierebasTan. mis saxels ukavSirdeba cifruli kompiuteris Seqmna da monacemTa struqturuli kompresirebis ideac. monacemTa kompresirebis Sedegad ki SesaZ lebeli gaxda rogorc monacemTa moculobis Semcireba, aseve monacemTa gadacemis siCqaris gazrdac. daprogramebuli kompiuteris ganviTareba swrafad xdeboda. gansakuTrebiT mniSvnelovania momxmareblis grafi- uiliam gibsoni kuli interfeisis Seqmna. brZanebebis koduri xazebis in(dab.1948) terfeisi momxmareblis grafikuli interfeisiT (Graphical User Interface - GUI) Seicvala, romelic momxmarebels kompiuterTan imijis _ gamosaxulebis saSulebiT muSaobis SesaZleblobas aZlevs. am axalma aRmoCenam rigiT adamians, romelic ar aris kompiuteruli mecnierebis dargis warmomadgeneli, kompiuterTan martivad muSaobis saSualeba misca. 1980-iani wlebis dasawyisSi bazarze gamodis personaluri kompiuterebi grafikuli interfeisiT: Xerox 8010, Apple Lisa, Apple Macintosh, Atari-ST da Commodore Amiga. dRevandeli gadmosaxedidan es kompiuterebi primitiulia. Tumca im droisaTvis, 80-iani wlebis dasawyisSi, es iyo udidesi teqnologiuri winsvla. daiwyo daprogramebuli kompiuterisa da internetis masStaburi Serwyma. Seiqmna internetservisis mimwodebeli komerciuli kompaniebi da globaluri dakavSirebis axali kiberera. da mainc, ra aris kibersivrce da ratom aris misi usafrTxoeba mniSvnelovani TiToeuli CvenganisaTvis?! momxmareblis grafikuli interfeisia, magaliTad, failis, saqaRaldis, anu e.w. folderis, brauzeris an nebismieri programis grafikuli gamosaxuleba (`ikonka~) kompiuterSi. Xerox Star 8010 59 axali teqnologiebi kibersivrce aris kompiuteruli sistemebisagan Seqmnili uxilavi, virtualuri sivrce. kompiuteruli sistemebi ki, anu kompiuterebi, serverebi, routerebi, optikur-boWkovani kabelebi, planSeturi kompiuterebi, smartfonebi da sxv. xilvadi, materialuri sagnebia. swored maTi erToblivi muSaoba qmnis im uxilav sivr ces, romelsac kibersivrce ewodeba. yoveldRiurad TiToeuli Cvengani am sivrcis meSveobiT iRebs uamrav sargebels: vecnobiT axal ambebs msoflios sxvadasxva mxridan, vjavSniT sastumros, viyenebT internetbankings da saSualeba gveZleva gvqondes martivi da iafi saerTaSori so komunikaciebi. es aris sivrce, sadac Cveni cxovrebis mniSvnelovan nawils vatarebT. ganviTarebul qveynebSi sayofacxovrebo teqnikidan dawyebuli usafrTxoebis sistemiT damTavrebuli yvelaferi internetteqnologiebis meSveobiT imarTeba. amavdroulad, am axali teqnologiebis gamoyenebiT Cven viRebT eleqtrosadgurebis, gazis, wylis, navTobis miwodebisa da warmoebis marTvis ufro efeqtur sistemas. samTavrobo da TavdacviTi sistemebic swored kompiuteruli sistemebis meSveobiT imarTeba. yvelaferi, rac dakavSirebulia am sistemebTan, kibersivrcis Semadgeneli nawilia. es yovelive ki SesaZlebeli gaxda daaxloebiT 20-25 wlis win eleqtronuli, daprogramebuli kompiuterisa da internetis erToblivi dakavSirebiT, romelmac Zireulad Secvala adamianTa cxovreba. dRes msoflios mosaxleobis erT mesamedze meti internetis momxmarebelia. aRsaniSnavia, rom yvela am sikeTesTan erTad, gaCnda axali safrTxeebic. yoveldRiurad uamravi sxvadasxva tipis, struqturisa Tu daniSnulebis virusi iqmneba. e.w. `troianebi~, logikuri bombebi, Wiavirusebi Tu sxavadasxva saxis zianis momtani programebi safrTxes uqmnis Cvens usafrTxoebas. hakerulma Tavdasxmebma SesaZloa ara marto mwyobridan gamoiyvanos Tqveni kompiuteri an moiparos personaluri informacia, aramed udidesi riski Seuqmnas qveynis saxelmwifoebriv usafrTxoebas, radganac kiberSetevebs iseTive zianis motana SeuZlia, rogoric tradiciuli omis formebis gamoyenebas. 60 kibersivrce _ uxilavi da xiluli axali sivrce dRemde Seqmnili kompiuteruli virusebis raodenoba ramdenime aTeul milions iTvlis. hakerTa auracxeli armia ki dRiTi dRe izr deba. metic, zogierTi qveyana ara mxolod Semwynarebelia kiberkriminalebis mimarT, aramed qiraobs kidec maT mizanSi amoRebuli qveynebis winaaRmdeg. 2007 da 2008 wlebSi estoneTis da saqarTvelos gamocdilebam gviCvena, rom kiberomi akavSirebs organizebul danaSauls da agresiuli qveynebis tradiciul geopolitikur miznebs. kiberTavdasxmebis ganxorcieleba bevrad ufro nakleb saxsrebs moiTxovs da amitomac aris mimzidveli. kompiuterebi, botnetebi da virusebis Seqmna gacilebiT nakleb finansur resurss saWiroebs, vidre samxedro intervencia. magaliTad, 2008 wels saqarTvelos winaaRmdeg gamoyenebuli erT-erTi meTodi iyo swored botnetSetevis meTodi. e.w. DDoS-is (ingl. distributed-denial-of-service) gamoyenebiT Tavdamsxmeli vebgverdebs, serverebs didi raodenobis informaciiT swored botnetebis, davirusebuli zombi kompiuterebis qselis meSveobiT tvirTavs. hakeri Tavis kontrolqveS moqceul kompiuterebs erTi brZanebiT aZlevs instruqcias gansazRvruli samiznis winaaRmdeg kiberSetevis dasawyebad. SesaZloa, Tqveni kompiuteri ise gaxdes botnetis nawili, rom Tqven amis Sesaxeb verc ki gaigoT da mxolod operaciuli (anu kompiuteris muSaobis) siCqaris umniSvnelo Semcireba SeniSnoT. brZanebis miRebisTanave Tqveni kompiuteri uerTdeba aTasobiT sxva kompiuterul qsels informaciis nakadis gasaSvebad. Sedegad ki, magaliTad, vebgverdi veRar SeZlebs momsaxurebis Sesrulebas, romlisTvisac igi iyo gamiznuli. DDoS-is Setevebs SeuZlia daazianos iseTi mniSvnelovani infrastruqtura, rogoricaa, magaliTad, sabanko sistema. Tavidan es problema SeiZleba mxolod imaT SeamCnion, vinc iyenebs internetbankings, Semdgom ki bankomatebi Sewyveten muSaobas da veRarc molareebi SeZleben naRdi fulis gacemas. bankebs sirTuleebi SeeqmnebaT sakredito baraTebis xarjvis aRricxvaSi, gamavali da Semavali Tanxebis sistemur damuSavebaSi. male ufro didi bankebi SeaCereben tranzaqciebs samizne bankTan araswori informaciis miRebis an sakuTari sistemis dainficirebis SiSiT. 61 axali teqnologiebi meore yvelaze gavrcelebuli meTodi, romelsac mimarTaven hakerebi, aris APT (Advanced Persistent Threat) meTodi. mizanmimarTul mudmiv safrTxes warmoadgens Setevis tipi, romelic, kompaniebidan da samTavrobo uwyebebidan moipovebs konfidencialur da Rirebul informacias. Setevis es forma iyenebs socialuri inJineriis moxerxebul e.w. `fiSingis~ meTods (informaciis mopoveba internetTaRliTobis, motyuebis gziT). hakeri Ria wyaroebis dazvervis sxvadasxva saSualebis gamoyenebiT (e.w. OSINT tools) moiZiebs informacias mizanSi amoRebuli obieqtis Sesaxeb. moZiebuli informaciis safuZvelze mas SeuZlia Seqmnas yalbi, damajerebeli eleqtronuli gzavnili, romelsac mohyveba bmuli an TandarTuli faili. Tuki adresati bmuls an TandarTul dokuments gaxsnis, Tavis kompiuterSi gadmotvirTavs viruss. `fiSingis~ sxvadasxva forma arsebobs, romelTa mizania kompiuterul sistemaSi iseTi virusis Seyvana, romelic SeumCnevelia didi xnis manZilze. hakers SeuZlia distanciurad moiparos saxelmwifo saidumloebebi da farTo kategoriis inteleqtualuri sakuTreba, rogoricaa teqnologiuri sqemebis, warmoebis procesebis, cdebis Sedegebis, biznesgegmebis, partniorobis SeTanxmebebis, eleqtronuli fostisa da sakontaqto siebis Sesaxeb informacia. es meTodi kiberSpionaJis ganxorcielebis yvelaze gavrcelebuli meTodia. arsebobs kompiuterul sistemebSi SeRwevis ufro rTuli sqemebic. magaliTad, mosadis an pentagonis kompiuterul sistemebSi SeRweva gamocdili da mcodne hake risTvisac ki SesaZloa did sirTules warmoadgendes. arc e.w daxuruli sistemebi, qselebi, romlebic ar aris dakavSirebuli internetTan, arian srulad daculi. amas staqsnetis magaliTic cxadyofs. eqspertebs sjeraT, rom staqsnetma iranis, kerZod ki, naTanzis birTvuli eleqtrosadguris kompiuterul qselSi USB Flashis saSualebiT SeaRwia da mwyobridan gamoiyvana aTasi centrifuga. staqsnets superkiberiaraRic ki uwodes. unda iTqvas, rom interneti ar aris erTaderTi gza kompiuterul sistemebSi SesaRwevad, Tumca es aris yvelaze farTo da gaxsnili gza. mniSvnelovania aRiniSnos, rom yvela hakeri ar aris borotmoqmedi. Cven SesaZloa zogierTis qmedeba gavamarTloT kidec: magaliTad, roca xdeba arasrulwlovanTa pornografiuli Tu sxva aralegaluri Sinaarsis saitebis CamoSla. Tavad termini `hakeri~ warmoiSva 1960-ian wlebSi masaCusetsis teqnologiur institutSi. kompiu- sityva `hakeri~ momdinareobs Zveli inglisuri sityvidan tohaccian, rac gapobas, gatexvas an raimes nakuwebad qcevas niSnavs. 62 kibersivrce _ uxilavi da xiluli axali sivrce teruli mecnierebis studentebi xSirad ejibrebodnen erTmaneTs institutis kompiuterul sistemebSi SeeRwiaT da adrianad daesrulebinaT davaleba. maSin maT amisa Tvis rigSi yofna uwevdaT. hakerebi sam ZiriTad kategoriad iyofa: e.w. TeTrqudiani, nacrisferqudiani da Savqudiani hakerebi. TeTrqudiani hakerebi TavianT unarebs kompiuterul sistemebSi xarvezebis aRmofxv- rasa da usafrTxoebis gaumjobesebas axmaren. maT aseve sikeTisTvis mebrZol hakerebs an eTikur hakerebs eZaxian. Savqudiani hakerebisTvis eTikis wesebi ar arsebobs. maTi ZiriTadi misia aris kompiuterul sistemebSi an qselSi SeRweva mzakvruli qmedebisa Tu miznebisTvis. isini TavianT unarebs kiberkriminaluri saqmianobis gansaxorcieleblad iyeneben. maT mizans warmoadgens kiberterorizmi, kiberqurdoba, kiberTaRliToba, kiberjaSuSoba da sxva kiberkriminaluri saqmianoba. maT aseve araeTikur da borot hakerebs uwodeben. nacrisferqudiani hakeri aris iseTi hakeri, romelic aralegalur qmedebas sCadis ara sakuTari piradi sargeblis, aramed raime ideis gamo. nacrisferqudianebis ZiriTadi motivacia aris SurisZieba. isini TavianT `gmirobas~, rogorc wesi, asajaroeben. nacrisfer hakerad wodebulma `jesterma~ `vikiliqsis~ vebgverdi im motiviT CamoSala, rom man aramarTebulad miiCnia `vikiliqsis~ mier aSS-is aTiaTasobiT saxelmwifo saidumlo dokumentis gasajaroeba. am qmedebis Semdgom ki man Twitter-ze Tavisi SeniRbuli profiliT Semdegi ram dawera: `me Cavidine kiberTavdasxma `vikiliqsze~, radgan maT safrTxe Seuqmnes Cveni samxedroebis usafrTxoebas da Cveni qveynis sagareo politikas~. mediis yuradRebas kiberSeteva naklebad iqcevs, samagierod farTod aSuqebs amboxebebs, dabombvebsa Tu sxvadasxva sabrZolo qmedebebs. magaliTad, veravin iviwyebs 2008 wlis agvistos omis dros sasowarkveTili qalis saxes, romelic sakuTari aalebuli saxlis win ijda da mxolod JestebiTRa mimarTavda rusul TviTmfrinavs, romelmac is adgili dabomba. televizorSi naCvenebi sistemurad dazianebuli banko matebi an cnoba raime informaciisa Tu monacemebis moparvis Sesaxeb ki ar iwvevs sazogadoebis mZafr reaqcias. kiberSeteva ufro rTuli asaxsnelia da amitomac rTulia misTvis politikuri yuradRebis miqceva da misgan Tavis dasacavad aucilebeli qmedebebis ganxorcieleba. am problemasTan sabrZolvelad, upirveles yovlisa, saWiroa saTanado zomebis miReba qveynis SigniT, ara mxolod samTavrobo doneze, aramed sazogadoebrivi TvalsazrisiTac, rac xels Seuwyobs rogorc sazogadoebis ukeT gaTviTcnobierebas am sakiTxebSi, ise sabaziso TavdacviTi unar-Cvevebis Camoyalibebas. elementaruli wesebis dacviT ki TiToeuli Cvengani SeZlebs im riskebis Semcirebas, romlebic safrTxes uqmnian Cvens usafrTxoebasa da keTildReobas. vebgverdis CamoSla aris Setevis is tipi, romelic mis vizualur gamosaxulebas cvlis. es meTodi politikurad motivirebuli hakerebis da haqtivistebisTvis protestis gamoxatvis erT-erTi formaa. ZiriTadad maTi samiznea mTavrobebi da religiuri jgufebi. vebgverdis CamoSlas aseve eleqtronul grafitisac eZaxian. 63
© Copyright 2024 Paperzz