eTer basiaSvili fizika XI klasis saxelmZRvanelo gamomcemloba `speqtri~ 2010 sagamomcemlo jfufi: giorgi basiaSvili Tamar basiaSvili naTia kapanaZe Tamar merebaSvili gamomcemloba `speqtri~ tel.: 8(22)95-13-21 8(99)26-57-70 8(99)51-05-69 el. fosta: [email protected] [email protected] 2 Tema ? upasuxeT amoxseniT amocanebi savarjiSokiTxvebs, # SeamowmeT Tqveni Tqveni codna codna ! amocanaTa amoxsnis nimuSi amocanaTa amoxsnis nimuSi daicaviT usafrTxoebis wesebi! eleqtrul xelsawyoebTan muSaobisas dauSvebelia SiSvel gamtarze Sexeba; saSiSia gaumarTavi eleqtroxelsawyoebiT muSaoba, periodulad saWiroa maTi Semowmeba specialistis mier; eleqtroxelsawyoebTan muSaoebis dasrulebis Semdeg aucilebelia maTi gamorTva eleqtruli qselidan. 3 sarCevi I Tavi Sesavali 6 wrewirze moZraoba 8 wrewirze moZravi sxeulis aCqareba 11 gravitaciuli urTierTqmedeba 14 sxeulTa Tavisufali vardna 18 Tavisufali vardnis aCqareba 24 horizontisadmi kuTxiT gasrolili sxeulis moZraoba 26 dedamiwis xelovnuri Tanamgzavrebi. pirveli da meore kosmosuri siCqare 29 sxeulis moZraoba daxril sibrtyeze 31 gadabmuli sxeulebis moZraoba 34 II Tavi 4 rxevebi da talRebi. eleqtromagnituri movlenebi 42 harmoniuli rxeva 43 meqanikuri talRebi 46 magnituri induqciis veqtori magnituri induqciis wirebi 49 magnituri velis moqmedeba denian gamtarze 52 magnituri velis moqmedeba moZrav damuxtul nawilakze 54 eleqtromagnituri induqcia 59 magnituri nakadi. lencis wesi 61 eleqtromagnituri induqciis kanoni. TviTinduqcia 64 induqciuroba. magnituri velis energia 66 rxeviTi konturi 68 cvladi deni 72 denis Zalisa da Zabvis moqmedi mniSvnelobebi 74 eleqtruli energiis gadacema. transformatori 77 III Tavi eleqtromagnituri talRa 87 eleqtromagnituri talRebis gamosxiveba da miReba 90 sinaTlis talRuri da kvanturi buneba 92 sinaTlis gavrcelebis siCqare 94 sinaTlis dispersia 97 sinaTlis interferencia 100 sinaTlis difraqcia 104 sinaTlis polarizacia 107 eleqtromagnituri talRebis skala 109 sinaTlis kvantebi. fotoefeqti 113 fotoefeqtis Teoria 116 IV Tavi molekulur-kinetikuri Teoriis ZiriTadi debulebebi 125 molekulur-kinetikuri Teoriis pirveli debuleba 127 molekulur-kinetikuri Teoriis meore debuleba 129 molekulur-kinetikuri Teoriis mesame debuleba 131 idealuri airi. molekulur-kinetikuri Teoriis ZiriTadi gantoleba 133 Termodinamikuri sistema da misi parametrebi 135 idealuri airis mdgomareobis gantoleba 138 idealuri airis kanonebi. boil-mariotis kanoni 140 Sarlis da gei-lusakis kanonebi 142 Sinagani energia 147 muSaoba TermodinamikaSi 149 Termodinamikis kanonebi 151 siTburi Zrava 154 siTburi Zravas mqk 156 pasuxebi 164 danarTi 175 5 Sesavali saxelmZRvanelo Sedgenilia XI klasis sabunebismetyvelo standartis Sesabamisad _ igi uzrunvelyofs standartiT gaTvaliswinebuli Sedegebis miRwevas. saxelmZRvaneloSi swavlebis procesisadmi axali damokidebulebaa, rac gulisxmobs Sedegze orientirebul swavlebas. paragrafebi isea agebuli, rom uzrunvelyos moswavlis CarTuloba sagakveTilo procesSi. saxelmZRvanelo uzrunvelyofs ara marto codnis SeZenas, aramed garkveuli unar-Cvevebis Camoyalibebasa da ganviTarebas, rac aadvilebs codnis praqtikaSi gamoyenebas. saswavlo wlis bolos Tqven SeZlebT: ● aRweroT sxeulis moZraoba Sesabamisi gantolebebiT; ● daadginoT rxevebisa da talRebis zogadi kanonzomierebebi; ● gaaanalizoT cvladi eleqtruli da magnituri velebis Tvisebebi da axsnaT maTi kavSiri eleqtromagnitur talRebTan; ● gamoikvlioT sinaTlis ormagi buneba; ● gaaanalizoT siTburi movlenebi molekulur-kinetikuri Teoriis da Termodinamikis kanonebis gamoyenebiT. saxelmZRvanelo dagexmarebaT, gaarkvioT sxvadasxva movlenis mizezi da Sedegi, gamoikvlioT zogierTi maTgani, moiZioT da daamuSaoT saWiro informacia. SeecadeT, pasuxi gasceT paragrafSi dasmul SekiTxvebs, amoxsnaT amocanebi, dagegmoT da CaataroT eqsperimentuli samuSaoebi, gaakeToT maTi analizi, gamoitanoT daskvnebi da gaakeToT prezentacia. maswavleblis miTiTebiT eqsperimentuli samuSaoebi da sxvadasxva saxis davalebebi SeiZleba SeasruloT damoukideblad, wyvilebSi an jgufurad. saxelmZRvaneloSi mocemulia rubrikebi, rac garkveul daxmarebas gagiwevT wignze muSaobisas. eqsperimentis Catarebisas daicavi usafrTxoebis wesebi! 6 I Tavi sibrtyeze moZraoba am Tavis Seswavlis Semdeg Tqven SeZlebT: ● daaxasiaToT sxeulis mrudwiruli moZraoba, rogorc aCqarebuli moZraoba; ● daadginoT kavSiri wrewirze moZraobis wiriT siCqares, aCqarebas, sixSiresa da periods Soris. gamoiyenoT es kavSiri sxvadasxva problemis gadasaWrelad; ● gamoiyenoT msoflio mizidulobis kanoni planetebis, Tanamgzavrebis da kosmosuri xomaldebis moZraobis aRsawerad; ● raodenobrivad daaxasiaToT gasrolili sxeulis moZraoba, daakavSiroT sxeulis frenis parametrebi sawyis pirobebTan; ● dagegmoT da CaataroT cdebi sxeulis dinamikis Sesaswavlad, gaaanalizoT Sedegebi da gaakeToT daskvnebi. 7 1.1. wrewirze moZraoba meqanikuri moZraoba. moZraoba yvelaze gavrcelebuli movlenaa bunebaSi, igi yoveldRiuri cxovrebis ganuyofeli nawilia (sur. 1.1). moZraoben mTvare da dedamiwa, planetebi da varskvlavebi, dedamiwis xelovnuri Tanamgzavrebi da kosmosuri xomaldebi, moZraoben adamianebi da cxovelebi, molekulebi da atomebi, elementaruli nawilakebi... 1.1 moZraoba samyaros umniSvnelovanesi Tvisebaa nebismieri moZraobis Seswavla unda daviwyoT am moZraobis aRweriT. Tqven iciT, rom sxeulis meqanikuri moZraoba aris drois ganmavlobaSi misi mdebareobis cvlileba sivrceSi aTvlis sxeulis mimarT. gaixseneT! ● ra aris aTvlis sxeuli? aTvlis sistema? ● ra SemTxvevaSi CaiTvleba sxeuli nivTier (materialur) wertilad? ● ra aris sxeulis traeqtoria? ● traeqtoriis formis mixedviT ra saxis SeiZleba iyos moZraoba? wrfivi moZraoba 1.3 8 mrudwiruli moZraoba Tqven iciT, rom wrfivi moZraobisas siCqaris veqtoris mimarTuleba emTxveva gadaadgilebis mimarTulebas (sur. 1.2). mrudwiruli traeqtoriis nebismier wertilSi ki sxeulis moZraobis siCqare mimarTulia am wertilze gavlebuli mxebis gaswvriv (sur. 1.3). mrudwiruli traeqtoriis sxavadasxva wertilSi sxeulis siCqares sxvadasxva mimarTuleba aqvs (sur. 1.4). misi moduli ucvlelic rom iyos, moZraoba ver CaiTvleba Tanabrad. radgan siCqare veqtoruli sididea, amitom misTvis moduli da mimarTuleba erTnairad mniSvnelovania. e.i. mrudwiruli moZraoba aCqarebuli moZraobaa. wrewirze moZraoba mudmivi modulis mqone siCqariT. mrudwiruli moZraobis umartivesi saxea sxeulis moZraoba wrewirze mudmivi modulis mqone siCqariT. am SemTxvevaSi sxeuli (nivTieri wertili) wrewirze drois tol SualedebSi tol rkalebs Semowers. ● daaxasiaTeT dedamiwis zedapiris wertilebis moZraoba dedamiwis brunvis RerZis mimarT? SeasruleT naxazi da SeadareT am wertilTa moZraobebi; ● daasaxeleT magaliTebi, rodesac sxeuli moZraobs wrewirze mudmivi modulis mqone siCqariT. wrewirze moZraoba xasiaTdeba wiriTi da kuTxuri siCqariT. wiriTi siCqare ( ) tolia nivTieri wertilis mier Semowerili rkalis sigrZis (l) Sefardebisa im drois SualedTan (t), romelic saWiroa am rkalis Semosawerad (sur. 1.5): r v2 1.4 mrudwirul traeqtoriaze sxeulis siCqaris mimarTuleba cvalebadia A R 0 l B j 1.5 AB = l kuTxuri siCqare () tolia wrewirze moZravi nivTieri wertilis brunvis centrTan SemaerTebeli radiusis Semobrunebis kuTxis () Sefardebisa im drois SualedTan (t), romelic saWiroa am SemobrunebisaTvis: SI sistemaSi wiriTi siCqaris erTeulia 1m/wm, kuTxuri siCqaris _ 1rad/wm (radiani aris centraluri kuTxe, romlis Sesabamisi rkalis sigrZe radiusis tolia). es iseTi kuTxuri siCqarea, romlis drosac nivTieri wertili 1 wamSi 1radianis tol kuTxes Semowers. xSirad wrewirze moZraobas axasiaTeben brunvis periodiTa da sixSiriT. brunvis periodi (T) aris dro, romelic saWiroa wrewirze erTi sruli brunis Sesasruleblad. brunvis sixSire () erT wamSi Sesrulebuli brunTa ricxvia. brunvis periodi da sixSire dakavSirebulia formulebiT: da R radiusian wrewirze erTi sruli brunis dros nivTieri wertili Semowers 2R sigrZis rkals, amitom wiriTi siCqare erTi periodis ganmavlobaSi nivTieri wertili 2 radianis tol kuTxes Semowers, amitom misi kuTxuri siCqare am tolobebis SedarebiT miviRebT kavSirs wiriT da kuTxur siCqareebs Soris: 9 wrewirze Tanabrad moZravi wertilis wiriTi siCqare tolia kuTxuri siCqarisa da wrewiris radiusis namravlisa. mrudwiruli traeqtoriis nebismier wertilSi sxeulis moZraobis siCqare mimarTulia am wertilze gavlebuli mxebis gaswvriv. nebismieri mrudwiruli moZraoba aCqarebulia. ? upasuxeT amoxseniT amocanebi savarjiSokiTxvebs, # 1. ra siCqariT moZraobs avtomobili, Tu misi saburavi, romlis radiusi 50smia, wamSi 10 bruns asrulebs? 2. nivTieri wertili mudmivi modulis siCqariT brunavs 2m radiusis wrewirze. gamoTvaleT wertilis wiriTi da kuTxuri siCqareebi, Tu man 1wm-Si Semowera wrewiris naxevari? 3. ra siCqare aqvs ekvatoris wertilebs dRe-Ramuri brunvisas? dedamiwis radiusi 6400km-is tolad CaTvaleT. 4. dedamiwis zedapiridan ra simaRlezea 8km/wm siCqariT moZravi Tanamgazavri, Tu igi erT bruns asrulebs 96wT-Si? ! amocanaTa amoxsnis nimuSi amocanaTa amoxsnis nimuSi amocana matarebeli moZraobs 100km/sT siCqariT. ra siCqare eqneba vagonis borblis zeda da qveda wertilebs dedamiwasTan dakavSirebul aTvlis sistemaSi? CaTvaleT, rom borblebi brunavs srialis gareSe. amoxsna A 0 matareblis moZraobisas misi borblis wertilebi brunaven borblis RerZis mimarT. amave dros RerZi dedamiwis mimarT gadaadgildeba siCqariT. radgan vagonis borbali brunavs srialis gareSe, amitom borblis TiToeuli wertilis siCqaris moduli tolia siCqaris modulisa da mimarTulia borblis yovel wertilSi gavlebuli mxebis gaswvriv (sur. 1.6). amitom borblis A da B wertilebis siCqareebia: B pasuxi: 200km/sT; 0. 10 1.2. wrewirze moZravi sxeulis aCqareba wrfivi TanabaraCqarebuli moZraobis aCqareba mudmivi sididea. rogori sididea aCqareba wrewirze mudmivi modulis mqone siCqariT moZraobisas? gavarkvioT am aCqarebis mimarTuleba. gaixseneT! ● ra mimarTuleba aqvs sxeulis aCqarebas wrfivi TanabaraCqarebuli moZraobisas? ● ratom vTvliT wrewirze moZraobas aCqarebulad im SemTxvevaSic ki, rodesac sxeulis siCqaris moduli ucvlelia? A ganvixiloT nivTieri wertilis moZraoba R radiusian wrewirze, rodesac siCqaris moduli ucvlelia. vTqvaT, mcire drois SualedSi nivTieri wertili gadaadgilda A-dan B wertilSi (sur. 1.7). aCqareba gamoiTvleba formuliT: j B R j 0 sadac tom siCqaris cvlilebaa, ami- aCqarebas siCqaris cvlilebis mimarTuleba aqvs centriskenuli aCqarebis mimarTuleba. cxadia, aCqarebas iseTive mimarTuleba eqneba, rogoric siCqaris cvlilebis veqtors. radgan t drois Sualedi mcirea, amitom AB rkalsa da AB qordas Soris gansxvaveba SeiZleba ugulebelvyoT. gaixseneT veqtorTa Sekrebis wesi da veqtori. aageT veqtorTa Sekrebis zogadi wesi daiyvaneba mravalkuTxedis agebamde: TiToeuli veqtoris bolo wertils SevuTavsebT momdevno veqtoris sawyiss, veqtorTa jami warmoadgens mravalkuTxedis Camket gverds mimarTuls pirveli veqtoris sawyisi wertilidan bolo veqtoris bolo wertilisaken (sur. 1.8). radgan gadaadgileba mcire droSi moxda, amitom B wertili Zalin axlosaa A wer, tilTan. Sesabamisad,kuTxec mcirea veqtori amitom SeiZleba CavTvaloT, rom marTobulia veqtorisa. r r r r d = a +b+c veqtorTa Sekreba aCqareba mimarTulia centrisken 11 mimarTulia A wertilSi gavlebuli mxebis gaswvriv, amitom mimarTuli iqneba radiusis gaswvriv wrewiris centrisaken. cxadia, igive mimarTuleba eqneba aCqarebis veqtorsac. amgvarad, wrewirze moZravi sxeulis aCqareba nebismier wertilSi mimarTulia radiusis gaswvriv wrewiris centrisken (sur. 1.9), amitom mas centriskenul aCqarebas uwodeben. centriskenuli aCqarebis sidide. gamovTvaloT centriskenuli aCqarebis veqtorebisagan Sedgenili samkuTxedi msgavsia ABO samkuTxemoduli. , da disa (sur. 1.7), radgan isini tolferdaa da wverosTan mdebare kuTxeebi tolia (isini miiReba urTierTmarTobuli gverdebiT). msgavsobidan gamomdinareobs, rom daSvebis Tanaxmad, AB qorda SeiZleba SevcvaloT AB rkaliT, amitom am tolobis gaTvaliswinebiT miviRebT: an saidanac Tu wrewirze sxeulis moZraobisas siCqaris moduli mudmivi sididea, centriskenuli aCqarebis modulic mudmivi iqneba. ● Tqveni azriT, am SemTxvevaSi moZraoba CaiTvleba Tu ara TanabaraCqarebulad? pasuxi daasabuTeT. centriskenuli Zala. radgan wrewirze sxeulis moZraoba aCqarebulia, cxadia, unda arsebobdes Zala, romelic am aCqarebis mizezia. es centriskenuli Zalaa. centriskenuli Zala 12 centriskenuli Zala modebulia wrewirze moZrav sxeulze da mimarTulia radiusis gaswvriv wrewiris centrisken (sur. 1.10). ● dasaxeleT magaliTebi, rodesac sxeulis moZraobas iwvevs centriskenuli Zala. wrewirze moZravi sxeulis aCqareba nebismier wertilSi mimarTulia radiusis gaswvriv wrewiris centrisken. centriskenuli aCqarebis sidide gamoiTvleba formuliT: ? upasuxeT amoxseniT amocanebi savarjiSokiTxvebs, # 1. 1.11 suraTze mocemulia nivTieri wertilis moZraobis traeqtoria. miuTiTeT siCqarisa da aCqarebis mimarTulebebi A, B da C wertilebSi. 2. gamoTvaleT avtomobilis aCqareba, Tu igi moZraobs 10m/wm siCqariT mosaxvevSi, romlis simrudis radiusi 50m-ia. rogor Seicvleba avtomobilis aCqareba, Tu simrudis radiusi gaizrdeba 2-jer? Semcirdeba 2-jer? SeadareT aCqarebaTa mniSvnelobebi. 3. ra aCqareba aqvs nivTier wertils, romelic moZraobs 1m radiusis wrewirze mudmivi modulis mqone siCqariT. brunvis periodi 4wm-ia. 4. gamoTvaleT mTvaris centriskenuli aCqareba, Tu igi dedamiwis irgvliv moZraobs TiTqmis wriul orbitaze 1km/wm siCqariT. dedamiwasa da mTvares Soris manZili 384000km-ia. ra aris mTvaris aCqarebis mizezi? 5. gamoTvaleT dedamiwis dRe-Ramuri brunviT gamowveuli centriskenuli aCqarebebi im wertilebisaTvis, romlebic mdebareoben: ekvatorze, 450 ganedze, 600 ganedze, polusze. 6. Zafze dakidebuli burTula brunavs wrewirze (sur. 1.12). ra Zala aniWebs sxeuls centriskenul aCqarebas? pasuxi daasabuTe naxazis gamoyenebiT. 7. ratom aris mosaxvevSi velotreki daxrili (sur. 1.13)? ra moxdeba es daxra rom ar iyos? pasuxi daasabuTeT velosipedze moqmed ZalTa diagramis agebiT. B C A R 13 1.3. gravitaciuli urTierTqmedeba urTierTqmedeba samyaroSi sxeulTa usasrulo raodenobaa. maTi urTierTqmedeba sxvadasxvagvaria. qva vardeba dedamiwaze, magniti izidavs rkinis sagnebs, deniani gamtari abrunebs magnitur isars, urTierTqmedebs mTvare da dedamiwa, orive erTd ki urTierTqmedebs mzesTan (sur. 1.14, a, b) da a.S. dedamiwis orbita mze dedamiwa mTvaris orbita a) mTvare b) grvitaciuli urTierTqmedeba sxeulTa urTierTqmedebis magaliTi uamravia. SeiZleba vifiqroT, rom bunebaSi aseve uamravi saxis urTierTqmedebaa, magram es ase ar aris. samyaros usazRvro sivrceSi, Cvens planetaze, nebismier nivTierebaSi, cocxal organizmebSi, atomebSi, atombirTvebsa da elementarul nawilakTa samyaroSi vxvdebiT mxolod oTxi tipis urTierTqmedebas: gravitaciuls, eleqtromagniturs, Zliers da susts. ● ● ● ● ras warmoadgens gravitaciuli Zala da ra mniSvneloba aqvs mas? romel sxeulebs Soris aRiZvreba eleqtromagnituri urTierTqmedeba? ra aris Zlieri urTierTqmedeba? romel nawilakebs Soris aRiZvreba igi? ras warmoadgens susti urTierqmedeba? ra mniSvneloba aqvs mas? gravitaciuli anu msoflio mizidulobis Zalebi moqmedebs nebismier sxeulze _ sxeulebi urTierTmiizideba. es Zalebi mniSvnelovania didi masis sxeulebis urTierTqmedebisas. gravitaciuli Zalebi akavebs planetebs mzis irgvliv moZraobisas mcire masis sxeulebis urTierTqmedebisas es Zalebi Zalin mcirea. magaliTad, wyalbadis atomSi eleqtronsa da protons Soris gravitaciuli mizidva 1039-jer naklebia eleqtrul mizidvasTan SedarebiT (sur. 1.15). eleqtromagnitur urTierTqmedebas gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs bunebis movlenebSi. eleqtromagnituri Zalebis moqmedebis sfero mravalferovania. atomebSi, molekulebSi, myar, Txevad da airad nivTierebebSi, cocxal organizmebSi eleqtromagnituri Zalebis roli umTavresia. Zlieri anu birTvuli urTierTqmedebis sfero Zalian SemosazRvrulia. am urTierTqmedebis gamovlena xdeba mxolod atombirTvebis SigniT. birTvu14 li Zalebi Tavisi bunebiT sruliad gansxvavdeba gravitaciuli da eleqtromagnituri Zalebisagan. es Zalebi ganapirobebs birTvis Semadgeneli nawilakebis urTierTmizidvas damoukideblad maTi muxtisa. es Zalebi bunebaSi yvelaze Zlieria, amitom birTvul urTierTqmedebas Zlier urTierTqmedebas uwodeben. susti urTierTqmedeba vlindeba kidev ufro mcire manZilebze. es urTierTqmedeba iwvevs elementaruli nawilakebis urTierTgardaqmnas. susti urTierTqmedeba 1014-jer naklebia birTvulTan SedarebiT, magram am Zalebis roli samyaroSi udidesia. am Zalebis moqmedebiT mzeze xdeba protonebis Serwyma, ris Sedegadac mze asxivebs uzarmazar energias. meqanikaSi ganixileba gravitaciuli Zalebi da eleqtromagnituri Zalis ori saxe _ drekadobisa da xaxunis Zalebi. isaak niutoni 1643-1727 msoflio mizidulobis kanoni gaixseneT! niutonma daamtkica, rom mzis irgvliv planetebis moZraoba ganpirobebulia mizidulobis ZaliT. dedamiwis irgvliv mTvaris moZraobas iwvevs wyalbadis atomSi agreTve mizidulobis Zala. igi mivida daskvnamde, rom samyaroSi yvela sxeuli urTierTmiizideba ZaliT, romelsac msoflio mizidulobis Zala, an gravitaciuli Zala ewodeba. niutonma aRmoaCina kanoni, romelic cnobilia msoflio mizidulobis kanonis saxelwodebiT: nebismieri ori sxeuli urTierTmiizideba ZaliT, romlis moduli pirdapirproporciulia maTi masebis namravlisa da ukuproprorciulia maT Soris manZilis kvadratisa: sadac m1 da m2 sxelTa masebia, r _ maT Soris manZili, xolo G proporciulobis koeficienti, romelsac msoflio mizidulobis an gravitaciul mudmivas uwodeben. igi erTnairia bunebaSi arsebuli nebismieri sxeulisaTvis. sxeulTa gravitaciuli urTierTqmedeba xorcieldeba am sxeulebis irgvliv arsebuli materialuri garemos _ gravitaciuli velis saSualebiT. es veli dakavSirebulia masasTan, misTvis damaxasiaTebelia mxolod mizidvis unari. amgvarad, masa gansazRvravs materiis rogorc inerciul, ise gravitaciul Tvisebebs. msoflio mizidulobis kanoni marTebulia im SemTxvevisaTvis, rodesac sxeulebi SeiZleba CaiTvalos nivTier wertilebad. magaliTad, rodesac laparakia mzisa da dedamiwis m2 m1 urTierTmizidvaze, isini iTvleba nivTier wertilebad, radgan maT Soris manZili gacilebiT mer tia maT zomebTan SedarebiT. msoflio mizidulobis Zala mimarTulia am wertilebis SemaerTebeli wrfis gaswvriv (sur. 1.16). 15 niutonma aCvena, rom sferos formis sxeulebi iseve urTierTqmedeben, rogorc am sferos centrSi moTavsebuli imave masis nivTieri wertilebi (sur. 1.17). rodesac ganvixilavT dedamiwisa da mis zedapirze (an mis maxloblad) myof sxe ulTa urTierTqmedebas, maT Soris manZilad miviCnevT dedamiwis radiuss (sur. 1.18). m2 r r F2 m1 m1 m2 r F2 0 r 1.17 1.18 gravitaciuli mudiva. gavarkvioT gravitaciuli mudmivas fizikuri azri. msoflio mizidulobis kanonidan Tu urTierTqmedi sxeulebis masebs da maT Soris manZils erTeulis tolad CavTvliT, e.i. m1 = m2 =1kg da r =1m, maSin gravitaciuli mudmiva ricxobrivad F Zalis tolia. amgvarad, gravitaciuli mudmiva ricxobrivad tolia im Zalisa, romliTac urTierTmiizideba 1m-iT daSorebuli TiTo kilogrami masis ori sxeuli. gravitaciuli mudmiva pirvelad gazoma ingliselma fizikosma henri kevendiSma 1798 wels. gravitaciuli mudmivas ricxviTi mniSvneloba G = 6,67.10-11nm2/kg2 es niSnavs, rom 1m-iT daSorebuli TiTo kilogrami masis ori sxeuli urTierTmiizideba 6,67.10-11n ZaliT. es Zalian mcire Zalaa, amitom ver vamCnevT mcire masis sxeulTa urTierTmizidvas. didi masis sxeulebisaTvis msoflio mizidulobis henri kevendiSi Zala mniSvnelovani sididea. es Zala akavebs planetebs 1731-1810 mzis irgvliv (sur. 1.19). msoflio mizidulobis kanoni safuZvlad udevs ciur meqanikas, romelic Seiswavlis planetebis moZraobas. planetebi moZraoben garkveuli kanonzomierebiT. msoflio mizidulobis kanonis safuZvelze SeiZleba ganisazRvros planetebisa da maTi Tanamgzavrebis masebi. garda amisa, SesaZlebelia winaswar (mravali aTeuli wliT adre) dadgindes ciuri sxeulebis moZraobis traeqtoria da maTi mdebareoba, dedamiwis xelovnuri Tanamgzavrisa da saplanetaTaSoriso avtomaturi aparaturis moZraobis parametrebi. msoflio mizidulobis kanonis triumfia planetebis _ neptunisa da plutonis aRmoCena. 16 1.19 msoflio mizidulobis Zala akavebs planetebs mzis irgvliv 1781 wels aRmoCenili iqna planeta urani. am planetis orbitis gamoTvlis Semdeg Sedga cxrili, romelSic winaswar gansazRvruli iyo uranis mdebareoba ramdenime wlis ganmavlobaSi. am cxrilis Semowmebam cxadyo, rom monacemebi sinamdviles ar Seefereba. msoflio mizidulobis kanonis gamoyenebiT dadginda, rom uranis gadaxra moZraobidan gamowveulia ucnobi planetis mizidviT. es planeta aRmoCnda im adgilze, sadac navaraudevi iyo gamoTvlis Sedegad. planetas uwodes neptuni. aseTive gziT aRmoCnda planeta plutoni. nebismieri ori sxeuli urTierTmiizideba ZaliT, romlis moduli pirdapirproporciulia maTi masebis namravlisa da ukuproprorciulia maT Soris manZilis kvadratisa: ? upasuxeT amoxseniT amocanebi savarjiSokiTxvebs, # 1. rogor Seicvleba or burTulas Soris mizidulobis Zala, Tu: a) maT Soris manZili 3-jer gaizrdeba? b) TiToeuli burTulas masa 2-jer gaizrdeba? 2. kosmosuri xomaldi mifrinavs dedamiwidan mTvareze. rogor Seicvleba mizidulobis Zalis moduli: a) dedamiwasa da xomalds Soris? b) mTvaresa da xomalds Soris? pasuxi daasabuTeT. 3. SeadareT kosmosur xomaldze moqmedi dedamiwisa da mTvaris mizidulobis Zalebi im momentSi, rodesac igi imyofeba dedamiwasa da mTvares Soris manZilis Sua wertilSi. dedamiwis masa 6.1024kg-ia, mTvaris _ 7,4.1022kg. 4. gansazRvreT dedamiwis masa, Tu mTvaris orbituli siCqare 1km/wm-ia. dedamiwidan mTvaremde manZili 3,8.108 m-ia. 17 1.4. sxeulTa Tavisufali vardna gaixseneT! ● rogor moZraobs sxeuli, Tu masze moqmedebs mxolod simZimis Zala? sxeulTa vardna moZraobaTa Soris erT-erTi yvelaze gavrcelebulia. vardnis dros sxeulze, garda simZimis Zalisa, moqmedebs haeris winaaRmdegobis Zala. Tu sxeuli vardeba uhaero sivrceSi, maSin amboben, rom igi Tavisuflad vardeba. Tavisufali vardna ewodeba sxeulTa moZraobas simZimis Zalis moqmedebiT. sxeulTa vardnis mecnieruli kvleva daiwyo Zvel saberZneTSi. aristotele (IV s.Cv.w.aR.-mde) amtkicebda, rom sxvadasxva masis sxeuls dedamiwa aniWebs sxvadasxva aCqarebas. martivi dakvirvebebi TiTqos am azrs adasturebs. erTi da imave simaRlidan vardnili sxeulebi dedamiwaze sxvadasxva dros ecema. magaliTad, metalis moneta ufro swrafad vardeba, vidre imave zomis qaRaldis furceli. aristoteles azriT, rac ufro mZimea sxeuli, miT metia misi aCqareba, e.i. miT swrafad vardeba igi. TiTqmis oci saukune batonobda aristoteles Sexedulebebi. mxolod me-17 saukuneSi galileo galileim cdebiT daamtkica, rom sxeulTa vardnis dro damokidebulia ara simZimis Zalaze, aramed haeris winaaRmdegobaze. amis damtkiceba SeiZleba martivi cdiT. ● aiReT qaRaldis ori erTnairi furceli da erTi daWmuWneT; ● orive furceli CamoagdeT erTi da imave simaRlidan (sur. 1.20, a, b). ● romeli qaRaldi Camovardeba ufro swrafad? ● haerSi vardnis dro damokidebulia Tu ara sxeulis masaze? haeris winaaRmdegobaze? ● CaatareT cdis analizi da gamoTqviT hipoTeza: ra moxdeboda, haeris winaaRmdegoba rom ar yofiliyo? erTnairi iqneboda Tu ara qaRaldebis vardnis dro? a) 18 b) cnobili pizas koSkidan galileo galilei akvirdeboda sxvadasxva nivTierebisagan damzadebuli gansxvavebuli sxeulebis vardnas (sur. 1.21). galileis gamokvlevebma cxadyo, rom Tavisufali vardna TanabaraCqarebuli moZraobaa. galileis daskvnebi eqsperimentulad daadastura niutonma. Tqvenc SegiZliaT msgavsi cdis Catareba. ● minis grZel milSi CayareT sxvadasxva masisa da gansxvavebuli zomis sxeulebi (safanti, qaRaldi, bumbuli...); ● mili moaTavseT vertikalurad da sxeulebs SesaZlebloba mieciT, rom erTdroulad daiwyon vardna; ● rogor fiqrobT, romeli sxeuli ufro adre daecema milis fskers? ● SeamowmeT Tqveni varaudi: daakvirdiT sxeulTa vardnis dros, rodesac: a) milSi haeria (sur. 1.22, a); b) milidan haeri amotumbulia (sur. 1.22, b). ● gaakeTeT cdis analizi da gamoitaneT daskvna. vakuumSi yvela sxeuli erTnairi aCqarebiT vardeba. Tavisufali vardnis aCqareba aRiniSneba g asoTi (pirveli aso laTinuri sityvisa „gravitas“, rac niSnavs simZimes). misi moduli g = 9,8m/wm2 Tavisufali vardnis aCqarebis gamoTvla SesaZlebelia stroboskopuli meTodiT: sibneleSi vardnil sxeuls drois toli Sualedebis Semdeg myisierad anaTeben da iReben sxeulis moZraobis suraTs xelsawyos meSveobiT, romelsac stroboskopi ewodeba (moZraobis mTeli drois ganmavlobaSi fotoaparatis saketi Riaa). cxadia, fotofirze miiReba sxeulis mdebareobebi drois toli Sualedebis Semdeg (sur. 1.23). S1 S2 S3 S4 19 1.23 suraTidan Cans, rom sxeulis mier yovel momdevno wamSi gavlili manZilebi ise Seefardeba erTmaneTs, rogorc momdevno kenti ricxvebi: 0 S1 : S 2 : S 3 : S 4 = 1 : 3 : 5 : 7 y0 Zneli ar aris damtkiceba imisa, rom aseTi Tanafardoba damaxasiaTebelia TanabaraCqarebuli moZraobisTvis. garda amisa, dadginda, rom sxeulis siCqare yovel wamSi toli sididiT, kerZod, 9,8m/wm-iT izrdeba. es niSnavs, rom sxeulTa vardna TanabaraCqarebuli moZraobaa 9,8m/wm2 aCqarebiT. Tavisufali vardna TanabaraCqarebuli moZraobaa, amitom am moZraobisas koordinatis, gadaadgilebis da siCqaris gamoTvla SesaZlebelia TanabaraCqarebuli moZraobis formulebiT im gany sxvavebiT, rom S Seicvleba h-iT. Tu sxeulma vardna daiwyo wertilidan, romlis koordinatia y0 (sur. 1.24), maSin sxeulis koordinati drois nebismier momentSi gamoiTvleba gantolebiT: y = y0 + h sadac h vardnili sxeulis mier ganvlili manZilia: vardnili sxeulis siCqare drois nebismier momentSi gamoiTvleba formulebiT: - Tavisufali vardna ewodeba sxeulTa moZraobas simZimis Zalis moqmedebiT. Tavisufali vardna TanabaraCqarebuli moZraobaa. vakuumSi yvela sxeuli erTnairi aCqarebiT vardeba. ? upasuxeT amoxseniT amocanebi savarjiSokiTxvebs, # miTiTeba: amocanaTa amoxsnisas CaTvaleT, rom g = 10m/wm2 1. ra simaRlidan Camovarda sxeuli, Tu igi 2wm-Si daeca dedamiwaze? rogor Seicvleba vardnis dro, Tu sxeuli Camovardeba 2-jer meti simaRlidan? 2. sxeuli vardeba 45m simaRlidan. gansazRvreT sxeulis vardnis dro da siCqare davardnis momentSi. 3. ra manZils gaivlis Tavisuflad vardnili sxeuli bolo wamSi, Tu vardnis simaRle 80m-ia? 4. daamtkiceT, rom Tavisuflad vardnili sxeulis mier drois tol Tanamomdevno SualedebSi gavlili manZilebi ise Seefardeba erTmaneTs, rogorc momdevno kenti ricxvebi. 5. ra manZils gaivlis vardnili sxeuli vardnis me-n wamSi? miRebuli formulis gamoyenebiT gamoTvaleT vardnis pirvel, meore, mesame wamSi gavlili manZilebi. 20 ! amocanaTa amoxsnis nimuSi amocanaTa amoxsnis nimuSi amocana 1. 15m simaRlidan 10m/wm siCqariT vertikalurad aisroles sxeuli. ra drois Semdeg daecema sxeuli dedamiwaze? aageT siCqarisa da koordinatis droze damokidebulebis grafikebi. aTvlis saTaved CaTvaleT asrolis wertili. amoxsna t _ ? (t) ; y(t). moc.: h =15m; = 10m/wm. 0 vertikalurad zeviT asrolil sxeulze moqmedebs simZimis Zala, romelic sxeuls aCqarebas aniWebs, amitom koordinati drois mixedviT Seicvleba kanoniT: sadac v0y da gy aris sxeulis sawyisi siCqarisa da Tavisufali vardnis aCqarebis gegmilebi y RerZze. koordinatTa RerZi mivmarToT vertikalurad zeviT, koordinatTa saTave ki daukavSiroT dedamiwis zedapirs (sur. 1.25), maSin y,m amitom dedamiwaze dacemis momentSi sxeulis koordinati y = 0, amitom y0 an am gantolebis amoxsniT miviRebT: meore amonaxsni ararealuria, radgan dakvirvebis dawyebamde sxeuli ar moZraobda. amgvarad, sxeuli dedamiwaze daecema asrolidan 3wm-is Semdeg. siCqaris grafikis asagebad gamovTvaloT maqsimalur simaRleze asvlis dro (t), vardnis dro (t2) da sxeulis siCqare dedamiwaze dacemis momentSi ( v). maqsimalur simaRleze h 0 , amitom maqsimalur simaRleze asvlis dro vardnis dro maqsimaluri simaRlidan sxeuli iwyebs vardnas usawyiso siCqariT, amitom dedamiwaze dacemisas misi siCqare vardnisas 21 amitom am monacemebiT avagoT siCqaris grafiki (sur. 1.26). gamovTvaloT koordinatis mniSvnelobebi drois sxvadasxva momentisaTvis da avagoT koordinatis droze damokidebulebis grafiki (sur. 1.27) y,m 20 20 15 10 5 10 0 1 2 3 0 t,wm 1 2 3 t pasuxi: sxeuli dedamiwaze daecema asrolidan 3wm-is Semdeg. amocana burTi aisroles dedamiwis zedapiridan vertikalurad. 25m simaRleze igi aRmoCnda 2-jer 4wm-is intervaliT. ra siCqariT aisroles burTi? amoxsna 0 _? moc.: h =25m; t= 4wm. dauSvaT h simaRles burTma miaRwia asrolidan t drois Semdeg, maSin koordinatTa RerZi mivmarToT vertikalurad zeviT, aTvlis saTave ki daukavSiroT asrolis wertils (sur. 1.28). amocanis pirobis Tanaxmad, t drois Semdeg sxeuli imave simaRlezea, amitom am tolobebis SedarebiT miviRebT: dros es mniSvneloba CavsvaT pirvel tolobaSi da ganvsazRvroT sawyisi siCqare, miviRebT: 22 y,m miRebuli gamosaxulebis siswore SeiZleba SevamowmoT erTeulTa analiziT: H h SeiZleba movaxdinoT miRebuli Sedegebis analizi _ gamovTvaloT 25m-is zeviT burTis moZraobis dro: e.i. t’=t amgvarad, miRebuli pasuxi akmayofilebs amocanis pirobas. 0 1.28 h simaRleze sxeuli aRmoCnda 2-jer pasuxi: sxeuli aisroles 30m/wm siCqariT. amocana vertmfrenidan, romelic dedamiwis zedapiridan imyofeboda 400m simaRleze, gadmovarda tvirTi. ra drois Semdeg daecema tviri dedamiwaze, Tu a) vertmfreni uZravia, b) eSveba vertikalurad 10m/wm siCqariT, g) adis vertikalurad 10m/wm siCqariT? amoxsna t1 _ ? t2 _ ? t3 _ ? moc.: am sistemaSi y0 = 0 tvirTis moZraobis gantolebas aqvs saxe: aTvlis saTave SeuTavsoT tvirTis gadmovardnis wertils, y RerZi ki mivmarToT vertikalurad qveviT (sur. 1.29). 0 dedamiwaze dacemis momentSi tvirTis koordinati y= 400m, amitom tvirTis moZraobis gantoleba TiToeuli SemTxvevisaTvis iqneba: 400 am gantolebebidan gamoviTvliT tvirTis vardnis dros yvela SemTxvevaSi miviRebT: t1= 8,9wm; t2= 8wm; t3= 10wm; pasuxi: 8,9wm; 8wm; 10wm. y,m 23 1.5. Tavisufali vardnis aCqareba Tqven ukve iciT, rom simZimis Zala sxeulebs aniWebs Tavisufali vardnis aCqarebas (sur. 1.30), amitom, niutonis meore kanonidan gamomdinare, msoflio mizidulobis kanonis Tanaxmad, Tu sxeuli dedamiwis zedapiridan h simaRlezea (sur. 1.31), maSin masze moqmedi simZimis Zalis moduli simZimis Zala sxeulebs aniWebs Tavisufali vardnis aCqarebas sadac, R dedamiwis radiusia, m _ sxeulis masa, M _ dedamiwis masa amitom h simaRleze sxeulis Tavisufali vardnis aCqarebis moduli dedamiwis zedapirze (h = 0) Tavisufali vardnis aCqarebis moduli tolia R h sxeulis Tavisufali vardnis aCqareba mcirdeba dedamiwis zedapiridan sxeulis daSorebisas am formulebidan Cans, rom Tavisufali vardnis aCqareba damokidebuli ar aris sxeulis masaze. igi yvela sxeulisaTvis erTi da igivea. es Tviseba mxolod msoflio mizidulobis ZalisTvisaa damaxasiaTebeli. niutonis meore kanonidan gamomdinare, aCqareba sxeulis masis ukuproporciulia. ganxilul SemTxvevaSi ki aCqareba damokidebuli ar aris masaze. ● rogor daasabuTebT, rom Tavisufali vardnis aCqareba damokidebuli ar aris vardnili sxeulis masaze? ● rogor Seicvleba Tavisufali vardnis aCqareba dedamiwis zedapiridan daSorebisas? ● sad meti iqneba sxeulze moqmedi simZimis Zala: ekvatorze Tu polusze? ● ra gavlenas moaxdens dedamiwis qanebis simkvrive Tavisufali vardnis aCqarebaze? Tavisufali vardnis aCqareba dedamiwis zedapirze da misgan mcire simaRleze tolia: 24 Tavisufali vardnis aCqareba damokidebulia geografiul ganedze, rac gamowveulia dedamiwis brunviTa da misi formiT. dedamiwa polusebTan ramdenadme Sebrtyelebulia (sur. 1.32), amitom polusi Rp cdebi adasturebs, rom Re 450 ganedze garda amisa, Tavisufali vardnis aCqarebaze gavlenas axdens dedamiwis wiaRSi Cawolili qanebi. dedamiwis im ubnebSi, sadac simkvrive dedamiwis saSualo simkvriveze metia, Tavisufali vardnis aCqareba izrdeba. magaliTad, rkinis sabadoebTan Tavisufali vardnis aCqareba metia, vidre navTobis sabadoebTan. Tavisufali vardnis aCqarebis qanebis simkvriveze damokidebulebiT sargebloben geologebi sasargeblo wiaRiseuli sabadoebis Ziebisas. ekvatori ekvatori R p < Re gp > g e sxeulis Tavisufali vardnis aCqareba damokidebulia geografiul ganedze Tavisufali vardnis aCqareba damokidebuli ar aris sxeulis masaze, igi damokidebulia dedamiwis zedapiridan daSorebaze, geografiul ganedze da qanebis simkvriveze. . ? upasuxeT amoxseniT amocanebi savarjiSokiTxvebs, # 1. gamoTvaleT simZimis Zalebi, romlebic moqmedebs 2kg da 2t masis sxeulebze. rogor Seicvleba am Zalebis mniSvneloba, Tu sxeulebi dedamiwis zedapiridan daSorebulia dedamiwis radiusis naxevris manZiliT? 2. gamoTvaleT Tavisufali vardnis aCqareba dedamiwis radiusis tol simaRleze. SeadareT miRebuli mniSvneloba Tavisufali vardnis aCqarebis mniSvnelobas dedamiwaze. 3. gamoTvaleT Tavisufali vardnis aCqareba mTvareze, Tu mTvaris masa daaxloebiT 81-jer naklebia dedamiwis masaze, radiusi ki 3,6-jer naklebia dedamiwis radiusze. rogor Seicvleba sxeulze moqmedi simZimis Zala, Tu mas gadavitanT dedamiwidan mTvareze? 4. isargebleT Tavisufali vardnis aCqarebis sididis codniT da gamoTvaleT dedamiwis masa. moiZieT informacia internetSi da momazadeT Tema prezentaciisaTvis: `Taisufali vardnis aCqareba da sasargeblo wiaRiseuli sabadoebi~. 25 horizontisadmi kuTxiT gasrolili sxeulis moZraoba 1.6. ● daakvirdiT sportsmenis mier natyorcni badros an Subis moZraobas (sur. 1.33, 1.34). ● rogoria maTi moZraobis traeqtoria? badros tyorcna Subis tyorcna ● Tqveni azriT, rogor Seicvleba am moZraobebis dros sxeulTa siCqare da aCqareba? ● daakvirdiT horizontisadmi kuTxiT mimarTuli wylis Wavlis moZraobas. ● Wavli mimarTeT sxvadasxva kuTxiT. ra cvlilebebs amCnevT Wavlis moZraobaSi? ganvixiloT horizontisadmi kuTxiT gasrolili sxeulis moZraoba marTkuTxa koordinatTa sistemis mimarT (sur. 1.35). sxeulis siCqaris gegmilebi Seicvleba kanoniT: sadac aris kuTxe, romelsac adgens siCqaris veqtori x RerZTan. radgan sxeulze moqmedi simZimis Zala mimarTulia vertikalurad qveviT, amitom sxeulis siCqaris gegmili y RerZze icvleba, x RerZze ki _ ucvlelia. es moZraoba SeiZleba warmovidginoT rogorc ori moZraobis erToblioba: erTi vertikaluri TanabaraCqarebuli, meore _ horizontaluri Tanabari. orive moZraoba mimdinareobs erTmaneTisagan damoukideblad. ● 1.35 suraTis mixedviT daaxasiaTeT sxeulis moZraoba; ● miuTiTeT, rogor icvleba siCqaris veqtoris sidide da mimarTuleba (SeasruleT naxazi); ● daasabuTeT Tqven mier Sesrulebuli naxazis siswore da gaakeTeT prezentacia. y r v0 a1 a 0 26 r vy x ganxilul SemTxvevaSi vTvliT, rom sxeulze mxolod simZimis Zala moqmedebs. sinamdvileSi sxeulze moqmedebs haeris winaaRmdegoba, rac iwvevs misi siCqaris Secvlas. Sesabamisad, sxeulis moZraobis traeqtoria parabolaze ufro rTuli wiria. horizontisadmi kuTxiT gasrolili sxeulis moZraobis Sesaswavlad ganvixiloT amocana. ! amocanaTa amoxsnis nimuSi amocanaTa amoxsnis nimuSi amocana dedamiwis zedapiridan horizontisadmi kuTxiT mimarTuli v0 sawyisi siCqariT gaisroles sxeuli. dawereT moZraobis koordinatis droze damokidebulebis, frenis xangrZlivobis, frenis manZilisa (manZili asrolisa da dacemis wertilebs Soris) da maqsimaluri simaRlis (romelsac sxeuli miaRwevs) gamosaTvleli formulebi. amoxsna x(t) _ ? y(t) _ ? t _ ? l _ ? hmaq _ ? moc.: v0; drois aTvla daviwyoT sxeulis gasrolis momentidan (sur. 1.36). sxeulis sawyisi siCqaris gegmilebi radgan sxeulze moqmedebs vertikalurad mimarTuli simZimis Zala, amitom Seicvleba siCqaris gegmili y RerZze, x RerZze ki gegmili ar icvleba. vertikaluri mimarTulebiT sxeuli moZraobs aCqarebiT ise, rogorc vertikalurad asrolili sxeuli, horizontalurad ki _ Tanabrad siCqariT, amitom moZraobis koordinatebi Seicvleba kanoniT: Tu am tolobebSi gaviTvaliswinebT siCqareTa gegmilebis mniSvnelobebs, miviRebT: sadac y gamovTvaloT frenis xangrZlivoba. frenis bolos sxeuli ecema dedamiwis zedapirs, amitom y = 0. Sesabamisad, r v0 hmaq a am gantolebis amoxsniT miviRebT: 0 0 l x t1 = 0 frenis dawyebis momentia, t2 ki _ frenis xangrZlivoba. amgvarad, 27 maqsimalur simaRleze asvlisas sxeulis siCqaris vertikaluri mdgeneli nu), amitom maqsimalur simaRleze asvlis dro lis tolia ( asvlis maqsimaluri simaRle frenis manZili (l) miiReba, Tu x koordinatis mniSvnelobaSi CavsvamT frenis dros: horizontisadmi kuTxiT gasrolili sxeulis moZraoba SeiZleba warmoidginoT rogorc ori moZraobis erToblioba: erTi vertikaluri TanabaraCqarebuli, meore _ horizontaluri Tanabari. orive moZraoba mimdinareobs erTmaneTisagan damoukideblad. ? upasuxeT amoxseniT amocanebi savarjiSokiTxvebs, # 1. vertmfrenidan Camovarda tvirTi. rogori iqneba tvirTis moZraobis traeqtoria, Tu vertmfreni: a) uZravia? b) moZraobs horizontalurad? SeasruleT naxazebi. miuTiTeT TiToeul SemTxvevaSi sxeulis siCqareebi Camovardnisa da dedamiwaze dacemis momentSi. SeadareT es moZraobebi da gamoitaneT daskvna. 2. 5m simaRlidan horizontalurad gasrolili burTis frenis manZilia 12m. gamoTvaleT gasrolis da dedamiwaze dacemis siCqareebi. 3. ra simaRles miaRwevs horizintisadmi 450-iT gasrolili sxeuli, Tu misi frenis siSorea l. 4. 20m simaRlidan horizontalurad urTierTsapirispiro mimarTulebiT gaisroles ori sxeuli Sesabamisad 3 da 4m/wm siCqareebiT. SeasruleT naxazi da gamoTvaleT sxeulebis dacemis wertilebs Soris manZili. 5. rodis ufro swrafad daecema dedamiwaze avtobusis fanjridan Camovardnili sagani _ roca avtobusi gaCerebulia, Tu roca moZraobs? pasuxi daasabuTeT. moifiqreT modeli warmoidgineT TqvenTvis sasurveli Sadrevani da SeasruleT naxazebi da gamoTvlebi mis Sesaqmnelad: ● naxazis mixedviT daadgineT milebis mimarTulebebi; ● miaxloebiT gamoTvaleT Wavlis maqsimaluri simaRleebi da frenis manZilebi: ● moaxdineT samuSaos prezentacia. 28 1.7. dedamiwis xelovnuri Tanamgzavrebi. pirveli da meore kosmosuri siCqare Tqven iciT, rom dedamiwis irgvliv da kosmosur sivrceSi moZraobs uamravi Tanamgzavri, Tu kosmosuri xomaldi, romlebsac samecniero-kvleviTi daniSnuleba aqvT (sur. 1.37). kosmosuri xomaldebi dedamiwaze gadmoscemen mniSvnelovan informacias ciuri sxeulebis Sesaxeb. dedamiwis xelovnuri Tanamgzavrebis saSualebiT ikvleven dedamiwis bunebriv sabadoebs, Tanamgzavrebi gamoiyeneba radio da telekavSiris dasamyareblad, meteorologiaSi da sxv. ● ra SemTxvevaSi SeiZleba gaxdes sxeuli dedamiwis xelovnuri Tanamgzavri? ● ras warmoadgens raime simaRlidan horizontalurad gasrolili sxeulis moZraobis traeqtoria (sur. 1.38)? cxadia, rac ufro didi siCqariT gavisvriT sxeuls, miT ufro Sors daecema igi. am SemTxvevaSi vTvliT, rom dedamiwis zedapiri brtyelia. sinamdvileSi dedamiwas sferos forma aqvs, amitom didi siCqariT gasrolili sxeuli Sordeba dedamiwis zedapirs. siCqaris garkveuli mniSvnelobisas sxeuli SeiZleba aRar daeces dedamiwaze da imoZraos mis irgvliv _ gaxdes dedamiwis xelovnuri Tanamgzavri (sur. 1.39). gamovTvaloT siCqare, romelic unda mivaniWoT sxeuls, rom igi dedamiwis xelovnuri Tanamgzavri gaxdes. CavTvaloT, rom Tanamgzavris daSoreba dedamiwis zedapiridan bevrad naklebia dedamiwis radiusze, maSin SesaZlebelia es daSoreba ugulebelvyoT (h = 0). simZimis Zalis gavleniT sxeuli moZraobs dedamiwis irgvliv, amitom Tavisufali vardnis aCqareba warmoadgens mis centriskenul aCqarebas: dedamiwis xelovnuri Tanamgzavri r v h dedamiwis zedapiri 1.38 h simaRlidan gasrolili sxeulis moZraobis traeqtoria r v dedamiwa 1.39 sxeuli SeiZleba gaxdes dedamiwis xelovnuri Tanamgzavri 29 saidanac am tolobaSi CavsvaT Tavisufali vardnis aCqarebisa da dedamiwis radiusis mniSvnelobebi , miviRebT: v ≈ 8km/wm. amgvarad, Tu dedamiwis zedapirTan axlos sxeuls mivaniWebT horizontalur 8km/wm siCqares, igi gaxdeba dedamiwis xelovnuri Tanamgzavri. am siCqares pirveli kosmosuri siCqare ewodeba. aseT siCqares Tanamgzavrebs aniWeben mZlavri kosmosuri raketebi. Tu Tanamgzavrs mivaniWebT pirvel kosmosur siCqareze met siCqares, misi traeqtoria gaxdeba elifsi. 11,2km/wm siCqariT gatyorcnisas Tanamgzavri daZlevs dedamiwis miziduloeore kosmosuri bas da imoZravebs kosmosur sivrceSi (sur. 1.40). am siCqares meore siCqares uwodeben. r v dedamiwa v< 8km/wm dedamiwa r v r v r v dedamiwa v= 8km/wm dedamiwa v> 11,2km/wm 8km/wm<v< 11,2km/wm gasrolili sxeulis moZraobis traeqtoria damokidebulia gasrolis siCqareze sxeuli rom gaxdes dedamiwis xelovnuri Tanamgzavri, mas unda mivaniWoT 8km/wm siCqare _ pirveli kosmosuri siCqare. 11,2km/wm meore kosmosuri siCqarea. am siCqariT gatyorcnisas Tanamgzavri daZlevs dedamiwis mizidulobas da imoZravebs kosmosur sivrceSi. ? upasuxeT amoxseniT amocanebi savarjiSokiTxvebs, # 1. ra siCqariT unda imoZraos mTvaris xelovnurma Tanamgzavrma, rom igi ar daecas mTvares? mTvaris radiusia 1,74.106m, Tavisufali vardnis aCqareba mTvareze _ 1,6m/wm2. 2. daamtkiceT, rom, rac ufro maRlaa sxeuli dedamiwis zedapiridan, miT meti siCqare unda mivaniWoT, rom igi gaxdes dedamiwis xelovnuri Tanamgzavri. 3. ratom uSveben kosmosur xomaldebs aRmosavleTis mimarTulebiT? ratom aris xelsayreli ekvatoris sibrtyeSi gaSveba? 30 1.8. sxeulis moZraoba daxril sibrtyeze ● xSir SemTxvevaSi mZime tvirTis raime simaRleze asatanad iyeneben daxril sibrtyes (sur. 1.41)Tqveni azriT, ra mizniT akeTeben amas? CaatareT eqsperimenti. ● daxrili sibrtyis fuZesTan moaTavseT sxeuli da masze miamagreT dinamometri. ● dinamometrze imoqmedeT zedapiris paralaluri F ZaliT da SeecadeT sxeuli Tanabrad amoZraoT daxril sibrtyeze (sur. 1.42); ● CainiSneT dinamometris Cveneba (F Zalis sidide); ● daadgineT sxeulis masa da gamoTvaleT am sxeulze moqmedi simZimis Zalis sidide; ● gamoTvlebisa da gazomvebis mniSvnelobebi SeitaneT cxrilSi (sur. 1.43): ● cda CaatareT sxvadasxva kuTxiT daxril sibrtyeze; ● yvela SemTxvevaSi gamoTvaleT 200n 100n daxrili sibrtyis gamoyenebiT raime simaRleze kasris asatanad naklebi Zalaa saWiro l h Tanafardobebi: ● SeadareT gamoTvlebis Sedegebi; 1.42 sxeuli Tanabrad moZraobs ● gaakeTeT cxrilis analizi da daxril sibrtyeze daadgineT, ratom iyeneben daxril sibrtyes mZime sxeulebis asatanad raime simaRleze. 31 daxril sibrtyeze sxeulis moZraoba SeviswavloT amocanis ganxilviT. ! amocanaTa amoxsnis nimuSi amocanaTa amoxsnis nimuSi miTiTeba. umravles SemTxvevaSi sxeulze ramdenime Zala moqmedebs. am dros sxeuls aCqarebas aniWebs yvela Zalis tolqmedi. dinamikis amocanebis amosaxsnelad saWiroa: 1. sqematurad gamovsaxoT sxeulebi da maTze moqmedi yvela Zala; 2. ganvsazRvroT moZraobis mimarTuleba da xasiaTi (Tu es SesaZlebelia). 3. veqtoruli saxiT CavweroT TiToeuli sxeulis moZraobis gantoleba _ niutonis meore kanoni. Zala veqtoruli sididea, amitom maTi Sekreba xdeba geometriulad. magalZalebis moqmedebis Sedegad uZravia an moZaraobs iTad, Tu sxeuli wrfivad da Tanabrad (sur. 1.44), maSin, cxadia, am Zalebis tolqmedi nulis tolia: r a r F1 r F1 x x Tu sxeulis moZraoba aCqarebulia (sur. 1.45), maSin am Zalebis tolqmedi sxeuls aniWebs aCqarebas: r a r b r r d c dx 1.46 32 bx ax d =a+b+c d x = a x + bx + cx cx x 4. sxvadasxva moZraobis Sesaswavlad saWiroa veqtoruli tolobebi SevcvaloT skalaruliT, risTvisac unda SevarCioT koordinatTa RerZebis mimarTulebebi da am RerZebze davagegmiloT veqtoruli tolobebi. mocemul koordinatTa RerZze veqtorTa jamis gegmili tolia amave RerZze Sesakrebi veqtorebis gegmilTa jamisa (sur. 1.46). 5. ganvsazRvroT gegmilebi da moZraobis gantolebebi gamovsaxoT modulebiT. ganxilul magaliTebSi (sur. 1.44, 1.45) sxeulze moqmed ZalTa gegmilebi x Rer- Zze aRvniSnoT Sesabmisad RebT skalarul tolobebs: -iT, aCqarebis gegmili _ a-Ti, maSin mivi- 6. amovxsnaT miRebuli skalaruli gantolebebi. amocana ra aCqarebiT imoZravebs sxeuli kuTxiT daxril sibrtyeze, Tu xaxunis koeficientia ? amoxsna a_? moc.: a; sxeulze moqmedebs sami Zala: simZimis, sayrdenis reaqciis da xaxunis Zalebi. simartivisaTvis Zalebi movdoT masaTa centrze (sur. 1.47). sxeulis moZraoba aCqarebulia, amitom mivmarToT x RerZi daxrili sibrtyis paralelurad, y RerZi _ sibrtyis marTobulad da ganvsazRvroT veqtorTa gegmilebi am RerZebze. yvela veqtoris mimarTuleba garkveulia, amitom maTi gegmilebi gamovsaxoT modulebiT da veqtorulis nacvlad ganvixiloT skalaruli tolobebi: y a xaxunis Zala sayrdenis reaqciis proporciulia: x sadac xaxunis koeficientia. gantolebaTa sistemidan ganvsazRvroT aCqarebis moduli, miviRebT: pasuxi: ? upasuxeT amoxseniT amocanebi savarjiSokiTxvebs, # 1. 2kg masis sxeuli uZravadaa horizontisadmi 300-iT daxril sibrtyeze. gamoTvaleT xaxunis Zala. amoxseniT amocana im SemTxvevisaTvis, rodesac sxeuli Tanabrad mosrialebs sibrtyeze, SeadareT amoxsnis Sedegebi da gamoitaneT daskvna. 2. 300-iani kuTxiT daxril ferdobze 8kn wevis Zalis moqmedebiT aCqarebulad adis 1t masis avtomobili. avtomobilis saburavebsa da ferdobs Soris xaxunis koeficienti 0,1-ia. rogor unda Seicvalos avtomobilis wevis Zala, rom avtomobilis moZraoba gaxdes Tanabari? 3. daamtkiceT, rom, rac ufro cicaboa aRmarTi, miT Znelia masze asvla. 33 1.9. gadabmuli sxeulebis moZraoba ● daakvirdiT 1.48 suraTebs da aRwereT isini. ● SeadareT gadabmul sxeulTa siCqareebi da aCqarebebi, daadgineT, ra Zalebi moqmedebs TiToeul maTganze. gadabmul sxeulTa moZraoba gadabmul sxeulTa moZraoba ganvixiloT amocanebis magaliTze. ! amocanaTa amoxsnis nimuSi amocanaTa amoxsnis nimuSi amocana ZafebiT gadabmuli sami erTnairi Zelaki horizontalur zedapirze moZraobs zedapirisadmi paraleluri Zalis moqmedebiT (sur. 1.49). gamoTvaleT sistemis aCqareba. xaxuns nu gaiTvaliswinebT. III r T2 II I r x gadabmul sxeulTa aCqarebuli moZraoba amoxsna gamovsaxoT TiToeul sxeulze moqmedi Zalebi da CavweroT moZraobis gantolebebi: 34 ganvixiloT am tolobaTa gegmilebi x RerZze: am gantolebaTa sistemis amoxsniT miviRebT: F = 3ma aqedan SeniSvna: amocanis amosaxsnelad SeiZleboda Zelakebis sistema CagveTvala erT sxeulad, romlis masa iqneboda 3m. pasuxi: ● amoxseniT amocana im SemTxvevisTvis, rodesac Zala horizontalur zedapirTan kuTxes adgens. ● amoxseniT amocanebi im SemTxvevisaTvis, rodesac TiToeul Zelakze moqmedebs xaxunis Zalac. SeasruleT naxazebi. amocana ori erTnairi masis tvirTi qmnis 1.50 suraTze gamosaxul sistemas. gansazRvreT sxeulTa aCqarebebi. xaxuns, blokebisa da Zafebis masas nu gaiTvaliswinebT. amoxsna marcxena tvirTze moqmedebs simZimis da daWimulobis Zalebi, marjvenaze _ simZimis da 2 daWimulobis Zalebi. cxadia, tvirTebis moZraoba iqneba aCqarebuli. CavweroT TiToeuli tvirTis moZraobis gantoleba modulebSi: aqedan m moZraobis dawyebidan erTsa da imave droSi marcxena tvirTi marjvenasTan SedarebiT 2-jer met manZils gaivlis, amitom r mg m r mg 35 am tolobebis SedarebiT miviRebT: pasuxi: ? . upasuxeT amoxseniT amocanebi savarjiSokiTxvebs, # 1. uZrav WoWonaqze gadadebulia Zafi, romlis boloebze dakidebulia m1 da m2 masis tvirTebi. ipoveT tvirTebis aCqareba da Zafis daWimuloba. CaTvaleT, rom m1> m2 (sur. 1.51). xaxuns, WoWonaqisa da Zafis masebs nu gaiTvaliswinebT. 2. uZrav WoWonaqze gadadebuli Zafis boloebze iatakisimaRleze dakidebulia madan sis tvirTebi. sawyis momentSi tvirTebi uZravia. ra droSi miaRwevs meore tvirTi iataks? xaxuns, WoWonaqisa da Zafis masebs nu gaiTvaliswinebT. m1 m2 3. gluv horizontalur zedapirze moTavsebulia m1 da m2 (m1> m2) masis sxeulebi, romlebic dinamometriTaa gadZala abmuli (sur. 1.52). horizontalurad mimarTuli 1.51 mosdes jer erT, Semdeg meore sxeuls. Seicvleba Tu ara sxeulTa aCqareba? dinamometris Cveneba? 4. 3 da 1kg masis sxeulebi erTmaneTTan dakavSirebulia uZrav WoWonaqze gadadebuli ZafiT (sur. 1.53). pirveli sxeulis xaxunis koeficientia 0,02. gamoTvaleT sistemis aCqareba da Zafis daWimulobis Zala. m2 1.52 m1 m1 1.53 m2 36 SeamowmeT SeamowmeT Tqveni Tqvenicodna codna I. SeavseT winadadeba 1.1. Tu sxeuli moZraobs wrewirze siCqariT, romlis moduli mudmivi sididea, maSin misi moZraoba . . . , radgan . . . a) TanabaraCqarebulia / siCqare veqtoruli sididea; b) ver CaiTvleba Tanabrad / siCqare veqtoruli sididea _ misTvis erTnairad mniSvnelovania sidide da mimarTuleba; wrewirze moZraobisas ki sxeulis siCqaris mimarTuleba traeqtoriis yvela wertilSi icvleba, amitom siCqaris veqtoric icvleba; g) Tanabaria / sxeuli drois tol SualedebSi wrewirze tol rkalebs Semowers. 1.2. wrfivi TanabaraCqarebuli moZraobis dros aCqareba . . . , igi mimarTulia . . . , wrewirze moZraobis dros ki . . . a) mudmivi sididea / siCqaris cvlilebis veqtoris Tanxvdenilad / aCqarebis mimarTuleba icvleba _ traeqtoriis yovel wertilSi mimarTulia radiusis gaswvriv, wrewiris centrisken; b) mudmivi sididea / wrfis gaswvriv / aCqarebis moduli icvleba _ traeqtoriis yovel wertilSi mimarTulia mxebis gaswvriv; g) Tanabrad izrdeba / siCqaris Tanxvdenilad / aCqarebis moduli mimarTuleba icvleba. 1.3. haerSi sxeulis vardnis dro . . . sxeulis masaze _ . . . a) damokidebulia / rac metia sxeulis masa, miT naklebia misi vardnis dro; b) damokidebulia / rac metia sxeulis masa, miT metia misi vardnis dro; g) damokidebuli ar aris / igi damokidebulia haeris winaaRmdegobaze. 1.4. Tavisufali vardnis aCqareba . . . , igi damokidebulia . . . a) damokidebuli ar aris sxeulis masaze / sxeulis sawyis siCqareze, dedamiwis zedapiridan simaRleze, geografiul ganedze da qanebis simkvriveze; b) damokidebuli ar aris sxeulis masaze /vardnis droze, dedamiwis zedapiridan simaRleze, geografiul ganedze da qanebis simkvriveze; g) damokidebuli ar aris sxeulis masaze / dedamiwis zedapiridan simaRleze, geografiul ganedze da qanebis simkvriveze. 1.5. horizontisadmi kuTxiT gasrolili sxeulis moZraobis . . . misi siCqaris . . . icvleba, . . . ucvlelia. a) dros / mimarTuleba / sidide; b) traeqtoria mrude wiria / mimarTuleba / sidide; g) traeqtorias parabolis forma aqvs / vertikaluri mdgeneli / horizontaluri mdgeneli; 1.6. Tu sxeuls mivaniWebT . . . , igi . . . xolo, Tu sxeulis siCqare gadaaWarbebs meore kosmosur siCqares . . . a) 8km/wm siCqares / gaxdeba dedamiwis xelovnuri Tanamgzavri / igi imoZravebs elifsze; b) pirvel kosmosur siCqares / gaxdeba dedamiwis xelovnuri Tanamgzavri / 37 igi daZlevs dedamiwis mizidulobas da imoZravebs kosmosSi; g) 8km/wm siCqares / imoZravebs wrewirze / igi imoZravebs elifsze. II. marTebulia Tu ara mtkiceba 2.1. Tu wrewirze moZravi sxeuli drois tol SualedebSi tol rkalebs Semowers, maSin misi moZraoba Tanabaria. a) diax, b) ara. 2.2. mrudwiruli moZraoba yovelTvis aCqarebulia. a) diax, b) ara. 2.3. wrewirze moZravi sxeulis siCqare nebismier wertilSi mimarTulia am wertilSi gavlebuli mxebis gaswvriv, aCqareba ki _ radiusis gaswvriv, wrewiris centrisken. a) diax, b) ara. 2.4. Tu wrewirze moZravi sxeulis siCqaris moduli mudmivi sididea, maSin aCqarebis modulic mudmivi sidide iqneba. a) diax, b) ara. 2.5. Tavisufali vardna Tanabari moZraobaa. a) diax, b) ara. 2.6. vakuumSi yvela sxeuli erTnairi aCqarebiT vardeba. a) diax, b) ara. 2.7. dedamiwis ekvatoruli radiusi metia polusur radiusze, amitom Tavisufali vardnis aCqareba ekvatorze metia, vidre polusze. a) diax, b) ara. 2.8. sxeuli rom gaxdes dedamiwis xelovnuri Tanamgzavri, mas unda mivaniWoT 8km/wm siCqare. a) diax, b) ara. 2.9. Tu sxeulze ramdenime Zala moqmedebs, maSin sxeuls aCqarebas aniWebs am Zalebis tolqmedi. a) diax, b) ara. III. SemoxazeT swori pasuxi 3.1. romelia srulyofili ganmarteba? a) sxeulis meqanikuri moZraoba ewodeba drois ganmavlobaSi misi mdebareobis cvlilebas sxva sxeulis mimarT; b) sxeulis meqanikuri moZraoba ewodeba drois ganmavlobaSi misi mdebareobis cvlilebas sivrceSi; g) sxeulis meqanikuri moZraoba ewodeba drois ganmavlobaSi misi mdebareobis cvlilebas sivrceSi sxva sxeulis mimarT. 38 3.2. ramdenia marTebuli mtkiceba? 1. nivTier wertils aqvs sxeulis yvela Tviseba, garda zomisa; 2. sxeulis mier gavlili manZili veqtoruli sididea; 3. sxeulis moZraoba rom SeviswavloT, saWiroa, ganvsazRvroT misi mdebareoba drois nebismier momentSi; 4. sxeulis moZraobis mizezi masze sxva sxeulis moqmedebaa; 5. sxeulis aCqarebis mizezi masze sxva sxeulis moqmedebaa. a) ori, b) sami, g) oTxi. 3.3. saaTis wamebis isris brunvis periodi wuTebis isris brunvis periodze a) 60-jer metia; b) 60-jer naklebia; g) 3600-jernaklebia. 3.4. wrewirze moZravi sxeulis brunvis periodis 2-jer SemcirebiT misi brunvis sixSire a) 2-jer gaizrdeba; b) 4-jer gaizrdeba; g) 2-jer Semcirdeba. 3.5. Tu sxeuli wrewirze moZraobs 5m/wm siCqariT, maSin naxevari brunis Semdeg misi siCqaris cvlileba iqneba a)0; b) 2,5m/wm; g) 10m/wm. 3.6. romelia marTebuli mtkiceba? 1. sxeulTa gravitaciuli urTierTqmedeba xorcieldeba am sxeulebis irgvliv arsebuli materialuri garemos _ gravitaciuli velis saSualebiT; 2. sxeulTa Tavisufali vardna Tanabari moZraobaa; 3. Tavisufali vardnis aCqareba sxeuls masis proporciulia; 4. Tavisufali vardnis aCqareba polusze metia, vidre ekvatorze. a) 1 da 4; b) 1da 3; g) 2da 3. 3.7. Tu sxeulze mxolod simZimis Zala moqmedebs, maSin a) igi Tavisuflad vardeba; b) misi siCqare ar icvleba; g) misi aCqareba izrdeba. 3.8. Tu sxeuli aisroles vertikalurad 10m/wm siCqariT, maSin igi dedamiwaze daecema a) 20m/wm siCqariT; b) 5m/wm siCqariT; g) 10m/wm siCqariT. 3.9. romelia araswori mtkiceba? 1. Tu sxeuli uZravia, maSin masze moqmedi Zalebis tolqmedi nulis tolia; 2. Tu sxeuli moZraobs wrfivad da Tanabrad, maSin masze moqmedi Zalebis tolqmedi nulis tolia; 39 3. Tu sxeuli moZraobs TanabaraCqarebulad, maSin aCqarebas aniWebs masze moqmedi wevis Zala. a) 2; b)3; g)1. 3.10. 3n wevis Zalis moqmedebiT sxeuli amoZravda. rogor Seicvleba sxeulze moqmedi xaxnis Zala, Tu wevis Zalas gavzrdiT 2-jer? a) gaizrdeba 2-jer; b) Semcirdeba 2-jer; g) ar Seicvleba. IV. amoxseniT amocanebi 4.1. dedamiwis xelovnuri Tanamgzavris wriuli orbitis radiusis 4-jer Semcirebisas Tanamgzavris brunvis periodi 8-jer mcirdeba. rogor Seicvleba Tanamgzavris wiriTi siCqare da centriskenuli aCqareba? 4.2. ra ZaliT awveba 2t masis avtomobili amozneqili xidis Sua wertils, Tu xidis radiusi 250m-ia, avtomobilis siCqare ki _ 20m/wm? 4.3. 0,5m sigrZis Zafze dakiduli burTula gamoiyvanes wonasworobis mdebareobidan da gaaTavisufles. ra siCqare eqneba burTulas wonasworobis mdebareobaSi gavlisas, Tu am momentSi Zafis daWimulobis Zala 1,8-jer aRemateba burTulis simZimis Zalas? 4.4. 80sm sigrZis Zafze dakiduli burTula Tanabrad brunavs wrewirze horizontalur sibrtyeSi. gamoTvaleT burTulis siCqare da brunvis periodi, Tu Zafi vertikalur mimarTulebasTan adgebs 600-ian kuTxes. 4.5. SeadareT Zalebi, romliTac 10m/wm siCqariT moZravi avtomobili awveba Cazneqili da amozneqili xidebis Sua wertilebs. xidebis radiusebi erTnairia da 50m-is tolia. 4.6. ra ZaliT miizidavs mTvare 1kg masis sawons? 4.7. planeta plutonis orbitis radiusi 40-jer metia dedamiwis orbitis radiusze. SeadareT am planetebze moqmedi mzis mizidulobis Zalebi. plutonisa da dedamiwis masebi miaxloebiT erTnairia. 4.8. Seicvleba Tu ara sxeulis wona, Tu mas ekvatoridan polusze gadavitanT? SesaZlebelia Tu ara amis garkveva zambariani sasworiT? uRliani sasworiT? pasuxi daasabuTeT. 4.9. gamoTvaleT 2kg masis sxeulis wona ekvatorze da polusze. 4.10. ra siCqare unda hqondes mTvaris xelovnur Tanamgzavrs, rom igi ar daeces mTvares? 4.11. gamoTvaleT pirveli kosmosuri siCqare marsisaTvis, Tu misi radiusi 3400km-ia, Tavisufali vardnis aCqareba _ 3,6m/wm2. 4.12. horizontisadmi 300-iani kuTxiT 5m/wm siCqariT gaisroles burTi. gansazRvreT siCqaris horizontaluri da vertikaluri mdgenelebi, asvlis maqsimalur simaRle, moZraobis dro da frenis siSore. 4.13. ori sxeuli gaisroles sxvadasxva h1 da h2 simaRlidan erTnairi horizontaluri siCqariT. SeadareT maTi frenis siSoreebi. 4.14. rogor Seicvleba horizontalurad gasrolili sxeulis frenis siSore, Tu sawyis siCqares n-jer gavzrdiT? 4.15. ra droSi miaRwevs sxeuli 45m simaRles, Tu igi gaisroles 100m/wm siCqariT horizontisadmi 300-iani kuTxiT? axseniT ori pasuxis azri. 4.16. sxeuli uZravadaa kuTxiT daxril sibrtyeze. gamoTvaleT sxeulsa da sibrtyes Soris xaxunis koeficienti. 4.17. sxeuli Tanabrad mosrialebs kuTxiT daxril sibrtyeze. gamoTvaleT 40 sxeulsa da sibrtyes Soris xaxunis koeficienti. 4.18. ra aCqarebiT mosrialebs Zeli kuTxiT daxril sibrtyeze? 4.19. 300-iT daxril ferdobze asvlisas 1t masis avtomobili 8kn wevis Zalas anviTarebs. avtomobilis saburavebsa da ferdobs Soris xaxunis koeficienti 0,1ia. gamoTvaleT avtomobilis aCqareba. 4.20. 300-iani kuTxiT daxril sibrtyeze 10kg masis sxeulis asacureblad masze imoqmedes sibrtyis paraleluri 60n ZaliT. gamoTvaleT xaxunis koeficienti. 4.21. moTxilamure daeSva horizontisadmi 300-iT daxril ferdobze, romm lis sigrZe 10m-ia. ra siCqare eqneba moTxilamures ferdobis bolos, Tu xaxunis koeficienti 0,25-ia? 4.22. ra ZaliT unda vimoqmedoT Zafis Tavisufal boloze, rom m masis sxeulma: a) imoZraos zeviT aCqarebiT (sur. m m 1.54)? b) uZravi iyos? 4.23. horizontalur zedapirze horizontisadmi 450-ianikuTxiT mimarTuli 10n Zalis moqmedebiT TanabaraCqarebulad moZraobs dinamometriT gadabmuli 1.55 toli masis ori sxeuli (sur. 1.55). ras gviCvenebs dinamometri, Tu xaxunis koeficienti =0,02? 4.24. 4 da 1kg masis tvirTebi erTmaneTTan dakavSirebulia uZrav WoWonaqze m1 gadadebuli ZafiT (sur. 1.56). 4kg masis sxeuli mosrialebs horizontisadmi 300-iT daxril sibrtyeze. sxeulsa da sim2 brtyes Soris xaxunis koeficienti 0,2is tolia. ipoveT Zafis daWimuloba da tvirTebis aCqareba. xaxuns WoWonaqSi, Zafisa da WoWonaqis masebs nu gaiTval- 1.56 iswinebT. 4.25. ZafebiT gadabmuli oTxi erTnairi masis Zelaki zedapiris paralem m m m luri Zalis moqmedebiT moZraobs TanabaraCqarebulad (sur. 1.57). gamoTvaleT Zafebis daWimuloba. xaxuns nu gaiTvaliswinebT. 1.57 4.26. erTmaneTze gadabmuli TiTo kilogrami masis 3 sxeuli 12n Zalis moqmedebiT horizontalur zedapirze moZm m m raobs TanabaraCqarebulad. Zala zedapirTan adgens 300-ian kuTxes (sur. 1.58). gansazRvreT sistemis aCqareba, Tu xaxunis koeficienti 0,08-is tolia. 1.58 41
© Copyright 2025 Paperzz