ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
APLINKOTYROS KATEDRA
GAMTOS DIDAKTIKOS KATEDRA
Tarptautinė jaunųjų tyrėjų konferencija
„APLINKA IR PASAULIS“
PRANEŠIMŲ SANTRAUKŲ RINKINYS
Šiauliai, 2006 m. balandžio 7–8 d.
UDK
Konferencijos tikslas – suburti skirtingų regionų universitetuose studijuojantį
ir aplinką įvairiais aspektais tyrinėjantį jaunimą; suteikti galimybę dalyviams
pasidalyti sukauptu patyrimu, naujomis idėjomis, pasikeisti nuomonėmis; skatinti
tarptautinį studentų bendradarbiavimą ir žmogiškuosius ryšius.
Organizacinis konferencijos komitetas:
Org. komiteto pirmininkas – prof. dr. V. Tričys (ŠU mokslo prorektorius)
Nariai:
Doc. dr. A. Gumuliauskienė (ŠU Edukologijos fakulteto dekanė)
Doc. dr. A. Lankauskas (ŠU Gamtos mokslų fakulteto dekanas)
Doc. dr. I. Šaulienė (ŠU Aplinkotyros katedros vedėja)
Doc. dr. H. Volodka (ŠU Gamtos didaktikos katedros vedėjas)
Konferencijos mokslinis komitetas:
Prof. habil. dr. R. Klimas (Šiaulių universitetas)
Prof. dr. A. Barševskis (Daugpilio universitetas)
Prof. dr. V. Menšikov (Daugpilio universitetas)
Doc. dr. D. Ambrazaitienė (Klaipėdos universitetas)
Doc. dr. L. Balčiauskas (Ekologijos institutas)
Doc. dr. O. Belaus (Klaipėdos universitetas)
Doc. dr. P. Grecevičius (Klaipėdos universitetas)
Doc. dr. L. Kalnina (Latvijos universitetas)
Doc. dr. J. Sitonytė (Šiaulių universitetas)
Doc. dr. K. Vilkonis (Šiaulių universitetas)
Dr. T. Randveer (Tartu universitetas)
Sudarytojas: doc. dr. Ingrida Šaulienė
Adresas:
Aplinkotyros katedra
Gamtos mokslų fakultetas
Višinskio 19/23, LT 78265 Šiauliai
Tel. 841 595862
El. paštas: [email protected]
Konferenciją remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
© Šiaulių universitetas, 2006
ISBN
2
ŠIAULIAI UNIVERSITY
DAPARTMENT OF ENVIRONMENTAL RESEARCH
DEPARTMENT OF NATURAL SCIENCES DIDACTICS
International Young Researchers’ Symposium
„ENVIRONMENT AND
THE WORLD“
BOOK OF ABSTRACTS
7–8 April, 2006 Šiauliai
3
The aim of the conference is to unite youth, studying environment from
various aspects at universities from different regions and to give the participants an
opportunity to share accumulated experience, new ideas, exchange opinions,
stimulate collaboration among international students and develop human relations.
Organizing committee:
Chairman – Prof. Dr. V. Tričys (Vice-Rector for Science, ŠU)
Members:
Assoc. Prof. Dr. A. Gumuliauskienė (Dean of the Faculty of Education, ŠU)
Assoc. Prof. Dr. A. Lankauskas (Dean of the Faculty of Natural Sciences, ŠU)
Assoc. Prof. Dr. I. Šaulienė (Head of Environmental Research Department, ŠU)
Assoc. Prof. Dr. H. Volodka (Head of Natural Sciences Didactics Department, ŠU)
Scientific committee:
Prof. Dr. Habil. R. Klimas (Šiauliai University)
Prof. Dr. A. Barševskis (Daugavpils University)
Prof. Dr. V. Menšikov (Daugavpils University)
Assoc. Prof. Dr. D. Ambrazaitienė (Klaipėda University)
Assoc. Prof. Dr. L. Balčiauskas (Institute of Ecology)
Assoc. Prof. Dr. O. Belaus (Klaipėda University)
Assoc. Prof. Dr. P. Grecevičius (Klaipėda University)
Assoc. Prof. Dr. L. Kalnina (Latvia University)
Assoc. Prof. Dr. J. Sitonytė (Šiauliai University)
Assoc. Prof. Dr. K. Vilkonis (Šiauliai University)
Dr. T. Randveer (Tartu University)
Address
Department of Enviromental Research
Faculty of Natural Sciences
Višinskio 19/23, LT 78265 Šiauliai
Tel. +370 1595862
E-mail: [email protected]
Conference is sponsored by Lithuanian State Science and Studies Foundation
4
ARCHITEKTŪRINĖS APLINKOS KAITOS TENDENCIJOS
PAJŪRIO REGIONINIAME PARKE
Jonas Abromas, Diana Baravykaitė
Klaipėdos universitetas, Rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos katedra
Svarbiausios sąvokos: architektūra, istorinė sodyba, kultūrinis kraštovaizdis,
reprezentacinė architektūra, rekreacija, tradicinė regiono architektūra.
Pajūrio regioninio parko (PRP) architektūrinio-urbanistinio paveldo savitumas
yra viena didžiausių šios vietovės vertybių.
PRP architektūros kaitą būtina analizuoti, norint išlaikyti tradicinės regiono
architektūros formas, gerinti gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos kokybę.
Šio tyrimo objektas – Pajūrio regioninis parkas, jo architektūrinė aplinka, tad
ir pagrindinis darbo tikslas – nustatyti architektūrinės aplinkos kaitos tendencijas ir
priežastis Pajūrio regioniniame parke.
Atliekant parko architektūrinės aplinkos analizę, taikyti šie pagrindiniai tyrimo
metodai:
 Kraštovaizdžio ir architektūrinių erdvių vertinimo metodika;
 Architektūriniai apmatavimai;
 Statistiniai metodai;
 Lyginamoji analizė.
Išanalizavus PRP kaitos tendencijas, buvo nustatyta, kad ši vietovė bendrame
Lietuvos kontekste išsiskiria unikalumu, vystymosi raida. Architektūrinės formos,
istorinė pastatų raida šioje vietoje taip pat reprezentuoja minimos pajūrio zonos
vientisumą. Tai lėmė šio krašto istorija bei specifinė gyvensena. Regiono
architektūros vystymosi tendencijas lėmė ir germaniškoji kultūra. Specifinės
gamtinės sąlygos – jūros pakrantė, pustomas smėlis, kasdienis vėjas nulėmė
gyvenimo būdą, savitą kaimų bei sodybų struktūrą, pastatų dydžius bei pavidalą.
Atlikus šios vietovės tyrimus, galima teigti, kad būtina išlaikyti tradicinės regiono
architektūros pobūdį, formas bei dydžius ir formuoti rekreacinių bei gyvenamųjų
vietovių estetinį vaizdą. Būtina kuo greičiau parengti šios zonos architektūrinį
reglamentą, pagal kurį būtų galima išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį,
formas ir kurti rekreacinių ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą.
TENDENCIES OF ARCHITECTURAL ENVIRONMENT CHANGES
IN THE SEASIDE REGIONAL PARK
Jonas Abromas, Diana Baravykaitė
Klaipėda University, Department of Recreational and Landscape Architecture
Keywords: architecture, historical homestead, cultural landscape, representative
architecture, recreation, traditional regional architecture.
5
The singularity of the Seaside Regional Park (SRP) architectural and urban
heritage is one of its greatest values.
It is essential to analyze architectural changes of the SRP in order to maintain
traditional forms of regional architecture and to improve the quality of residential
and recreational environment.
The objectives of this research are the Seaside Regional Park and its architectural
environment therefore the main aim of this work is to identify the reasons and
tendencies of architectural environment change in the Seaside Regional Park.
The following basic research methods were applied for the analysis of the SRP
architectural environment:
 Assessment methods of architectural and landscape spaces;
 Architectural measuring;
 Statistical methods;
 Comparative analysis.
After the analyzis of the SRP change tendencies it was established that this
locality is distinguished for its unique features and developmental process in the
general context of Lithuania. Architectural forms, historical development of
buildings also represent integrity of this seaside area. It was determined by local
history and peculiar lifestyle. The development of architectural trends was also
influenced by Germanic culture. Peculiar natural conditions such as the sea shore,
drifting sand and daily winds have determined the unique structure of villages and
homesteads, their lifestyle and forms as well as building sizes.
After the study of this locality, it is possible to state that it is necessary to
maintain the nature of traditional regional architecture, building sizes, forms as
well as creating aesthetical view of residential and recreational areas. It is essential
to prepare architectural regulations for this area; these regulations would help to
maintain the nature of traditional regional architecture, building forms as well as to
creat aesthetical view of residential and recreational areas.
SAULĖS AKTYVUMAS IR JO ĮTAKA GYVIESIEMS ORGANIZMAMS
Diana Adomaitytė
Šiaulių universitetas, Fizikos katedra
Svarbiausios sąvokos: Saulės aktyvumas, Saulės žybsnis, chromosfera, Saulės dėmės,
Volfo skaičius.
Kas 11 metų Saulės magnetinis laukas keičia kryptį, dėl to Saulės paviršiuje
pasirodo aktyvios vietos – dėmės. Be to, sustiprėja Saulės vėjas. Saulės vėjas ir jį
sudarančios dalelės pasiekia Žemę. Dėl šios priežasties yra nustatinėjama, kokios įtakos
Žemei turi padidėjęs Saulės aktyvumas.
Tyrimo objektas – Saulė ir Žemė.
6
Tyrimo tikslas – parodyti, kad cikliškai pasikartojantis Saulės aktyvumas turi
įtakos Žemės gyviesiems organizmams.
Tyrimo metodai – stebėjimas, statistinė analizė, mokslinės literatūros analizė ir
sintezė.
Tirdama medienos metinį prieaugį ir atlikusi matavimus išsiaiškinau, kad metinės
rievės yra nevienodos. Apskaičiavusi nustačiau rievių storių ir aktyvumo kitimo
periodus, kurie lygūs 9–11 metų.
Taip pat atlikau tyrimą, kaip priklauso žmonių elgesys nuo Saulės aktyvumo.
Gauti rezultatai parodė, kad egzistuoja ryšys tarp aktyvumo ir žmonių elgesio, nes
daugiausia sukilimų bei karų įvyko aktyvumo maksimumo metais.
Stebėdama Saulę, skaičiavau dėmes jos paviršiuje ir Volfo skaičių. Pagal
apskaičiavimus, dabar aktyvumas artėja prie minimumo.
Išvados: tyrimų rezultatai patvirtino iškeltas hipotezes ir parodė, kad Žemėje
esama reiškinių, susijusių su Saulės aktyvumo kitimu.
ACTIVENESS OF THE SUN AND ITS INFLUENCE
ON LIVING ORGANISMS
Diana Adomaitytė
Šiauliai University, Department of Physics
Keywords: sun activity, sun flash, chromosphere, sunspots, Wolf figure.
Every 11th year the magnetic field of the Sun changes its direction therefore
active places-marks appear on the surface of the Sun. Besides, the Sun wind becomes
stronger. The Sun wind together with its elements reach the Earth. For this reason it
is researched what the influence of the activeness of the Sun on the Earth is.
Subject of investigation – the Sun and the Earth.
Aim of investigation – to show that cyclically repetitive activeness of the Sun
has influence on living organisms on the Earth.
Methods of investigation-observation, statistical analysis, analysis and
synthesis scientitic literature.
When analysing the growth of wood per year and having done measurements I
found out that year grooves are different. After calculations, I got periods of
changes of the thickness of grooves and activeness, which are equal to 9–11 years.
I also analysed how people’s behaviour depends on the activeness of the Sun.
The results show that a link between activeness and people’s behaviour exists as
most revolts and wars took place in the years of maximum activeness.
When observing the Sun, I counted marks on its surface and also Volf a figure.
Calculations show that activeness is approaching maximum now.
Conclusions: the investigation confirms the aims raised and show that
phenomena related with changing activeness of the Sun are detected on the Earth.
7
BIODIVERSITY OF THE VASENIEKI MIRE AND THEIR CHANGES
1
Aiga Auna1, Agnese Jansone2
University of Latvia, Department of Environmental Science
2
University of Latvia, Department of Geology
Keywords: Vasenieki Mire, mire biotope, vegetation mapping, human impact, pollen
analysis, management measures.
Mires in Latvia occupy more then 10% of the area. Most of them were formed
during last 10 000 to 5 000 years under different conditions. The aim of the study
is to investigate Vasenieki Mire, one of the six mires from the Stikli Nature
Protected Area, and find out vegetation composition of the present mire and
determine changes of vegetation during mire development as well as human impact
on mire ecosystem. Field (vegetation mapping, coring) and laboratory (plant
macroremain and pollen analyses) works have been carried out.
The investigation of the Vasenieki Mire is in progress and the main
conclusions from the study at the present stage are:
1. Pollen from the peat section of the Vasenieki Mire reflect vegetation and
climate changes during mire development;
2. Peat formation was more intensive during the Subatlantic period (last 2 800
years);
3. Present vegetation in the mire mainly is natural, however some influence of
human activities has been observed, which should be prevented in degradated areas
by the restoration of the hydrological regime;
4. Mire management plan foresees complex mire ecosystem preservation.
MAKROFITOBENTOSO IŠTEKLIAI LIETUVOS
BALTIJOS JŪROS PRIEKRANTĖJE
Martynas Bučas
Klaipėdos universitetas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas
Svarbiausios sąvokos: makrofitai, pasiskirstymas, gausumas, biomasės ištekliai,
Furcellaria lumbricalis.
Lietuvos priekrantėje galimų verslinių makrofitobentoso išteklių tyrimai
pradėti nuo 1928 metų. Buvo nustatyta, kad tik raudondumblis šakotasis banguolis
(Furcellaria lumbricalis) yra tinkama žaliava farmacijos ir konditerijos
pramonėms, todėl vėlesni makrofitobentoso tyrimai buvo skirti banguolio
pasiskirstmo, gausumo, biomasės ir išmetimų į krantą nustatymui. Nuo 1992 m.
pradėti makrofitobentoso taksonominiai ir bendrijų tyrimai, per kuriuos
apibūdintos 37 makrofitų rūšys bei aprašytos 5 epilitinės bendrijos. 2000–2005
metų ekspedicijose ties Rąžės upės žiotimis nebuvo aptikta verslinių rūšių: nei
8
pūslėtojo guveinio (Fucus vesiculosus) bendrijos, nei jūrinio andro (Zostera
marina) radimvietės. Manoma, kad šios makrofitų rūšys prie mūsų priekrantės yra
išnykusios arba čia jos neaugo dėl per aktyvios hidrodinaminkos. Tikėtina, kad šie
į pakrantę išmetami augalai patenka iš tolimesnių Baltijos jūros vietų. Banguolio
ištekliai Lietuvos priekrantėje siekia apie 67561848 t. Per metus vidutiniškai 22%
jo resursų išmetama į krantą štormų metu. Palyginus istorinius banguolio
pasiskirstymo duomenis su 1993 m. atliktais dugno biotopų kartografavimo
rezultatais, buvo nustatytas banguolio gausumo sumažėjimas šiaurinėje ir pietinėje
priekrantės dalyse. Pakartojus tyrimus 2003 m. ir 2005 m., banguolio
pasiskirstymas pietinėje dalyje (šiaurinėje tyrimų nebuvo) reikšmingai nesiskyrė
nuo seniau atliktų tyrimų duomenų. Tokie įvairias laikotarpiais atliktų tyrimų
rezultatų skirtumai labiau tikėtini dėl metodinių paklaidų negu dėl aplinkos
poveikio.
RESOURCES OF MACROPHYTOBENTHOS ON THE
|BALTIC SEA COAST OF LITHUANIA
Martynas Bučas
Klaipėda University, Coastal Research and Planning Institute
Keywords: macrophites, distribution, abundance, biomass resources, Furcellaria
lumbricalis.
Studies of potentially commercial macrophytobenthos resources have started
since 1928. The red alga Furcellaria lumbricalis was recognized as the only
species suitable as raw material for pharmacy and confectionary industries.
Therefore, later studies focused on the distribution, abundance, biomass and ashore
discharges of this species. Since 1992 the study of phytobenthos taxonomy and
communities started, and 37 macrophyte species and 5 epilithic communities were
defined. Commercial species: bladderwrack (Fucus vesiculosus) and eelgrass
(Zostera marina) were not found in the vicinity of the outlet of the river Rąžė in
2000–2005. It can be explained that these species have disappeared in our coast or
they did not grow at all because of too intensive hydrodynamics. It is assumed that
these species are brought to the coast by currents from other places of the Baltic
Sea. The resources of F. lumbricalis are ca. 67561848 t. On in storm average 22%
of them are cast ashore per year. The decrease of F. lumbricalis abundance on the
southern and northern coast parts was determined in 1993 and compared with
historical data. The algae distribution on the southern coastal part did not
significantly differ compared with the historical data of repeated studies in 2003
and 2005 (no investigations in the northern part). Such differences of the results of
these studies most likely were caused more by methodological errors than by
environmental changes or impacts.
9
LIETUVOS BRIEDŽIŲ POPULIACIJOS BŪKLĖ IR
VALDYMO YPATUMAI
Lina Burbaitė
Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Ekologijos ir aplinkotyros
centras
Svarbiausios sąvokos: briedis, populiacijos valdymas, Lietuva, populiacijos modeliai,
programa „MOOSE“.
Briedis (Alces alces) yra vienas svarbesnių medžiojamų mūsų Respublikos žvėrių.
Nuo 1957 m. iki dabar Lietuvoje briedžių skaičius stipriai sumažėjo jau trečią kartą,
nepaisant to, jog pastaraisiais metais jų sumedžiojimas mūsų šalyje sudarė ne daugiau
kaip 10% populiacijos. Manoma, kad tokius staigius šių gyvūnų skaičiaus pokyčius
sukelia brakonieriavimas bei neracionalus populiacijos naudojimas. Nuo 2003 m.
Lietuvoje briedžius medžioti yra uždrausta, kadangi jų populiacijos būklė tapo kritiška.
Padėtį dar labiau apsunkina dažnai netikslūs apskaitų duomenys, trukdantys įvertinti
tikrąją populiacijos būklę, prognozuoti bei reguliuoti briedžių gausą. Dėl minėtų
priežasčių Lietuvai šių kanopinių gyvūnų populiacijos valdymas bei medžioklės
strategijos sukūrimas tampa ypač aktualia ir greito sprendimo reikalaujančia problema.
Tyrimo tikslas buvo apžvelgti briedžių skaičiaus dinamiką ir galimas jos
priežastis bei briedžio populiacijos valdymo ypatumus Lietuvoje. Tyrimo metu
buvo analizuojami oficialiūs šių kanopinių apskaitų duomenys bei atliktas teorinis
briedžio populiacijos modeliavimas naudojant programą „MOOSE“. Į šį modelį
įvedant skirtingus parametrus galima stebėti, kaip kinta žvėrių skaičius per
25 metus. Modeliuojant buvo atlikti trys skirtingi bandymai – modelio pagalba
siekta atsakyti į tris konkrečius klausimus: kaip atskirų populiacijos grupių
medžiojimas įtakoja individų gausumą, kip ir kokie konkretūs visų trijų grupių
sumedžiojimai veikia populiaciją ir kokią įtaką populiacijai turi apskaitų
netikslumas.
Matyti, jog 1957–2004 m. Lietuvoje briedžių gausa labai svyravo.
Pastaraisiais metais jų skaičius vėl kritiškai mažėja. Modeliavimo metu buvo
nustatyta, jog populiacijos dydį labiausiai lemia patelių skaičius ir medžioklės
uždraudimas. Populiacija negali augti iki begalybės, nes ją pradeda riboti aplinkos
talpa. Maksimalus galimas sumedžiojimas atskirose grupėse, siekiant išlaikyti
augančią populiaciją, yra: patelių 5%, patinų 30%, jauniklių 25%. Apskaitų
netikslumai apsunkina racionalų briedžių populiacijos naudojimą – modeliavimo
metu 7% apskaitos paklaida sąlygojo gyvūnų skaičiaus mažėjimą.
Brakonieriavimas turi labai didelę įtaką Lietuvos briedžių skaičiui.
Modelis „MOOSE“ puikiai iliustruoja briedžių gausos pokyčius, kai keičiami
tam tikri konkretūs parametrai. Programa leistų įvertinti bei padėtų kontroliuoti
įvairių faktorių grėsmę ir įtaką reguliuojant individų skaičių realioje populiacijoje.
Taip pat būtina tobulinti briedžių apskaitos metodiką bei sukurti gyvūnų skaičiaus
valdymo planą.
10
STATE OF MOOSE POPULATION AND PECULIARITIES OF MOOSE
MANAGEMENT IN LITHUANIA
Lina Burbaitė
Vilniaus University, Faculty of Natural Sciences, Center of Ecology and
Environmental Studies
Keywords: moose, population management, Lithuania, model of population.
Moose (Alces alces) is one of major game species in our country. Since 1957
to date the number of moose in Lithuania significantly decreased, despite the fact
that the hunting bag madeup not more than 10% of moose population in the last
years. Supposedly, poach and unreasonable use of moose population caused those
sudden variations in the numberof the animals. Since 2003 moose hunting is
banned in Lithuania because of a critical status of the population. The situation is
complicated by incorrect survey data that aggravate the estimation of real
population status, prognosis and regulations of moose numbers. So moose
population management and hunting strategy is a very urgent question and needs
urgent decisions.
The aim of this work was to overview moose number dynamics, their reasons
and peculiarities of moose management in Lithuania. Official moose survey data
were analyzed and modeling of the population was done with the MOOSE
software. We modeled the influence of the bag structure and possible influence of
incorrect surveys.
In 1957–2004 moose numbers in Lithuania varied to great extent. In the last
years moose numbers in the country have decreased significantly again. Modeling
of the population proved that numbers are mainly influenced by female hunting
(the same is true if females are not hunted at all). Ceiling numbers are limited by
the carrying capacity of the environment. The hunting bag maximum varys by
sex/age groups, and reaches 5% for females, 30% for juveniles and 25% for males
if the growth of the population is to be maintained. Rational management of the
population is cardinally influenced by survey errors – survey error of 7% may be a
cause for population decrease. Poaching has a crucial influence on moose numbers
in Lithuania. Thus, the MOOSE model is a valuable tool calculating the dynamics
of moose abundance with a possibility to vary certain parameters of the population.
It allows assessing and controlling of the influence of various factors, which
change the number of individuals in real populations. Survey methods should be
updated and plans for the management of the moose population should be made.
11
METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ ĮTAKA ALNUS, BETULA IR CORYLUS
ŽIEDADULKIŲ SKLAIDAI
Viktorija Černiauskaitė
Šiaulių universitetas, Vadybos katedra
Svarbiausios sąvokos: aerobiologija, alergija, Alnus, Betula, Corylus žiedadulkė,
meteorologija, žiedadulkių sezonas.
Gerai išsivysčiusiose šalyse nuo žiedadulkių sukeltos alergijos kenčia apie
20% gyventojų, Lietuvoje šis procentas mažesnis, tačiau pastaruoju metu sergančių
žmonių daugėja. Žiedadulkių kiekio ore prognozavimas alergiškiems žmonėms
palengvintų ar net padėtų išvengti alergijos simptomų. Vienas iš svarbiausių
veiksnių, lemiančių žiedadulkių kiekį ore, yra meteorologinės sąlygos. Dėl šios
priežasties 2004 metais Klaipėdoje ir Šiauliuose buvo vykdomas žiedadulkių
monitoringas, naudojant Europoje pripažintą ir laikomą pažangiausiu Hirst tūrinį
metodą. Naudotas to paties mokslininko sukurtas žiedadulkių gaudimo
instrumentas, mažai modifikuotas analogas „Burkard Volumetric Spore Trap“.
Tyrimo metu įvertinta alergiją sukialenčių Alnus, Betula ir Corylus žiedadulkių
koncentracija ore ir jų kiekio priklausomybė nuo meteorologinių sąlygų:
temperatūros, saulėtumo, vėjo krypties, kritulių bei santykinio oro drėgnumo.
Klaipėdoje ir Šiauliuose pastebėta teigiama koreliacija tarp žiedadulkių kiekio
ir temperatūros bei saulėtumo, neigiamos įtakos turėjo krituliai, santykinis oro
drėgnumas. Didžiausi žiedadulkių kiekiai ore fiksuojami esant labai panašioms
meteorologinėms sąlykoms. Pastebėtas didelės santykinės oro drėgmės poveikis
beržo žiedadulkių sezono pradžiai. Klaipėdoje žiedadulkių koncentracijai ore
didelę reikšmę turėjo vėjo kryptis, kadangi vyraujant Rytų vėjui užfiksuota apie
50% visų žiedadulkių.
Pirmą kartą buvo įvertintas Klaipėdos ore sklandančių žiedadulkių spektras bei
kiekis. Klaipėdoje beržo žiedadulkių per pagrindinį sezoną užfiksuota 3496,
Šiauliuose beveik per pus daugiau – 6525 žiedadulkės kubiniame metre. Šiose
stotyse užfiksuotų rezultatų palyginimas parodė, kad Klaipėdos oras yra mažiau
užterštas augalinės kilmės oro alergenais.
THE EFFECT OF METEOROLOGICAL FACTORS ON ALNUS, BETULA
AND CORYLUS AIRBORNE POLLEN DISPERSAL
Viktorija Černiauskaitė
Šiauliai University, Department of Management
Keywords: aerobiology, allergy, Alnus, Betula, Corylus pollen, meteorology, pollen
season.
About 20% of population in well-developed countries suffers from pollenprovoked allergy. This percent is smaller in Lithuania. The number of sick people
12
is growing. Forecasts of pollen abundance in the air would help allergy sufferers
mollify or even avoid allergy symptoms. Meteorological conditions are one of the
main factors determining pollen amount in the atmosphere. Therefore pollen
monitoring was performed in Klaipėda and Šiauliai in 2004. Alnus, Betula and
Corylus concentrations in the air were evaluated using volumetric Hirst method.
Burkard Volumetric Spore Trap is a slightly modified instrument by the same
author, applied. The influence of temperature, sunlit hours per day, wind direction,
precipitation and relative humidity on the studied allergic pollen concentrations in
the air were evaluated.
Pollen quantity in Klaipėda and Šiauliai positively correlated with such
meteorological parameters as sunlit hours per day, temperature and negatively –
with relative humidity and precipitation. Pollen peaks were recorded on days in
similar meteorological conditions. A strong effect of relative humidity was noted
its beginning of birch pollen season. Wind direction had the most significant effect
in Klaipėda – 50% of all pollen was recorded on days with the Eastern wind.
The spectrum and quantity of pollen in the air were evaluated first time in
Klaipėda. In the main season birch pollen was counted: 3496 in Klaipėda and
almost two times more, 6525, in Šiauliai. Comparison of these two stations shows
that the air in Klaipėda is less polluted with vegetative aeroallergens.
MIRE FORMATION IN THE RUJA AND SEDA RIVER VALLEYS
Ilze Gorovneva
University of Latvia, Department of Geology
Keywords: mire, paleoenvironment, geology, Burtnieks Lake, Seda, Ruja.
The territory of the Burtnieks Lake is interesting both from the aspects of
geology and archaeology. The area of the Burtnieks Lake northern part is one of
the most important sites of the Stone Age settlements in Latvia. Traces of the Late
Palaeolithic culture and records of the Mesolithic and Mesolithic – settlements,
burial fields, stray fins of stone and bone tools (Eberhards, u.c.2003) – were found.
The paleogeographical researches were carried out with the aim to understand
conditions, which cause inhabitancy intensity in the surrounding areas of the
Burtnieks Lake. The aim of this researchis to reconstruct the environment in the
Early and Middle Holocene and to find out links between the Stone Age settlement
location and water level of the Burtnieks Lake as well as human impact on nature.
Alongside the archaeological complex “Zvejnieki”, which is a site of
European significance, there are interesting areas in the ancient valleys of the Seda
and Ruja Rivers, where in the Late Glacial bays of the ancient Burtnieks were. The
results of geological boring, levelling and palaeobotanical analysis show that the
Burtnieks Lake area has changed since the Late Glacial.
13
ŽIEMĄ SUGAUTŲ KIRSTUKŲ, PELIŲ IR
PELĖNŲ KRANIOMETRINIAI MATMENYS
Aušra Gudaitė, Laima Balčiauskienė
Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centras, Vilniaus universiteto
Ekologijos institutas
Svarbiausios sąvokos: kirstukai, pelės, pelėnai, kraniometrija, žiemos periodas.
Smulkieji žinduoliai buvo gaudomi 2004–2005 metų žiemą (nuo spalio pradžios
iki balandžio pabaigos) Rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, aplink tris apleistas sodybas,
netoli Ilgelio ežero. Nuo spalio iki sausio dominavo rudieji pelėnai (Clethrionomys
glareolus) – 55,8% visų sugautų individų. Nuo vasario iki balandžio gausiausi buvo
paprastieji pelėnai (Microtus arvalis).
Sugauti gyvūnai buvo pasverti, išmatuoti, o kaukolės nuvalytos naudojant
Dermestes genties vabalus. Kaukolės išmatuotos binokuliariniu mikroskopu
0,1 mm tikslumu. Kraniometriniai matmenys (8 apatinio ir 9 viršutinio
žandikaulio) parinkti pagal literatūroje nurodytus ir tinkamiausius svorio/amžiaus
nustatymui.
Darbo tikslas: patikrinti, ar žiemą sugautų kirstukų, pelių ir pelėnų viršutinio ir
apatinio žandikaulio matmenų vidurkiai skiriasi nuo sugautų rudenį. Duomenys
galėtų būti naudojami tiriant plėšriųjų paukščių ir pelėdų mitybą įvairiu metų laiku,
nustatant grobio svorį ir amžių iš liekanų atrajose.
Nors rudųjų pelėnų svorio vidurkis žiemą buvo mažesnis visose amžiaus grupėse,
kaukolės augimas tęsėsi; žiemą patikimai didesni suaugėlių trys, lytiškai
nesubrendusių – 7, o jauniklių – 10 matmenų. Šeši kaukolės matmenys patikimai
koreliuoja su kūno svoriu, tačiau koreliacijos koeficientai yra 0,3–0,4 ribose, t. y.
mažesni negu rudens laikotarpiu. Lytiškai nesubrendusių paprastųjų pelėnų kaukolės
matmenų vidurkiai žiemą nesiskyrė nuo rudeninių, o suaugėlių dauguma šių požymių
buvo patikimai mažesni. Tai reiškia, kad šios rūšies individų augimas žiemą sustoja.
Visi kaukolės matmenys, išskyrus apatinio žandikaulio diastemos ilgį ir pirmojo
viršutinio krūminio danties M1 ilgį, su kūno svoriu koreliavo stipriai ir patikimai
(skruostų pločiui r = 0,91). Iš dešimties žiemą sugautų geltonkaklių pelių dydžio
galima teigti, kad šios rūšies individai tebeauga žiemą; ypač lytiškai nesubrendę, kurių
dauguma kaukolės matmenų vidurkių buvo didesni negu rudenį. Keli viršutinio ir
apatinio žandikaulio matmenys labai stipriai – kaip ir rudenį – koreliavo su kūno
svoriu. Iš keleto žiemą sugautų paprastojo kirstuko ir kirstuko nykštuko individų
dydžio kaukolės augimo tendencijos yra neaiškios.
Šio tyrimo rezultatai papildo negausias žinias apie Lietuvos smulkiųjų
žinduolių kraniometriją, nes iki šiol skelbti duomenys apima tik kelis kirstukų,
pelių ir pelėnų suaugėlių kaukolės matmenis neatsižvelgiant į koreliaciją su kūno
svoriu ir augimo skirtumus įvairiais metų periodais.
14
CRANIOMETRY OF SHREWS, MICE AND VOLES CAUGHT IN
WINTER PERIOD
Aušra Gudaitė, Laima Balčiauskienė
Vilnius University, Centre of Ecology and Enviromental, Institute of Ecology of
Keywords: shrews, mice, voles, craniometry, winter period.
Small mammals were snap-trapped in the winter season (from October to the
end of April) of 2004–2005 in Eastearn Lithuania, Zarasai district, near lake
Ilgelis, in the territories of former farmstead. The bank vole (Clethrionomys
glareolus) was dominant from November 2004 to January 2005 (55.8% of the total
catch), from February to April – the common vole (Microtus arvalis).
After weighing and measuring the skulls of trapped small mammals they were
cleaned with the Dermestes beetle larvae. For measurements a binocular with
accuracy of 0.1 mm was used. Craniometrical measurements (8 mandibular and 9
maxillary) were chosen as suggested in literature and considering them to be the
most suitabil for weight/age prediction.
The aim of the study was to test whether mandibular and maxillary
measurements of shrews, mice and voles differ between winter and non-winter
periods. Such data can be used in diet investigations of owls and myophagous birds
of prey when prey body weight or age is estimated from prey remains and pellets.
Despite the fact that the average body weight of bank voles in winter
decreased in all age groups, the growth of the skull continued: three characters
were bigger in the adult group, seven – in sub-adults and ten characters – in the
group of young voles. The values of six characters were correlated with the body
weight though the correlation coefficient is in the range 0.3–0.4, i. e., less than in
autumn period. In sub-adults of common voles cranial measurements in winter do
not differ from those in autumn. In adult common voles most of cranial
measurements in winter were significantly shorter, thus, the growth in this species
is inhibited. All skull measurements, except for mandibular diastema and the
length of upper molar M1 significantly and strongly correlated with the body
weight (r up to 0.91 for zygomatic skull width). The data for 10 winter-caught
yellow-necked mice show uninterrupted growth, especially of sub-adults, in which
most of cranial measurements were longer than in autumn. Some mandibular and
maxillary measurements strongly correlated with body weight, as it was observed
in autumn period. A few individuals of common and pygmy shrew do not allow to
make conclusions about growth peculiarities in winter period.
Our results contribute to insufficient data on craniometry of small mammals in
Lithuania as current publications involve a few cranial measurements of adult
shrews, mice and voles without paying attention to correlation with body weight
and seasonal peculiarities of growth.
15
VIETINIŲ (GAMMARUS LACUSTRIS SARS, 1863) IR INVAZINIŲ
(PONTOGAMMARUS ROBUSTOIDES (SARS, 1894)) ŠONIPLAUKŲ
TARPUSAVIO SĄVEIKA
Simona Gumuliauskaitė
Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Ekologijos ir aplinkotyros centras
Svarbiausios sąvokos: šoniplaukos, Gammarus lacustris, Pontogammarus robustoide,
introdukcija, sąveika, pakeitimo mechanizmai, plėšrumas.
Siekiant praturtinti žuvų mitybos resursus Lietuvos vidaus vandenyse, 1960–
1961 metais į Kauno marias buvo introdukuota po 3 Ponto-Kaspijos regiono
šoniplaukų ir mizidžių rūšis. Iš Kauno marių introdukuoti vėžiagyviai Nemunu
nuplito į Kuršių marias. Vėžiagyvius taip pat mėginta introdukuoti ir į daugelį
Lietuvos ežerų, bet tvarios populiacijos susiformavo tik keliuose ežeruose. Iš
šoniplaukų Pontogammarus robustoides rūšis yra geriausiai adaptuota vidaus
vandenų sąlygoms ir dažnai suformuoja pastovias bei gausias populiacijas. Todėl ši
rūšis (dėl gausumo, panašaus kūno dydžio ir mitybos savybių) tapo konkurente
vietinei ežerinei šoniplaukai Gammarus lacustris. Dar 1975 m. I. Gasiūnas
pastebėjo, kad po Ponto-Kaspijos šoniplaukų aklimatizacijos autochtoninių
ežerinių šoniplaukų gausumas Dusios ežere sumažėjo, tačiau introdukuotų ir
vietinių šoniplaukų tarpusavio sąveikos iki šiol netirtos.
Šio darbo tikslas – nustatyti vietinių ir introdukuotų šoniplaukų tarpusavio
sąveiką. Iškėlėme hipotezę, kad G. lacustris nyksta dėl tiesioginio P. robustoides
plėšrumo. Šiai hipotezei patikrinti atlikome eksperimentą. Kontrolinėmis
sąlygomis visos šoniplaukos (20 individų) buvo vienos rūšies, o eksperimentinėmis
sąlygomis vietinių ir Ponto-Kaspijos šoniplaukų santykiai buvo 10:10, 14:6 ir 6:14.
Atlikti trys kiekvieno varianto pakartojimai. Eksperimentas truko 35 dienas.
Šoniplaukos maitintos
siūliniais dumbliais. Duomenų analizei panaudota
pakartotinių matavimų dispersinė analizė.
Gauti rezultatai patvirtino mūsų hipotezę. P. robustoides išgyvenimas buvo
reikšmingai (p = 0,003) didesnis nei G. lacustris išgyvenimas visomis
eksperimentinėmis sąlygomis (net ir tada, kai vietinių šoniplaukų buvo 2,3 karto
daugiau nei invazinių). Tik kontrolinėmis sąlygomis vietinių šoniplaukų
išgyvenimas buvo didesnis nei invazinių (p = 0,013). Gauti rezultatai leidžia daryti
išvadą, kad P. robustoides šoniplaukos yra agresyvesni plėšūnai nei G. lacustris
šoniplaukos ne tik kitos rūšies, bet ir savo gentainių atžvilgiu. Taigi tiesioginis
plėšrumas gali būti pagrindinė vietinių šoniplaukų nykimo ežeruose, kuriuose
gausu P. robustoides rūšies šoniplaukų, priežastis.
16
INTERACTION BETWEEN THE NATIVE (GAMMARUS LACUSTRIS
SARS, 1863) AND ALIEN (PONTOGAMMARUS ROBUSTOIDES (SARS,
1894)) AMPHIPODS
Simona Gumuliauskaitė
Vilnius University, Faculty of Natural Sciences, Center of Ecology and
Environmental Studies
Keywords: amphipoda, Gammarus lacustris, Pontogammarus
introduction, interaction, replacement mechanisms, predation.
robustoide,
In 1960–1961 three species of amphipods and three species of mysids of
Ponto-Caspian region were introduced into the Kaunas Water Reservoir with
intention to improve feeding conditions for fish in inland waters of Lithuania.
These non-native species dispersed naturally via the River Nemunas to the
Curonian Lagoon. Also these amphipods were transferred into a large number of
Lithuanian lakes, however, sustainable populations were established only in a few
lakes. It has appeared that among introduced amphipods Pontogammarus
robustoides is the best adapted to the environment of inland waters, and frequently
establishes sustainable and abundant populations. This species because of its
abundance, body size and feeding ecology became a competitor for the native
amphipod Gammarus lacustris. In 1975 I. Gasiūnas noted that after the
introduction of alien amphipods the abundance of native species G. lacustris
decreased. However, our findings about the interaction between non-native and
native amphipods is still poor.
The aim of this research was to study the interaction between the native and
alien amphipods under experimental conditions. We hypothesized that G.lacustris
is out-competed due to P robustoides intraguild predation. In control all amphipods
(20 specimens) were of the same species. Under experimental conditions the ratios
of the native and alien species were 14:6; 10:10 and 6:14). Each treatment was
performed in 3 replicates. The experiment lasted 35 days. Animals were fed with
filamentary algae. Repeated measures ANOVA were applied for data analysis.
The results confirmed our hypothesis. The survival of P. robustoides under
experimental conditions was significantly (p = 0,003) higher than the survival of
G. lacustris (even when Gammarus dominated in numbers). Only in control the
survival of G. lacustris was significantly (p = 0,013) higher. The obtained results
suggest that P. robustoides is more aggressive predators with respect not only to
other species, but also to congenerics. Hence, the intraguild predation may be the
main reason of G. lacustris disappearance from the lakes where P. robustoides is
abundant.
17
DEVELOPMENT OF THE LAKES ON THE SOUTH-WESTERN COAST
OF THE GULF OF RIGA
Arnis Jakubovskis, Dace Zica
University of Latvia, Department of Geology
Keywords: Gulf of Riga, Babite, Kanieris, Sloka Lake, Littorina Sea Lagoon.
The aim of the study is to find out geological history of the lakes located in the
southern-western part of the Gulf of Riga and changes of paleogeographical
conditions during their development. Sediments of the Babite, Kanieris and Sloka
Lakes have been investigated by coring, lithological and paleobotanical analysis.
Data of the lithological, diatom and pollen analysis allow to conclude:
1. Quaternary sediment layers in the bottom of the lakes are thin (about 2 to 10 m);
2. Lake sediments rich in organic matter has been sedimented since the
Atlantic Time;
3. Changes in the lithological composition of sediments (layer of gyttja has
been replaced by sandy gyttja or sand indicate changes of sedimentation
conditions;
4. Pollen diagram from lake sediments reflects vegetation development since
the Boreal Time, through the Atlantic Time until nowadays;
5. Diatom analysis indicates sedimentation of organic sediments in both
marine and lake conditions;
6. Babite, Kanieris and Sloka lakes were lagoons in the Littering Sea stage.
RADIOAKTYVIŲJŲ IŠKRITŲ KRITINIŲ TANKIŲ ĮVERTINIMAS
Zina Jurgaitytė
Šiaulių universitetas, Aplinkotyros katedra
Svarbiausios sąvokos: radionuklidai, radioaktyviosios iškritos, intercepcija (radionuklidų išlika), resuspensija (antrinis radionuklidų pakėlimas), monitoringas (stebėjimas).
Patekusios į atmosferą radioaktyviosios medžiagos dalyvauja bendroje oro
masių cirkuliacijoje. Ant žemės paviršiaus nusėdusios radioaktyviosios medžiagos
gali būti pakeliamos vėjų, tačiau didesnė dalis skverbiasi gilyn į dirvožemį. Iš
dirvožemio radioaktyviosios medžiagos per šaknis patenka į augalus, po to į jais
mintančių gyvūnų organizmą ir taip tęsiasi minėtųjų medžiagų kelias biologine
grandine, kol galiausiai patenka ir į žmogaus organizmą.
Susisteminti atliktų monitoringų rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojo
apšvitos metinė dozė tiek maistui, tiek vandeniui yra leistina ir nepavojinga. Be to,
pastebėta, kad maisto ruošimas radionuklidų kiekį sumažina vidutiniškai apie 40%.
Tirtų radionuklidų aktyvumas yra pastovus. Nenustatyta skirtumų tarp tirtų
radionuklidų aktyvumo ėminiuose iš Ignalinos atominės elektrinės galimos įtakos
zonos ir ėminiuose, imtuose iš kitų respublikos vietų. Įvertintos vidinės apšvitos
18
dozės nuo maiste esančių radionuklidų 90Sr, 137Cs, 40K yra artimos ankstesniais
metais nustatytoms dozėms. Šios dozės yra nedidelė visos vidutiniškai gyventojo
gaunamos iš visų šaltinių dozės dalis.
Lietuvoje galioja norminiai dokumentai, reglamentuojantys atskirų
radionuklidų ar jų grupių aktyvumą maisto produktuose ir geriamajame vandenyje.
Šie dokumentai – higienos normos, kuriose nustatyti leistinieji radionuklidų lygiai
atskirose maisto produktų grupėse ir geriamajame bei mineraliniame vandenyje.
Reglamentavimas atitinka ES reikalavimus.
CRITICAL DENSITY OF RADIOACTIVE RAINFALL
Zina Jurgaitytė
Šiauliai University, Department of Environmental Science
Keywords: radionuclides, radioactive set, interception, resuspence, monitoring
(observation).
Having got into the atmosphere radioactive substances participate in common
circulation of air masses. Settled on the surface they can be heaved by the wind but
a bigger part penetrates deeper into the soil. Out of the soil radioactive substances
get into plants through roots, and then to animals using plants as food in this way
continuing their biological chain until finally get into a man’s organism.
Systematic research results show that Lithuanian’s a year by dose of radiation
of food and water is allowed and not dangerous. Also it has been noticed that
cooking food reduces the quantity of radionuclide by about 40%. Activeness of
researched radionuclides is constant. No differences were found in the activeness
of radionuclides from Ignalina nuclear power plant possible influence zone and in
other places of the republic. Evaluated inner radiation doses of radionuclide 90 Sr,
137 Cs, 40 K in food are close to doses of previous years. This dose is not a big part
man gets from all the sources.
Laws passed in Lithuania regulate activity of distinct radionuclides or their
groups in food and drinking water. These documents are norms of hygiene, which
standardise levels of allowed radionuclide in separate foodstuff groups and
drinking water and also in mineral water. Regulations meet EU standards.
VASARINIS FITOPLANKTONAS DIDŽIUOSIUOSE LIETUVOS
EŽERUOSE
Daiva Kalytytė
Vilniaus universitetas, Ekologijos institutas
Svarbiausios sąvokos: fitoplanktono struktūra, gausumas, didieji ežerai, Lietuva,
dumbliai.
19
Fitoplanktonas, būdamas pirmąja grandimi mitybinių santykių grandinėje,
greičiausiai reaguoja į aplinkos sąlygų pakitimus – biogeninių medžiagų
koncentracijas, toksines medžiagas, terminį režimą ir kt., todėl vienos ar kitos
dumblių taksonominės grupės ar net atskiros rūšies gausumas planktone rodo tam
tikrą vandens baseine susidariusių sąlygų kompleksą, vandens užterštumo laipsnį,
antropogeninį poveikį.
Didžiųjų ežerų fitoplanktono tyrimai pastaruoju metu nevykdomi, ir kokie
procesai vyksta juose šiuo metu, detaliai nėra tiriama. Šio darbo tikslas – ištirti
pasirinktų vandens telkinių fitoplanktono rūšinę sudėtį ir gausumą.
Medžiaga tyrimams buvo paimta 2004 ir 2005 metų liepos mėnesiais Daugų,
Dusios, Asvejos, Baluošo ir Platelių ežeruose. Integraliniai vandens mėginiai
fitoplanktono struktūros ir gausumo tyrimams buvo imami 1 litro batometru
giluminėje ežero dalyje. Kartu buvo matuojama vandens temperatūra, pH ir
deguonies kiekis, vandens skaidrumas. Fitoplanktono mėginiai fiksuojami 40%
formaldehido tirpalu, laboratorijoje analizuojami šviesiniu mikroskopu. Dumblių
gausumui nustatyti buvo naudojama Fuks – Rozentalio kamera.
Mažiausias (382,2 tūkst. ląst./l) fitoplanktono gausumas 2004 metų liepą buvo
Daugų ežere, didžiausias (1,84 mln. ląst./l) – Asvejos ežere. 2005 metų liepos
mėnesį mažiausias (252,1 tūkst. ląst./l) fitoplanktono gausumas buvo Platelių
ežere, didžiausias (885,4 tūkst. ląst./l) – Dusios ežere.
Baluošo ežere 2004 m. dominavo cianobakterijos Oscillatoria sp. (44,9%
bendro fitoplanktono gausumo), 2005 m. – žaliadumbliai Oocystis cf. rhomboides
(26,1%). Platelių ežere Oocystis sp. 2004 m. sudarė 23,5%, o 2005 m. – 21,3%.
Dusios ežere 2004 m. vyravo titnagdumbliai Asterionella formosa (24,2%),
2005 m. žaliadumbliai Oocystis sp. (26%) ir kriptofitiniai dumbliai Rhodomonas
sp. (20,9%). Asvejos ežere Oocystis cf. rhomboides 2004 m. sudarė 23,5%, o
2005 m. – 21,7%. Daugų ežere 2004 m. dominavo titnagdumbliai Cyclotella sp.
(36,2%), 2005 m. žaliadumbliai Phacotus lendneri (27,5%) ir smulkūs
neapibūdinti auksadumbliai (29%).
SUMMER PHYTOPLANKTON IN SOME OF THE BIGGEST
LITHUANIAN LAKES
Daiva Kalytytė
Vilnius University, Institute of Ecology
Keywords: phytoplankton structure, abundance, large lakes, Lithuania, algae.
The last research of large Lithuanian lakes were performed more than a decade
ago. Thus, their recent ecological state was unclear. The aim of the present study was
to research phytoplankton communities in some of the biggest Lithuanian lakes.
Phytoplankton samples were collected in July of 2004 and 2005 from five
lakęs: Daugai, Dusia, Asveja, Baluošas, Plateliai. Integrated samples were taken
from the deepest parts of the lakes with 1-liter water sampler and preserved in 40%
20
formaldehyde solution. A quantitative study was performed under a light
microscope, the algae were counted in the Fuchs-Rosenthal chamber.
The smallest amount of phytoplankton (382,2 thousand cells/l) was registered in
the lake of Daugai in July 2004, the largest (1,84 million cells/l) – in the lake of Asveja.
In July 2005 the smallest amount of phytoplankton (252,1 thousand cells/l) was in the
lake of Plateliai, the greatest (885,4 thousand cells/l) – in the lake of Dusia.
In the lake of Baluošas cyanobacteria Oscillatoria sp. dominated (44,9% of the
total phytoplankton abundance) in 2004, green algae Oocystis cf. rhomboides
(26,1%) – in 2005. In the lake of Plateliai Oocystis sp. were the most plentiful:
23,5% in 2004 and 21,3% in 2005. In the lake of Dusia diatoms Asterionella
formosa (24,2%) in 2004 and Oocystis sp. (26%) as well as cryptomonads
Rhodomonas sp. (20,9%) prevailed in phytoplankton structure. In Asveja lake
Oocystis cf. rhomboides dominated: 23,5% in 2004 and 21,7% in 2005. In the lake
of Daugai diatoms Cyclotella sp. (36,2%) dominated in 2004, in 2005 the complex
of dominating species consisted of green algae Phacotus lendneri (27,5%) and
Chrysophyceae undet (29%).
TOKSIŠKŲ MIKROGRYBŲ VARIAVIMAS 2005 M.
DERLIAUS GRŪDUOSE
Lina Karalytė
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Ekologijos katedra
Svabiausios sąvokos: mikrogrybai, grūdai, vaškinė branda, kietoji branda, toksinai.
Varpinių augalų užsikrėtimas mikroskopiniais grybais sumažina jų derlingumą
40–50%. Lauke augančių varpinių augalų grūdai dažniausiai būna užteršti
Fusarium, Alternaria, Cladosporium, Drechslera spp. grybais. Į sandėlius supylus
nukultus grūdus, juose parazituoja Aspergillus, Penicillium, Mucor ir kt. genčių
mikromicetai. Susidarius optimalioms sąlygoms (didesnei substrato drėgmei ir
temperatūrai), minėti mikroskopiniai grybai gali produkuoti toksiškas žmonėms ir
gyvuliams medžiagas – mikrotoksinus.
Tyrimų tikslas – ištirti toksiškų mikroskopinių grybų plitimą ant žieminių
kviečių (Triticum aestivum L.) grūdų vaškinės ir kietosios brandos metu. 2005 m.
derliaus žieminių kviečių Zentos užterštumo mikroskopiniais grybais laboratorinės
analizės darytos Lietuvos žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos
skyriaus laboratorijoje.
Grūdų mikrobiologiniai tyrimai vaškinės ir kietosios brandos metu atlikti
vadovaujantis Mathuro ir Kongsdalo (2003) metodikomis. Mikromicetai identifikuoti naudojant Satono ir kt. (2002), Malone’o ir Musketto (1997), Nelsono ir kt.
(1983), Lugausko ir kt. (2002) apibūdinimus.
Tyrimų rezultatai parodė, kad vaškinės ir kietosios brandos derliaus grūduose
labiausiai buvo išplitę Alternaria genties mikromicetai, kurie pažeidė beveik 99%
grūdų. Toksinus (deoksinivalenolį, zearalenoną, T-2 toksiną ir kt.) galintys
21
produkuoti Fusarium genties mikromicetai vaškinės brandos metu buvo užteršę
25% grūdų, tačiau grūdams labiau subrendus mikromicetų kiekis sumažėjo daugiau
nei dvigubai (10,8%). Aspergillus mikrogrybai 2005 metų derliaus grūdų
ėminiuose nebuvo gausiai išplitę, tačiau užteršimas Penicillium grybais buvo
didelis tiek vaškinės (37,0%), tiek kietosios brandos metu (58,0%). Paprastai grūdų
užteršimas Penicillium spp. grybais brendino ar derliaus nuėmimo metu nebūna
didelis (lyginant su kitų metų tyrimų duomenimis), tačiau liepos mėnesį ir
rūgpjūčio pradžioje vyravę gana šilti orai, o rugpjūčio pradžioje gausūs lietūs lėmė
spartų šių mikromicetų išplitimą ant grūdų. Derliaus nuėmimas dėl užsitęsusio
lietingo periodo suvėlavo.
Vėliau nukultuose grūduose Fusarium, Aspergillus, Penicillium genties grybų
didėjimo tendencijos gali turėti neprognozuojamos įtakos jų produkuojamų
mikrotoksinų kiekiui sandėliavimo metu.
Vienerių metų duomenų nepakanka, kad būtų galima daryti išsamias išvadas,
tačiau matomos tendencijos ir kasmetiniai stebėjimai padėtų išspręsti nemažai
aktualių klausimų.
TOXIC FUNGI VARIABILITY IN GRAIN CROPS OF 2005
Lina Karalytė
Lithuanian University of Agriculture, Department of Ecology
Keywords: fungi, grain crops, dough ripe, hard dough ripe, toxins.
Grain crops contamination with fungi reduces the yield by 40–50%. Fusarium,
Alternaria, Cladosporium, Drechslera are the most common fungi genus causing
diseases to many field grown grains. After harvesting grain crops are parasitized by
Aspergillus, Penicillium, Mucor and some other fungi genus. Under favourable
conditions (high humidity and temperatures) the above mentioned fungi can extract
poisonous for people and livestock – fungi toxins.
The aim of the research ir to investigate the diffusion of toxic fungi in winter
wheat (Triticum aestivum L.) in the dough and hard dough growth phase.
2005 winter wheat “Zentos” crop was researched for contamination with fungi. A
laboratory analysis was conducted at Lithuanian Institute of Agriculture,
Department of Plant Pathology and Protection laboratory.
The results of field research showed that in dough and hard dough maturity
stages the grain was parasitized mostly with Alternaria genus fungi, they infected
almost 99% of grain yield. Fusarium genus fungi, which can extract toxins, during
dough ripe infected 25% of grain yield but with grain ripen the amount of Fusarium
fungi reduced significantly – more than two times (10,8). Aspergillus fungi infection
level was not very high but contamination with Penicillium genus was noticable, in
dough riped – 37%, in hard dough riped – 58%. Usually contamination with
Penicillium spp. fungi is considerably smaller. Warm weather in July and the first
22
part of August, also heavy rain in August allowed Penicillium spp. fungi spread on
grains. Harvesting time extended because of heavy rains in August.
Later harvested grain yields have much bigger concentrations of Fusarium,
Aspergillus, Penicillium genus fungi, and their toxins imapact on stored grain crops
cannot be predicted.
One year is not enough to make comprehensive conclusions about fungi
spread scope and annual researches would help to solve many questions.
ARTEMISIA ŽIEDADULKĖS ŠIAULIŲ MIESTO ORE 2003–2005 METAIS,
RYŠYS SU METEOROLOGINIAIS FAKTORIAIS
Martynas Kazlauskas
Šiaulių universitetas, Aplinkotyros katedra
Svarbiausios sąvokos: Artemisia, kietis, žiedadulkė, faktoriai, meteorologija, Lietuva,
Hirst, aerobiologija, monitoringas.
2003–2005 metų laikotarpiu matuota ir charakterizuota Artemisia genties
augalų žiedadulkių koncentracija ir jos kaitos priklausomybė nuo meteorologinių
faktorių Šiaulių miesto ore. Tirti šios genties žiedadulkės pasirinktos dėl jų
gausumo, sklaidos sezono trumpumo bei žymaus poveikio alerginiams miesto
gyventojų susirgimams. Koncentracijoms matuoti naudota Hirst tipo žiedadulkių
gaudyklė. Remtasi Šiaulių meteorologinės stoties, nuo gaudyklės nutolusios 3 km
atstumu, duomenimis. Statistiniai tyrimai atlikti remiantis aunksčiau minėtais
meteorologiniais duomenimis bei žiedadulkių kiekiais, nustatytais tiriant mėginį
mikroskopu, 12 skersinių juostų metodu. Pagrindiniu dydžiu priimtas žiedadulkių
skaičius, rastas viename laukelyje, atitinkantis dviejų valandų laiko tarpsnį. Ryšiai
tarp meteorologinių faktorių ir žiedadulkių gausos išreikšti Spearman testo
koeficientais.
Visais stebėjimo metais žiedadulkių sklaidos sezonas prasidėdavo saulėtą
dieną po lietingų laikotarpių, labai skirtingomis dienomis, bet baigdavosi rugpjūčio
trečią savaitę. Žiedadulkių koncentracijos svyravimo pobūdis dienos metu buvo
vienodas visomis dienomis be kritulių. Dienos pikai nustatyti 8–14 valandomis.
Šiuo laikotarpiu aptikta apie 60% visų per parą atpažintų žiedadulkių. Statistinis
testas tarp meteorologinių faktorių ir vidutinės žiedadulkių koncentracijos per parą,
kaip ir žiedadulkių koncentracijos 2 valandų laikotarpiu, reikšmingų ryšių
neparodė. Sudarius duomenų seką tik iš parametrų, fiksuotų žiedadulkių
koncentracijos didėjimo momentais, nustatyta statistiškai reikšminga
meteorologinių veiksnių įtaka: oro drėgmė, saulėtumas, vidutinė oro temperatūra
lėmė žiedadulkių koncentraciją dvi valandas prieš augalams jas paskleidžiant, o
sklaidos metu – vėjo greitis, oro drėgmė ir vidutinė temperatūra. Pastebėta
žiedadulkių sezono produktyvumo priklausomybė nuo jo pradžios.
Krituliai visada lemia žiedadulkių gausumą ore, kiti meteorologiniai veiksniai
tik žiedadulkių emisijos intensyvėjimo metu ir 2 valandas prieš ją. Silpnas vėjas
23
yra palankus faktorius žiedadulkių koncentracijai ore didėti. Vėjas su didele kiečio
žiedadulkių koncentracija iš miesto pusės rodo šio alergeniško, ruderalinio augalo
šaltinius Šiauliuose.
ARTEMISIA POLLEN CONTENT IN THE ATMOSPHERE OF ŠIAULIAI
FROM 2003 TO 2005 WITH REFERENCE TO
METEOROLOGICAL FACTORS
Martynas Kazlauskas
Šiauliai University, Department of Environmental Research
Keywords: Artemisia, mugwort, pollen, factors, meteorology, Lithuania, Hirst,
aerobiology, monitoring.
Dynamics of Artemisia pollen concentrations in the air with respect to
meteorological factors during 2003–2005 vegetation seasons in Šiauliai were
observed and described. The choice of pollen type for investigation was based on
pollen abundance, briefness of pollination season and significant impact of
polinosis occurrences on the population of Šiauliai. The Hirst-type 7-day spore trap
was used. Meteorological data was taken from Šiauliai meteorological station 3 km
away. Statistical analysis performed with the above mentioned data and data
gathered scanning slides areas under microscope according to 12 transverse bands
method. The number of pollen grains found in one band, representing two-hour
time period were taken as a primary unit. Correlation between pollen abundance
during the main pollen season and the meteorological factors was expressed by
coefficients of Spearman’s test.
The main pollination seasons in all observed years began on a sunny day after
a rainy period in various and distant dates, but was over in the same, third week of
August. Intradiurnal variation of Artemisia pollen coincided in all days without
precipitation. Daily peaks of pollen occurred between 8 am to 2 pm. The total
pollen sum in this period makes 60% of all pollen identified. Daily average of
pollen grains per m3 of air was weakly related to meteorological parameters. The
analysis of season hourly (1/12 of day) data sequence did not give any significant
correlations either. The analysis of data sequence composed of pollen
concentration increase intervals, indicated pollen concentration dependence of
factors: in case of factors operating 2 hours before and simultaneously. Seasonal
pollen productivity dependence on season start was found.
The amount of pollen counted per season depended on its duration.
Precipitation always determines abundance of pollen in the air; other factors are
significant at stage of daily increase of pollen concentration. Mean temperature and
humidity play the main role a few hours before pollen dispersion. Speed of mild
wind is a more auspicious factor for Artemisia pollen emission. The wind with
mugwort pollen from the city indicates the sources of this allergenic ruderal plant
in Šiauliai.
24
SROVIŲ DINAMIKOS BALTIJOS JŪROJE TIES LIETUVOS
PAKRANTE SKAITINIS MODELIAVIMAS
Loreta Kelpšaitė
Klaipėdos universitetas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas
Svarbiausios sąvokos: srovių susidarymas, hidrodinaminiai procesai, Baltijos jūra,
Lietuva, vanduo.
Hidrodinaminiai procesai Baltijoje yra svarbūs teršalų, patekusių į jūrą,
pernašai. Norint nustatyti galimas teršalų plitimo trajektorijas, svarbu žinoti
susidarančias srovių kryptis, esant skirtingoms vėjo kryptims ir stiprumui. Baltijoje
srovių kryptys ir greičiai dažnai nesutampa įvairiuose vandens stulpo gyliuose. Šis
darbas ir skirtas Lietuvos pakrančių srovių detalesnei analizei, apimančiai
sezonines ir vėjų kaitas bei srovių sluoksniavimąsi.
Srovių susidarymo Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrante tyrimui buvo
naudojamas Lietuvos jūriniams vandenims pritaikytas skaitinis cirkuliacinis
modelis, sukurtas Vokietijos valstybinėje jūrų ir hidrografijos agentūroje
Hamburge (BSH). Pagal šį modelį sudarytos dėl šešių vyraujančių vėjo krypčių
susiformuojančių srovių schemos bei pasyvios priemaišos sklidimo iš D6 naftos
telkinio ir Būtingės terminalo trajektorijos. Susiformuojančių srovių schemos taip
pat buvo sudarytos ir esant realioms vėjo sąlygoms.
Išanalizavus skaitinio modeliavimo rezultatus, nustatyta, kad stipriausios
srovės, tiek paviršinės, tiek gilesnių sluoksnių, susidaro pučiant rytų ir šiaurės
krypties vėjams. Galima išskirti sroves išilgai kranto ir sūkurines. Stipriausios
sūkurinės srovės formuojasi ties Nemuno senvage išilgai barimetrijos izolinijų;
pučiant šiaurės vakarų vėjui, gilesnių sluoksnių srovės išilgai Kuršių nerijos yra
priešingos krypties nei paviršinės srovės. Per metus paviršinių srovių stabilumo
pasiskirstymas priklauso nuo vyraujančių vėjų bei jų kintamumo. Srovių
stabilumas gilesniuose vandens sluoksniuose išilgai tankėjančių ties Nemuno
senvage batimetrijos izolinijų yra didžiausias.
MODELING CURRENTS DYNAMICS IN THE BALTIC SEA
NEAR THE LITHUANIAN COAST
Loreta Kelpšaitė
Klaipėda University, Coastal Research and Planning Institute
Keywords: currents formation, hydrodynamic processes, Baltic Sea, Lithuania, water.
The major objective of the thesis is to analyze water currents dynamics in the
Baltic Sea near Lithuanian coast and to asses its influence on passive tracer
dispersion from the D6 and Būtingė terminal.
Hydrodynamic processes of the Baltic Sea near the Lithuanian coast were
simulated using the numerical circulation model created by German National
25
Marine and Hydrographic Agency (BSH) in Hamburg and adapted to the
Lithuanian sea waters. Current simulations in case of the steady wind and in case
of the real meteorological conditions were carried out. The current patterns and the
dispersion of the passive tracer were analyzed for the six prevailing wind directions
on the Lithuanian coast. Current patterns simulated under real meteorological
conditions were characterized by stability distribution.
It was determined that in the Baltic Sea near the Lithuanian coast the strongest
currents both parallel to the coast and cyclic ones are formed at the eastern,
northern and south-eastern wind directions. The strongest cyclic currents are
formed at the Nemunas old bed along the bathymetry isolines.
AR AMALĖ – UPELIS?
Simona Leikutė
Kauno technologijos universitetas, Inžinerinės ekologijos katedra
Svarbiausios sąvokos: nuotekos, prevencija, fiziniai vandens rodikliai, biogeninės ir
organinės medžiagos, aplinkosaugos institucijos, bandiniai, Nemunas, bendruomenė,
mikrobiologiniai tyrimai.
Amalės upelis – vienas iš kelių mažųjų Kauno upelių, kurių būklė yra labai
prasta, o užterštumas gan didelis. Dažnai aplinkosauginėms institucijoms „nebelieka“
laiko spręsti mažųjų upelių problemas, atlikti reikiamus tyrimus, Amalės upelis nėra
išimtis. Būtent dėl aplinkosauginių institucijų ir bendruomenės abejingumo labiausiai
ir nukenčia aplinka. Amalės upelis tapo labai svarbus, kai aplink esantys sodai
pamažu pradėjo virsti gyvenamaisiais rajonais, o upelis – „nuotekų grioviu“ (upelyje
jau seniai nebėra jokios gyvos būtybės). Amalės upeliui būtina skirti dėmesio dar ir
dėl to, kad jis įteka į Nemuną, didindamas jau ir taip didelę jo tarą. Pagrindinis
tyrimo objektas – Amalės upelis. Šio darbo tikslas – identifikuoti pagrindinius
Amalės upelio taršos šaltinius, įvertinti upelio vandens kokybę, taip prisidedant prie
prevencinės programos ir prie Petrašiūnų bendruomenės centro vykdomo projekto
„Bendruomenės G.A.L.I.A“. Šiam tikslui pasiekti iškelti pagrindiniai uždaviniai:
detali Amalės upelio apžiūra, vandens kokybės tyrimai, Amalės upelio teršimo
priežasčių ir galimybių šiai taršai sumažinti paieška. Tyrimai buvo atliekami
skirtingais sezonais (žiemą, pavasarį, vasarą bei rudenį). Bandiniai buvo imami iš
skirtingų vietų: upelio pradžios, prieš sodus bei pratekėjus per sodų teritorijas. Visų
atliktų tyrimų rezultatai viršija leistinąsias normas. Amalės upelis skirtinas smarkiai
užterštų paviršinių vandens telkinių grupei, kadangi teritorijoje prieš sodus į upelį
patenka smarkiai užteršta buitinė kanalizacija (tą rodo ChDS ir amonio azoto
tyrimai). Upelio mikrobiologinei taršai nustatyti buvo atlikti ir mikrobiologiniai
tyrimai (koliforminės bakterijos, žarninės lazdelės, žarniniai enterokokai). Visų šių
mikroorganizmų buvimas vandenyje rodo, kad aplinka užteršta žmogaus organizmo
išskyromis. Ir žarninės lazdelės, ir koliforminės bakterijos rodo šviežią fekalinį
užterštumą. Mikrobiologinis užterštumas yra labai didelis, kadangi gautos reikšmės
26
viršija ne tik paviršinių telkinių normas, bet ir išleidžiamų į paviršinius vandenis
nuotekų normas.
Dėl didelės upelio taršos ilgą laiką buvo kaltinami sodininkai, tačiau atlikus
pradinius fizinius tyrimus bei biogeninių medžiagų, pagrindinių jonų (chloridų),
organinių medžiagų (cheminis ir biocheminis deguonies suvartojimas) tyrimus
paaiškėjo, kad pagrindiniai teršėjai yra prieš sodus esančios pramonės įmonės. Jos į
upelį išleidžia stipriai užterštas buitines ir pramonines nuotekas. Projekto narių dėka
buvo pasiektas bendruomenės ir aplinkosaugos institucijų bendradarbiavimas,
pakeistas bendruomenės požiūris į aplinkosaugos problemas. Susikūrusi iniciatyvinė
sodų bendrijų grupė padės atlikti tolesnę Amalės upelio vandens kokybės kontrolę,
apie pastebėtus nesklandumus informuos aplinkosaugos institucijas.
IS AMALĖ A STREAM?
Simona Leikutė
Kaunas University of Technology, Department of Engineering Ecology
Keywords: wastewater, prevention, physical measurements of water, biogenic and
organic materials, the environmental institutions, the samples, Nemunas, the community, the
microbiological analyses.
Amalė stream is one of several small streams in Kaunas, the condition of which
is very poor and its pollution is quite big. Usually environmental institutions “have
no time” to solve problems of these small streams, to make proper analysis and
Amalė stream is not an exception. Due to indifference of the environmental
institutions and the community the environment is suffering mostly. Amalė stream
became very important when the surrounding gardens became residential districts,
and the stream became “the trench of wastewater” (there has been no any living
organism in the stream for a long time). The main purpose of this research is to
identify the main sources of Amalė stream pollution, to estimate water quality of the
small stream, in this way joining the prevention program and project “Community
P.O.W.E.R” implemented by Petrašiūnai Community Centre. Some goals in order to
reach this purpose: a detailed inspection of Amalė stream, water quality analysis, and
search for reasons of Amalė stream pollution and possibilities to reduce it. The
analysis was made during different seasons (winter, spring and summer). The
samples were taken from different places: the beginning of the stream, prior to the
gardens and behind the territories of the gardens. The results of all analysis made
exceeded permissible standards. Amalė stream is referred to the group of very
heavily polluted surface waters because polluted domestic wastewaters get into the
territory prior to the gardens. A microbiological analysis to estimate microbiological
pollution was made. The presence of these microorganisms in the water shows fresh
faecal pollution. Microbiological pollution is very heavy as the results exceed not
only standards for surface waters but also for wastewaters.
27
Because of heavy pollution of the stream the gardeners were blamed for a long
time but after making a physical analysis and the analysis of biogenic matters, the
main ions, organic matter (COD, BOD) it was clear that the main polluters are
industrial companies located prior to the gardens. They discharg very heavily
polluted domestic and industrial wastewater. The flowing stream purifies, but
pollution still remains. Through the initiative of the project group, collaboration of
the community and the environmental institutions was reached and attitudes to the
environmental problems changed. The formed initiative group in the gardens will
help to control water quality of Amalė stream, and inform the appropriate
environmental institutions about the problems observed.
VIJOLĖS UPĖS TARŠOS TYRIMAS
Jūratė Sitonytė1, Rita Linkutė1, Vaclovas Tričys2
1
Šiaulių universitetas, Gamtos mokslų fakultetas,
2
Šiaulių universitetas, Energetikos ir ekologiškai švarių technologijų
mokslinis centras
Svarbiausios sąvokos: upės vanduo, tarša, nuotėkos, organinės medžiagos, biogeninės
medžiagos, fenoliai.
Iš visų vandens telkinių Šiaulių miesto apylinkėse labiausiai užteršta yra
Vijolės upė. Per miestą tekanti upė yra intensyviai teršiama municipalinėmis,
lietaus vandens ir gyvenamųjų namų buitinėmis nuotekomis.
Straipsnyje įvertinti Vijolės taršos organinėmis ir biogeninėmis medžiagomis
šaltiniai, taršos apimtys ir tendencijos, lyginant su ankstesnių metų tarša, nustatyta
Šiaulių municipalinėje aplinkos tyrimų laboratorijoje. Pateikti upės vandens ir į ją
patenkančių nuotekų taršos organinėmis ir biogeninėmis medžiagomis tyrimų
rezultatai. Nustatyta, kad Vijolės tarša žymiai viršija DLK normas daugeliui
komponentų ir kad pagrindinis taršos šaltinis – į Vijolę išleidžiamos gyvenamųjų
namų buitinės nuotekos.
Kad Vijolės upė taptų miesto gyventojų rekreacijos zona, prieš išleidžiant į
upę nutekamuosius vandenis būtina išvalyti.
RESEARCH OF POLLUTION IN THE VIJOLĖ RIVER
Jūratė Sitonytė, 1Rita Linkutė, 2Vaclovas Tričys
1
Šiauliai University, Faculty of Natural Sciences,
2
Šiauliai University, Research Centre of Energetics and Ecologically Clean
Technologies
1
Keywords: river water, pollution, sewage, organic substances, biogenic substances,
phenols.
28
Of all water bodies in the surrounding area of Šiauliai city, the Vijolė River is
polluted the most. The river, which flows through the city is being polluted by
municipal, rainwater and dwelling building household sewage.
The sources of pollution in the Vijolė River with organic and biogenic
substances as well as volumes and tendencies of pollution in comparison with
pollution of the previous years established by the Šiauliai Municipal
Environmental Research Laboratory were assessed in the article. The results of the
research on the river and sewage water pollution by organic and biogenic
substances are provided. It was established that pollution of the Vijolė River
considerably exceeds the HPC norms for many components and the main source of
pollution is the dwelling building household sewage released into the Vijolė River.
In order to make the Vijolė River a recreational zone for the city residents, it is
necessary to clean sewage before it is released into the river.
LIETUVOS KELIŲ APTARNAVIMO OBJEKTŲ ARCHITEKTŪROS IR
KRAŠTOVAIZDŽIO, KAIP VIENINGOS KELIO APLINKOS, KOKYBĖ
VILNIAUS–KAUNO AUTOMAGISTRALĖS PAVYZDŽIU
Irina Matijošaitienė
Kauno technologijos universitetas, Kraštotvarkos katedra
Svarbiausios sąvokos: kelias, autostrada, aptarnavimo objektas, paslaugų objektas,
pakelės objektas, kraštovaizdis.
Vilniaus–Kauno automagistralės, kaip besiformuojančio dvimiesčio jungtis,
vystymasis yra svarbus šio dešimtmečio klausimas, o šalia magistralės esantys ir
būsiantys aptarnavimo objektai bus aktualūs ne tik Respublikoje, bet ir Europos
kontekste. Straipsnyje nagrinėjamos autostrados Vilnius–Kaunas aptarnavimo
objektų architektūros tendencijos ir santykis su kraštovaizdžiui. Tikslas –
panaudojus teorines žinias ir gautus tyrimų rezultatus bei įvertinus supančio
kraštovaizdžio ypatumus parengti Vilniaus–Kauno automagistralės aptarnavimo
objektų architektūros koncepcinius siūlymus.
Straipsnyje pateikiami ir lyginami įvairių mokslininkų samprotavimai apie
kelių aptarnavimo objektų architektūros ir supančio kraštovaizdžio dermės
principus. Aptariami aptarnavimo objektų architektūros raiškos ypatumai Lietuvos
kraštovaizdyje, liaudies motyvų stilizacija.
Pateikiami atliktų sociologinių tyrimų bei tyrimų vietoje rezultatai. Išsiaiškinta
respondentų nuomonė apie aptarnavimo objektų architektūros ir supančios aplinkos
kokybę. Tyrimais vietoje nustatyta, kad automagistralės aptarnavimo objektų
architektūrinės raiškos skalė labai skirtinga.
Išanalizavus automagistralės Vilnius–Kaunas kraštovaizdžio ypatumus bei
remiantis literatūra, siūloma automagistralę suskirstyti zonomis: padidėjusio judėjimo
intensyvumo zonos, „sensorinio alkio“ zonos bei neutralios zonos. Buvo rasti kai kurie
29
bendri esamų objektų architektūros bruožai, kuriuos naudojant buvo sukurta
automagistralės Vilnius–Kaunas aptarnavimo objektų architektūros koncepcija.
ARCHITECTURAL AND LANDSCAPE QUALITY OF
LITHUANIAN ROAD SERVICE OBJECTS, AS UNANIMOUS
ENVIRONMENT OF THE ROAD, ON THE EXAMPLE OF
VILNIUS-KAUNAS HIGHWAY
Irina Matijošaitienė
Kaunas University of Technology, Department of Land Management
Keywords: road, highway, service object, wayside object, landscape.
The development of Vilnius-Kaunas highway, as dipolis, is an important
matter of this decade. Service objects functioning now and in the future will be not
only for the Republic but also for Europe. Tendencies of the architecture service
objects and their link with the landscape of Vilnius-Kaunas highway are analysed
in the article. The aim is using theoretical knowledge, research results and
appreciating specific features of the surrounding landscape to develop a conceptual
suggestions for the architecture of service objects‘ on the Vilnius-Kaunas highway.
Variuos reasonings by scientists on the harmony between the architecture of
road service objects and the landscape are presented in the article. Features of
service objects architecture in the Lithuanian lanscape, stylization of national
motives are provided.
Research results are presented. The opinion of visitors about service objects
architecture and its link with the surrounding landscape. Research results show,
that the level of service objects architecture is very different.
As a conclusion of the analysis of variuos literature and features of VilniusKaunas highway landscape it is suggested to devide the highway into three
functional zones: the zone of increased moving intensity, the zone of „sensor
hunger“ and the neutral zone. The architecture of service objects is regulated
depending on the zone the object is located.
ORIBATIDINIŲ ERKIŲ KOMPLEKSŲ KAITA REKULTIVUOTO
NUOTEKŲ DUMBLU KARJERO DIRVOŽEMYJE
Audronė Matusevičiūtė
Vilniaus universitetas, Ekologijos institutas
Svarbiausios sąvokos: dirvožemis, nuotekų dumblas, oribatidinės erkės, sunkieji
metalai, žvyro karjeras.
Viena iš priemonių sunaikintiems dirvožemiams rekultivuoti yra miestų
nuotekų dumblo panaudojimas. Rekultivuojant dirvožemius nuotekų dumblu,
30
svarbu išaiškinti dirvožemio formavimosi proceso intensyvumą, sunkiųjų metalų
akumuliaciją organinėse medžiagose ir dirvožemio ekologinę būklę.
Mikroartropodai yra vieni patikimiausių bioindikatorių dirvožemio kokybei
įvertinti.
Darbo tikslas – ištirti rekultivuoto nuotekų dumblu žvyro karjero
besiformuojančio dirvožemio biologinių procesų kryptingumą, ir stebint
oribatidinių erkių kompleksų struktūros pokyčius, išaiškinti dirvožemio
formavimosi ypatumus ir jo ekologinę būklę.
Verkšionių žvyro karjeras (Trakų r.) buvo rekultivuotas 1989 m., užvežus
250 t/ha sausos Vilniaus miesto nuotekų dumblo medžiagos. Tirti dumblu tręštos
karjero dalies (I var. – dumblas paskleistas ant smėlio paviršiaus, II var. – dumblas
sulėkščiuotas ir įterptas į smėlį), karjero šlaito (kontrolinis variantas) ir greta
esančio miško dirvožemiai. Nustatyta oribatidinių erkių rūšinė sudėtis ir gausumas
bei sunkiųjų metalų pasiskirstymas besiformuojančiame dirvožemyje.
Tyrimo rezultatai parodė, kad nuotekų dumblas skatina greitesnę atskirų
mikroartropodų grupių sukcesiją ir didina jų gausumą. Mikroartropodų bendrijoje
po trejų metų nuo eksperimento pradžios dominuoja oribatidinės erkės. Pradžioje
oribatidų kompleksui būdingas nedidelis rūšių skaičius ir individų kiekis, vėliau šie
rodikliai ryškiai padidėja. Tręštuose dumblu variantuose oribatidinių erkių
gausumas buvo didesnis nei netręštame. Rūšinio spektro sudėtis per 13 metų tik
kontroliniame variante (netręštame dumblu) priartėjo prie miško oribatidinių erkių
bendrijų, kurioms būdinga polidominantinė struktūra su dominuojančia
euribiontine rūšimi Tectocepheus velatus.
Didžiausias sunkiųjų metalų kiekis per visą tyrimų laiką buvo II variante, kur
dumblas įterptas į dirvą sulėkščiuojant. Tačiau neigiamas sunkiųjų metalų
koncentracijų poveikis oribatidinių erkių kompleksų formavimuisi ir jų veiklai
rekultivuojamame dirvožemyje nebuvo pastebėtas.
CHANGES WITHIN ORIBATID COMPLEXES IN THE QUARRY SOIL
AMENDED WITH SEWAGE SLUDGE
Audronė Matusevičiūtė
Vilnius University, Institute of Ecology of
Keywords: heavy metals, gravel quarry, oribatid mites, soil, sewage sludge.
One of possible methods of soil reclamation is use of municipal sewage
sludge. Doing this it is important to determine intensity of soil formation processes,
the level of heavy metal accumulation in organic matter and the ecological status
of the soil. Microarthropods have proven to be the most reliable bioindicators of
soil quality.
The aim of this study was to investigate tendencies of biological processes of
the developing quarry soil amended with sewage sludge, observing changes within
31
the structure of oribatid complexes, and to determine peculiarities of soil
formation, as well as the ecological status of the soil.
Investigations were carried out in the Verkšionys gravel quarry (Trakai
district) amended with sewage sludge from Vilnius city. The quarry soil was
treated with 250 t/ha of biosolids in 1989. Alternatives considered during the
investigation were sludge-fertilised plots (variant 1 – sludge – spread over the sand
surface, variant 2 – compressed sludge incorporated into sand) and the soil from
the quarry slope (control variant) and the neighbouring forest area. The abundance
and species composition of oribatid mites and distribution of heavy metals in the
developing soil were determined.
Investigation results indicated that sewage sludge enhances succession and
abundance of separate microarthropod groups. Three years after the beginning of
the investigation oribatid mites dominated in microarthropod communities.
Initially, small numbers of species and individuals were characteristic for the
oribatid complex, later the given indicators increased significantly. In amended
soils the abundance of oribatid mites was higher than in unamended plots. Over
13 years oribatid species composition in the untreated control was close to that of
forest communities that have a polydominant structure with the eudominant
euribiontic species Tectocepheus velatus.
The highest heavy metal content was found in variant 2 with incorporated
sludge. However, no negative impact of heavy metals concentration on the
formation and activity of oribatid complexes in the treated soil was observed.
TECHNINIO LIGNINO PANAUDOJIMAS ŽOLINĖS DANGOS
FORMAVIMUI
Laura Mazelskytė
Klaipėdos universitetas, Ekologijos katedra
Svarbiausios sąvokos: ligninas, polimeras, erozija, žolinė danga, technologija.
Per pastaruosius 30 metų vyksta aktyvus krantų ardymas, paplūdimių ir
apsauginio kopagūbrio bei kranto kopų degradacija. Iki šiol Lietuvoje vėjo eroziją
stabdančios technologijos buvo grindžiamos medžių ir gyvatvorių sodinimu. Naujų
dirvožemio erozijos stabdymo technologijų kūrimui buvo pasirinkta gamtinės
kilmės atlieka – techninis ligninas, ir jo paviršius sutvirtintas polimeru.
Vertinant techninio lignino panaudojimą žolinei dangai formuoti, buvo
naudojamos trijų rušių augalų sėklos, techninis ligninas, kuris yra medžio
pramonės atlieka, ir polimerai, pagaminti Latvijos valstybiniame medienos
chemijos institute.
Laboratorinis eksperimentas buvo atliktas 2003 metų liepos mėnesį
Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos Klaipėdos poskyrio laboratorijoje, kur buvo
nustatytas sėklų daigumas ir dygimo energija. Lauko bandymas buvo atliekamas
2004 metų liepos mėnesį Klaipėdos universiteto botanikos sode lauko sąlygomis.
32
Praėjus dviem mėnesiams po sėjos buvo įvertintas žolinės dangos formavimasis
šlaite.
Laboratorinio eksperimento metu buvo nustatyta polimerais modifikuoto lignino
įvairių koncentracijų įtaka sėklų daigumui. Išanalizavus duomenis galima teigti, kad
polimerai augalams nekenkia – svarbu pasirinkti tinkamas koncentracijas. Esant
didelėms polimerų koncentracijoms, didžioji dalis sėklų nesudygo. Gauti rezultatai
parodė, kad vaistinio čiobrelio (Thymus vulgaris), muilinės gubojos (Gypsophila
paniculata) ir raudonojo eraičino (Festuca rubra) sėklų daigumui tinkamiausios
buvo polimerų LSTM2 50 g/l ir LSTM1 + promotorius 100 + 10 g/l tirpalų
koncentracijos. Lauko tyrimui ir buvo pasirinkti šie polimerai ir jų koncentracijos.
Pakankamai vientisa žolinė danga dirvožemio šlaite susiformavo pasėjus eraičino
mišinio sėklų. Tankiausia buvo techniniu ligninu padengtame dirvožemio šlaite
(80%), nenaudojant polimerų, tačiau ir be techninio lignino dirvožemio šlaite
eraičinas įsišaknijo gana gerai (70%). Gauti rezultatai parodė, kad dirvožemio
padengimas polimerais sumažino šlaito padengimo procentą. Muilinės gubojos
daugiausia išdygo techniniu ligninu nepadengtame dirvožemio šlaite, naudojant
polimerą LSTM2. Vaistinio čiobrelio tik keli augalai rasti techniniu ligninu
padengtame šlaite. Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad priešerozinėje smėlio ar kito
lengvai eroduojamo dirvožemio technologijoje labiausiai tinka raudonojo eraičino
(Festuca rubra) sėklos.
THE USE OF TECHNICAL LIGNIN FOR
FORMATION OF GRASS COVER
Laura Mazelskytė
Klaipeda University, Department of Ecology
Keywords: lignin, polymer, erosion, grass cover, technology.
During the last 30 years an active destruction of the coast, beaches and
protective sand – hill as well degradation of a coastal sand dunes has been going
on. Up to now technologies which stop wind erosion, based on planting trees and
bush – fences have been used in Lithuania. For creation of technology, which
protects soil erosion a waste of natural origin: technical lignin and its surface
strengthened by polymer was chosen.
Evaluating the use of technical lignin for the formation of grass cover three
kinds of plant’ seeds, technical lignin, which is the waste of wood industry and
polymers made in Latvia National Wood Chemical Institute were used.
The laboratory experiment was made in 2003 June at the Public Seeds and
Grain Klaipeda counsel subdivision laboratories where seed viability and
germination energy were set. An outside experiment was made in July 2004 in the
Botanical Garden of Klaipeda University in outside conditions. Two months later
sowing grass cover formation on the was slope evaluated.
33
In laboratorial research the influence of modified lignin by polymer upon seed
germination was identified. Having researched the sources I can state that polymers
do not harm plants, it is important to choose the right concentration. Having big
polymer concentrations most of the seeds did not sprout.
The results showed that liquid concentrations of polymers 50 g/l and LSTM1 +
promoter 100 + 10 g/l were the most appropriate for seed germination of Thymus
vulgaris, Gypsophila paniculata and Festuca rubra. For the field research the
mentioned polymers and their concentrations were chosen. Solid enough grass cover
on the hillside was formed having planted the seeds of Festuca rubra mix. The
thickest coat was in the soil hillside which was covered by technical lignin (80%);
however, Festuca rubra rooted without it well enough (70%) as well. The received
results showed that covering soil with polymers decreased percent age of hillside
coverage. Gypsophila paniculata mainly grew in the soil not covered by technical
lignin, having used polymer LSTM2.. Only a few plants of Thymus vulgaris were
found on the hillside covered by technical lignin. While performing the research it
became clear that in the technology of anti – erosion sand or other easily weather –
beaten soil Festuca rubra seeds are the most appropriate ones.
MELSVABAKTERIŲ FUNKCINIS VAIDMUO HIDROEKOSISTEMOSE:
APŽVALGA
Aistė Miltenytė
Klaipėdos universitetas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas
Svarbiausios sąvokos: melsvabakterės, melsvadumbliai, anoksinės sąlygos, toksinai.
Melsvabakterės tampa dominuojančia kultūra eutrofikuotuose vandens telkiniuose:
ežeruose, upėse, estuarijose, kur pagausėja vandens telkinio biologinis produktyvumas
dėl biogeninių ir organinių medžiagų gausumo vandenyje. Vienuose vandens
telkiniuose stebimi nuolatiniai melsvabakterių žydėjimai, o kituose vandens telkiniuose
jie vyksta periodiškai. Melsvabakterės vasarą esant N limitavimui sugeba fiksuoti N2 ir
tampa dominuojančia kultūra. Jų žydėjimo metu išsiskiria toksinai, kurie toksiškai
veikia kitas dumblių rūšis, bestuburius, žuvis. Esant intensyviam melsvabakterių
žydėjimui, sumažėja vandens skaidrumas ir šviesos prasiskverbimas, priedugniniame
sluoksnyje gausiai kaupiasi organinės medžiagos, kurių skaidymui sunaudojama daug
deguonies, atsiranda anoksinės zonos, o tai betarpiškai veikia hidroekosistemos
mitybos tinklą. Ežeruose, kur melsvabakterių žydėjimai intensyvūs, sedimentuose
akumuliuojama daug organinės medžiagos, tai suaktyvina bakterijų veiklą, todėl yra
sunaudojamas deguonis bei susidaro anoksinės sąlygos, keičiančios ežero bentosinių
organizmų bendrijos struktūrą, sukeliančias masinius žuvų dusimus. Ši ekologinė
problema labai aktuali pietinėje Baltijos dalyje esančiai estuarijai – Kuršių marioms.
Tai trikampio formos sekliavandenis tranzitinis gėlo vandens baseinas, sujungtas su
pietrytine Baltijos jūros dalimi siauru Klaipėdos sąsiauriu. Į Kuršių marias dėl
intensyvios agrokultūros kartu su nuotekomis patenka didelis kiekis biogenų, o tai
34
stimuliuoja intensyvų dumblių augimą. Vasarą esant aukštai temperatūrai, žemam N:P
santykiui fitoplanktono bendrijoje Kuršių mariose dominuoja melsvabakterės.
Pastaraisiais metais esant aukštoms temperatūroms Kuršių mariose stebimi masiniai
Aphanizomenon flos-aquae žydėjimai, tačiau dominuojant stipriems vakarų rumbų
vėjams ir ilgalaikiui jūrinio vandens įsiveržimui į Kuršių marias, užfiksuotas
melsvabakterių Limnothrix redekei ir Planktothrix agardhii dominavimas vietoj A. flosaquae. Melsvabakterių žydėjimo įtaka Kuršių marių ekosistemai yra vienas iš
svarbiausių mano tyrimo uždavinių.
CYANOBACTERIAL BLOOMS: EFFECTS ON AQUATIC
ECOSYSTEMS: REVIEW
Aistė Miltenytė
Klaipėda University, Coastal Research and Planning Institute
Keywords: Cyanobacteria, blue-green algae, anoxic conditions, toxins.
Cyanobacteria (blue-green algae) has become increasingly dominant as
cultural eutrophication result in increased concentrations of nutrients in the water
body of lakes, rivers, and estuaries. Temporaty dynamics of cyanobacteria blooms
are quite variable – in some systems persistent blooms occur from summer to fall,
whereas in other systems blooms are more sporadic. Cyanobacteria are an able
nitrogen-fixer and because of this in summer nitrogen is limited blue-green algae
dominated. Their blooms have a wide range of biological impacts including
potential toxic effects on other algae, invertebrates and fish, impacts on plants and
benthic algae due to shading, and impacts on food web function as large inedible
algae produce a bottleneck to carbon and energy flow in the food web. In lakes
with dense blooms of cyanobacteria accumulation of organic materials in lake
sediments and an increased bacterial activity lead to anoxic conditions that alter the
structure of benthic macro-invertebrates. Diffusive internal nutrient loading may
increase, and bottom water anoxia may lead to a loss of fish that require summer
deep cold water refuge in temperate lakes. Ecosystem changes associated with
frequent blooms may result in a delayed response of lakes, rivers and estuaries to
external nutrient load reduction. This ecological problem is very important in the
southern part of the Baltic Sea estuary, Curonian Lagoon, a shallow transitory
freshwater basin, connected to the narrow Klaipėda strait. A lot of nutrients
(mainly nitrogen and phosphorus) from sewage outfalls and fertilized farmland
inflow accelerate the growth of algae in the Curonian Lagoon. In summer when
temperature is high, N:P ratios low, cyanobacteria start dominating. In the past
years when temperature was high we could see massive blooming Aphanizomenon
flos-aquae in the Curonian Lagoon but when strong west winds or sea water
inflows dominated the domination of Limnothrix redekei and Planktothrix agardhii
started. Currently I am focusing on the studies of cyanobacterial blooms effects on
the Curonian Lagoon ecosystem.
35
ŽINIŲ VISUOMENĖS PROBLEMOS LIETUVOJE
Renatas Morkvėnas
Kauno technologijos universitetas, Tarptautinės ekonomikos ir prekybos katedra
Svarbiausios sąvokos: žinių ekonomika, besimokanti visuomenė, informacinė
visuomenė, protų nutekėjimas, problemos.
Šiame straipsnyje pristatoma šiuolaikinė žinių visuomenė ir žinių ekonomika
Lietuvoje. Lietuva įžengė į žinių visuomenės vystymosi stadiją, ir tyrimas parodė,
kad yra poreikis mokytis visą gyvenimą. Toks didelis poreikis mokytis visą
gyvenimą gali būti paaiškinamas tuo, kad profesinis atsilikimas sumažina
darbuotojo ir įmonės konkurencingumą. Dėl tos priežasties darbuotojai yra
priversti ieškoti naujų mokymosi būdų, kad galėtų išlaikyti savo vertę ir gautų
atlyginimą. Statistinė analizė įrodė, kad Lietuva susiduria su protų nutekėjimo ir
interneto sklaidos problemomis. Remiantis 2005 metų spalio mėnesio duomenimis,
Lietuvos populiacija buvo 3408,4 tūkstančiai, t. y. 16,9 tūkstančiais mažesnė negu
praėjusių metų to paties periodo pradžioje. Technologijų sklaida nėra pakankamai
sparti Lietuvos žinių visuomenėje. Statistinis tyrimas rodo, kad tik 14,4% namų
ūkių turi internetą namuose ir tik 29% personalinius kompiuterius. Žinių
pritaikymas yra svarbus tokiose srityse kaip verslininkystė ir inovacijos, tyrimai ir
vystymas, programinė įranga ir projektavimas, žmonių išsilavinimas ir įgūdžių
lygis – dabar pripažįstamas kaip pagrindinis šaltinis, padedantis augti Lietuvos
ekonomikai. Lietuvos žinių ekonomikos indeksas yra per žemas, nes žinių
pritaikymo sistema veikia neefektyviai. Tyrimas parodė, kad koreliacija tarp
metinio vidutinio darbo užmokesčio ir žinių indekso yra labais stiprus.
KNOWLEDGE-BASED SOCIETY PROBLEMS IN LITHUANIA
Renatas Morkvėnas
Kaunas University of Technology, Department of Economics and International
Trade
Keywords: knowledge economy, learning society, information society, brain drain,
problems.
The article presents the latest situation of knowledge society and knowledge
economy in Lithuania. It is proved that Lithuania has entered the stage of
knowledge society because the research has established a demand for lifelong
learning. Such importance of lifelong study can be explained by the fact that
professional backwardness reduces competitive ability of employees and
enterprises and consequently employees are constrained to seek for the ways of
learning so that they could keep their value and get a salary. Statistical analysis
proves that Lithuania has brain drain and the Internet spread problems. According
to provisional data, at the beginning of October 2005 the population of Lithuania
36
totaled 3408.4 thousand, i. e. decease by 16.9 thousand compared to the beginning
of the year. Also dissensation of technologies is not rapid in our knowledge-based
society. Statistical research shows that only 14,4% of households have access to
the Internet at home and only 29% have personal computers. The application of
knowledge, as manifested in such areas as entrepreneurship and innovation,
research and development, software and design, and in people’s education and skill
levels, is now recognized to be one of key sources of Lithuania’s economic growth.
The Lithuanian knowledge economy index is too low because the system of
knowledge application does not work effectively. The research shows that
correlation between annual average wage and knowledge indexes is very strong.
NAMINIŲ PELĖDŲ (STRIX ALUCO) ATRAJŲ, SURINKTŲ KĖDAINIŲ IR
JONAVOS RAJONUOSE, SUDĖTIS
1
Vladas Naruševičius1, Laima Balčiauskienė2, Antanas Petraška3
Lietuvos ornitologų draugija, 2Vilniaus universiteto Ekologijos institutas,
3
Lietuvos žemės ūkio universitetas
Svarbiausios sąvokos: naminė pelėda, atrajos, mityba.
Pelėdų ir plėšriųjų paukščių mityba tiriama keliais metodais: analizuojant
skrandžio turinį, apibūdinant iš lizdų ir inkilų po perėjimo išimtas grobio liekanas,
stebint jauniklius maitinančius suaugusius paukščius ir tiriant atrajų sudėtį.
Nežiūrint to, kad įvairių grobio rūšių kaulai nevienodai suvirškinami, pelėdų
atrajos tinkamai parodo mitybos sudėtį (Lowe 1980).
Naminių pelėdų atrajos surinktos vidurio Lietuvoje – Kėdainių ir Jonavos
rajonuose 1999–2005 m. Kėdainių rajone atrajos kartą per metus, balandžio–
birželio mėnesį, buvo išimamos iš tų pelėdinių inkilų, kuriuose pelėdos neperėjo,
bet lankydavosi. Jonavos rajone atrajos surinktos nuo žemės gegužės mėnesį
dienojimo vietose. Išanalizuota 109 pilnos ir 50 aptrupėjusių atrajų. Atrajose rasta
4 rūšių vabzdžiaėdžių, 8 rūšių graužikų, 2 rūšių paukščių, 2 rūšių varliagyvių ir 1
vabalų rūšies, iš viso 585 sumedžiotų individų, liekanos.
Aptikimo dažnis buvo skaičiuojamas kaip atrajų, kuriose rastas bent vienas
tam tikros grobio rūšies individas, procentas nuo visų atrajų. Rudųjų pelėnų
aptikimo dažnis buvo 60,4%, paprastųjų pelėnų – 30,8%, geltonkaklių pelių –
27,0%, pievinių pelėnų – 21,4%, paprastųjų kirstukų – 17,0%, rusvųjų varlių –
8,8%, kirstukų nykštukų – 8,2%, dirvinių pelių – 5,0%.
Pagal sulestų individų skaičių pelėdų mityboje dominavo rudieji pelėnai –
34,4% bei geltonkaklės pelės ir paprastieji pelėnai – po 13,0%. Gana dažnai
pelėdos maitinosi paprastaisiais kirstukais – 10,9%, kirstukais nykštukais – 7,4%,
pieviniais pelėnais – 7,7% ir rusvosiomis varlėmis – 4,6%. Pagal skaičių mityboje
graužikai sudarė 73,8%, vabzdžiaėdžiai – 18,8%, varliagyviai – 6,0%, paukščiai –
1,2%, o vabalai tik 0,2%. Dėl kaukolės suirimo virškinant rūšis nenustatyta 2,2%
grobio, daugiausia Microtus genties pelėnams.
37
Pagal sulesto grobio biomasę dominavo tos pačios rūšys, tačiau jų dalis
skyrėsi: rudieji pelėnai sudarė 33,6%, geltonkaklės pelės – 22,6%, paprastieji
pelėnai – 13,3%, pieviniai pelėnai – 10,8%. Paprastieji kirstukai pagal biomasę
sudarė 4,3%, rusvosios varlės – 3,7%. Kirstukų nykštukų dalis pagal biomasę buvo
mažesnė (1,1%) nei pagal skaičių, o kurmių dalis (1,6%) – didesnė. Graužikų
biomasė naminių pelėdų maiste buvo didžiausia – 86,2%, vabzdžiaėdžių – 7,1%,
varliagyvių – 4,8%, o paukščių – tik 1,9%.
ANALYSIS OF THE TAWNY OWL STRIX ALUCO PELLETS, COLLECTED IN
KĖDAINIAI AND JONAVA DISTRICTS (CENTRAL LITHUANIA)
Vladas Naruševičius1, Laima Balčiauskienė2, Antanas Petraška3
Lithuanian Ornithological Society, 2 Vilnius University, Institute of Ecology,
3
Lithuanian University of Agriculture
1
Keywords: Tawny Owl, pellets, diet composition.
Several methods are employed for the analysis of the diet of owls and birds of
prey: stomach content analysis, identifying remains of the food found in the nests
and nest-boxes after breeding, direct observation of young birds fed by parents and
the analysis of regurgitated pellets. Pellet content gives a reasonably true picture of
the Tawny Owl’s diet, in spite of bias due to differential digestibility of skulls,
according to the species of prey (Lowe 1980).
Pellets of the Tawny Owl were collected in 1999–2005 in two districts of
Central Lithuania. In Kėdainiai district pellets were found in April–June in nestboxes not used by owls for breeding, while in Jonava district pellets were collected
in roosting sites from the ground in May. From 9 samples 109 full and 50 partially
destroyed pellets were analysed. The remains of 585 preyed individuals belonging
to 4 species of insectivores, 8 species of rodents, 2 unidentified bird species,
2 species of amphibians and 1 species of beetles were found in the pellets.
Percentage of occurrence was calculated as ratio of pellets containing an item
to the total pellet number irrespective of whether one or several specimens were
recovered per pellet. For bank voles it was 60.4%, common voles – 30.8%, yellownecked mice – 27.0%, short-tailed voles – 21.4%, common shrews – 17.0%,
common frogs – 8.8%, pygmy shrews – 8.2% and striped field mice – 5.0%.
By the numbers preyed dominating in the diet were bank voles – 34.4%,
yellow-necked mice and common voles – 13.0% each. Owls often preyed on
common shrews – 10.9%, pygmy shrews – 7.4%, short-tailed voles – 7.7% and
common frogs – 4.6%. By the numbers all rodents comprised 73.8%, insectivores –
18.8%, amphibians – 6.0%, birds – 1.2% and beetles – 0.2%. Out of rodents 2.2%
were individuals not identified to a species due to skull destructions, mainly voles
of g. Microtus.
By the biomass consumed the dominating prey species remain the same but
their importance changed: bank voles comprised 33.6%, yellow-necked mice –
38
22.6%, common voles – 13.3%, short-tailed voles – 10.8%. The share of the
common shrews was 4.3%, common frogs – 3.7%. The importance of pygmy
shrews (1.1%) decreased, while that of moles (1.6%) – increased. By biomass all
rodents comprised 86.2%, insectivores – 7.1%, amphibians – 4.8%, birds – 1.9%.
The amount of beetles was negligible.
LAŠIŠINIŲ ŽUVŲ POPULIACIJŲ BŪKLĖ IR DINAMIKA
LIETUVOS PAJŪRIO REGIONO UPĖSE
1
Nerijus Nika1, Antanas Kontautas2
Klaipėdos universitetas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas
2
Klaipėdos universitetas, Biologijos katedra
Svarbiausios sąvokos: šlakiai, margieji upėtakiai, Salmo trutta L., tankumas, biomasė,
amžiaus struktūra, šiųmetukai, nerštas.
Darbe nagrinėjami 1999–2005 metų lašišinių žuvų populiacijų monitoringo
Minijos, Jūros, Šventosios (Pajūrio), Bartuvos ir Akmenos–Danės upių baseinuose
rezultatai. Lietuvos Pajūrio regiono upėse labiausiai paplitusios ir gausiausios
šlakio ir margojo upėtakio populiacijos. Pastaraisiais metais Pajūrio regiono upėse
pasirodė ir lašišų (Salmo salar L.) jaunikliai, kurių ištekliai bandomi atkurti
žuvivaisos darbais.
Didžiausias lašišinių žuvų populiacijos gausumas ir biomasė stebima
Akmenos–Danės baseine, daugiametis baseino vidutinis gausumas – 2715,8 ind/ha,
biomasė – 76,43 kg/ha. Upėtakių ištekliai dideli ir šlakių indeksinės upės –
Minijos – baseine. Čia vidutiniai daugiamečiai populiaciniai parametrai siekia
787,3 ind/ha ir 21,37 kg/ha. Mažiausias vidutinis daugiametis lašišinių žuvų
gausumas stebimas Bartuvos baseine – 259,3 ind/ha. Mažiausias lašišinių žuvų
gausumas stebėtas 2001 ir 2004 metais. Tai susiję su šiltu rudeniu ir žemu vandens
lygiu upėse 2000 ir 2003 metų neršto sezono metu. Neršto sėkmingumas priklauso
nuo gausumo reproduktorių bandos, pasiekiančios nerštavietes, bei upės vandens
lygio ir debito upėse neršto sezono metu. Neršto intensyvumo rodikliai
(nerštaviečių tankis ir plotas) gali gana gerai prognozuoti kitų metų 0+ jauniklių
gausumą. Nustatyta vidutinė lizdų tankio ir jauniklių gausumo priklausomybė
Minijos baseine (r = 0,65, p < 0,05).
Upėtakių populiacijų pagrindą tirtuose baseinuose sudaro 0+ ir 1+ amžiaus
individai, o 3+ ir vyresni upėtakiai populiacijose sudaro tik labai nedidelę dalį, kas
rodo, kad upėse vyrauja šlakių jaunikliai, kurie, sulaukę dvejų metų amžiaus,
migruoja į jūrą.
39
STATE AND DYNAMICS OF SALMONID POPULATIONS IN COASTAL
REGION RIVERS, LITHUANIA
1
Nerijus Nika1, Antanas Kontautas2
Klaipėda University, Coastal Research and Planning Institute
2
Klaipėda University, Department of Biology
Keywords: sea trout, brown trout, Salmo trutta L., density, biomass, age structure,
parr, spawning.
The results of salmonid population monitoring, that was carried out in Minija,
Jūra, Šventoji (Pajūrio), Bartuva, Akmena – Danė basins in the years 1999–
2005 were studied. Populations of the sea trout and brown trout are the most
common and abundant in the coastal region of Lithuania. In last years in Minija
and Šventoji (Pajūrio) basins salmon (Salmo salar L.) juveniles were also recorded.
The stock of these species is tried to be recovered by artificial stocking.
The highest density and biomass of salmonids were observed in Akmena – Danė
basin, an average density is 2715,8 fish/ha, biomass – 76,43 kg/ha. Good stock of trouts
was also observed in Minija basin, which is considered as the sea trout index river. An
average density (1999–2004) and biomass were 787,3 fish/ha and 21,37 kg/ha
respectively. The lowest density of salmonids was observed in Bartuva basin –
259,3 fish/ha. The lowest density of salmonid populations was noted in 2001 and 2004.
It was related with warm autumn and low water level in the rivers in spawning season
in the years 2000 and 2003. The efficiency of spawning depends on the stock of
spawners that reach spawning grounds and water level in rivers during spawning
migration and spawning. The density of spawning redds and its area could quiete well
forecast the density of 0+ year old juveniles in the same stream stretch in the following
years. A significant correlation between spawning redds density and 1st year parr
density in that same stream stretches of Minija basin was found (r = 0,65, p < 0,05).
The biggest part of salmonid populations is composed of 0+ and 1+ year old
individuals, while the group of 3+ year old trouts and older in the population is
very small, which means that basins freshwater sea trout juveniles which migrate
to the sea when they reach a smolt stage (mostly two years old) dominate in the
investigated.
HIDROLIZINIO LIGNINO PANAUDOJIMO GALIMYBIŲ TYRIMAS
Julija Nikitina, Violeta Zubaitė
Klaipėdos universitetas, Ekologijos katedra
Svarbiausios sąvokos: hidrolizinis ligninas, mulčias, mikromicetai, smėlžemis,
biodegradacija.
Techninio lignino, kaip pašarinių mielių gamybos atliekos, dideli kiekiai kelia
daug problemų: jam tvarkyti reikia daug lėšų, didelių plotų sandėliuoti, jis teršia
40
aplinką kietosiomis dalelėmis ir sukelia gaisro pavojų. Nežiūrint į tai, kad lignino
biodegradacijoje dalyvauja mikroorganizmai, jo irimas – lėtas procesas, todėl
svarbi šios medžiagos utilizavimo problema. Viena iš galimybių – naudoti
hidrolizinį ligniną kaip mulčią, padedantį apsaugoti dirvožemio paviršių ir
sudarantį geresnes sąlygas augalams augti.
Auginant kininį ratilį (Callistephus chinensis) dirvožemyje, padengtame
hidroliziniu ligninu, nustatyta, kad sausa augalų biomasė 2,5 karto didesnė esant
2 cm ir 2,6 karto didesnė esant 5 cm lignino sluoksniui, lyginant su smėlžemiu,
kuriame mulčio nebuvo.
Nustatyta, kad hidrolizinio lignino biodegradacijai svarbiausią reikšmę turi
mikromicetai.
RESEARCH OF POSSIBILITIES USING HYDROLIZING LIGNIN
Julija Nikitina, Violeta Zubaitė
Klaipėda University, Department of Ecology
Keywords: hydrolyzing lignin, mulch, micromycetes, sandy soil, biodegradation.
Big amount of lignin, as feeding leaven production waste, cause many
problems: they not only pollutes the environment with hard fractions and evokes
fire danger, but also require a lot funds for its management and big areas for its
storing. On the one hand micromycetes take a part of lignin biodegradation, on the
other it is still a slow process so it is very important to solve the problem of lignin
utilization. One of opportunities is to use lignin as mulch, which helps to protect
the top of the soil and makes better conditions for plant growth.
In this experiment Callistephus chinensis were grown in the sandy soil without
lignin. After three months, it was noticed that dry plant biomass is 2.5 times bigger
at 2 cm lignin lay and 2.6 times bigger at 5 cm lignin lay as compared with the soil
without lignin.
It was noticed that micromycetes are very important in biodegradation of lignin.
MIZIDŽIŲ PARAMYSIS LACUSTRIS (CZERN.) IR LIMNOMYSIS
BENEDENI (CZERN.) TOLERANCIJA STAIGIEMS
DRUSKINGUMO POKYČIAMS
Irina Ovčarenko1, Asta Audzijonytė2, Zita Rasuolė Gasiūnaitė1
1
Klaipėdos universitetas, Ekologijos katedra
2
Suomijos gamtos istorijos muziejus, Helsinkio universitetas
Svarbiausios sąvokos: eksperimentas, Kuršių marios, invazinės rūšys, Ponto-Kaspijos,
druskingumo tolerancija.
41
Esant aktualiai invazinių rūšių plitimo bei balastinio vandens tvarkymo
problemai, mes įvertinome dviejų introdukuotų Ponto-Kaspijos mizidžių
Limnomysis benedeni ir Paramysis lacustris toleranciją staigiems vandens
druskingumo pokyčiams. Natūraliai stenohalininė P. lacustris buvo ne tokia atspari
staigiems druskingumo pokyčiams; jos 60% mirtingumas buvo stebimas esant
19‰, tuo tarpu 23‰ buvo 100% letalios. Eurihalininė L. benedeni gerai išgyveno
druskingume iki 19‰, bet 100% mirtingumas buvo stebimas esant 34‰. Abiejų
rūšių grąžinimas į gėlą vandenį po 24 h išgyvenimo aukštesniame druskingume
nesumažino mirtingumo. Esant tokiai gan aukštai abiejų rūšių trumpalaikio
druskingumo tolerancijai, kaip tinkamas biocidas turėtų būti naudojamas
mažiausiai 30‰ druskingumas.
TOLERANCE OF MYSID PARAMYSIS LACUSTRIS (CZERN.) IR
LIMNOMYSIS BENEDENI (CZERN.) TO ACUTE CHANGES OF
SALINITY
Irina Ovčarenko1, Asta Audzijonytė2, Zita Rasuolė Gasiūnaitė1
1
Klaipėda University, Department of Ecology
2
University of Helsinki, Finnish Museum of Natural History (Finland)
Keywords: experiment, Curonian Lagoon, invasive species, Ponto-Caspian, salinity
tolerance.
In order to draw implications for ballast water management we tested
tolerance of the two introduced Ponto-Caspian mysid species Paramysis lacustris
and Limnomysis benedeni to sudden salinity changes. Laboratory experiments on
salinity tolerance confirmed a higher tolerance of L. benedeni compared to
P. lacustris. A naturally stenohaline P. lacustris was more susceptible to higher
salinity; its 60% mortality was observed at 19 PSU, whereas exposure to 23 PSU
was 100% lethal. The euryhaline L. benedeni survived in salinity of up to 19 PSU
but experienced 100% mortality at 34 PSU. Return of both mysid species to fresh
water after a 24 h exposure to higher salinity did not prevent further mortality.
Considering a rather high short term salinity tolerance of the both species salinity
of at least 30 PSU should be used as an appropriate biocide.
GYVŪNŲ ŽUVIMAS KELYJE VILNIUS–DŪKŠTOS
Vaiva Papečkienė
Vilniaus universitetas, Ekologijos ir aplinkotyros centras
Svarbiausios sąvokos: gyvūnų žuvimas keliuose, sezoniškumas, biotopo įtaka.
42
Gyvūnai šioje kelio atkarpoje žūsta dėl didelio greičio (nesilaikoma kelių
eismo taisyklių reikalavimų) ir įspėjamųjų kelio ženklų stokos. Gauti rezultatai
rodo, kad tokioje trumpoje kelio atkarpoje žūva gana daug gyvūnų. Užsienyje į
gyvūnų žuvimo problemas kreipiama daug daugiau dėmesio, nes, be žalos gyvajai
gamtai, tai susiję su vairuotojų ir keleivių saugumu, turto gadinimu ir kelininkų
turtine atsakomybe, jei vairuotojai nebuvo įspėti reikiamais ženklais.
Tyrimo objektas – kelyje Vilnius–Dūkštos (26 km) žuvę gyvūnai. Tikslas –
įvertinti žuvusių gyvūnų rūšinę sudėtį, įvykių sezoniškumą, aplinkinių biotopų
įtaką ir kitas aplinkybes. Tyrimo metodas: kasdien du kartus važiuojant kelio
atkarpa, užregistruojami visi numušti gyvūnai. Pagal galimybes (nestojant
draudžiamose vietose ir kitaip netrikdant eismo) numušti gyvūnai surenkami
apibūdinimui ir/arba fotografuojami. Žuvimo vietos žymimos kelio ir apylinkių
schemoje.
Tyrimas buvo vykdomas 2004-11-01–2005-12-30. Per šį laiką užregistruoti
297 numušti gyvūnai: 33 žinduolių, 1 paukštis (naminės pelėdos jauniklis),
271 varliagyvių (smailiasnukių/pievinių varlių) individaa. Iš žinduolių rasta
16 ežių, 4 akmeninės kiaunės, 2 geltonkaklės pelės, 1 rudoji žiurkė, 1 lapė,
1 pilkasis kiškis, 7 katės ir 4 šunys. Žinduoliai dažniausiai numušami tamsiuoju
paros metu, rugpjūčio–rugsėjo, o varliagyviai – balandžio mėnesį; sausio–vasario
mėnesiais tokių įvykių nebuvo.
Remiantis tyrimo rezultatais ir literatūros analize galima teigti, kad gyvūnų
žuvimo tikimybę, o daugeliu atvejų – ir vairuotojų nuostolius, galima sumažinti (1)
laikantis saugaus greičio, (2) derinant vairavimo pobūdį prie paros laiko, oro
sąlygų ir naudojant automobilio žibintus, (3) intensyviausio gyvūnų perėjimo
vietose ribojant važiavimo greitį. Brangios, tačiau efektyvios priemonės yra kelių
apsauginiai aptvarai bei vienpusės pralaidos (vartai) ir požeminės prakasos.
ANIMAL ROADKILLS ON THE ROAD VILNIUS–DŪKŠTOS
Vaiva Papečkienė
Vilnius University, Ecology and Enviromental Centre
Keywords: animal roadkills, seasonality, habitat influence.
Animal roadkills on this road were partly conditioned by overspeeding and
insufficient number of road signs. Our results show that animal roadkills are quite
high compared to a short road segment. In foreign countries problems of animal
roadkills receive more attention as, except damage done to the nature, they are
problem of safety, material loss and possible charges to road service if warning
road signs were absent.
The object of this investigation was animals killed on the road Vilnius–
Dūkštos (segment length – 26 km). The aim of this work was to evaluate species
composition of the killed animals, seasonality and influence of the surrounding
habitats. The investigation was done inspectins this segment twice per day and
43
registering killed animals. Road rules were obeyed – no stops under the sign or
interruption of other vehicles, thus, not all of the killed animals were collected or
pictures taken. Places of roadkills were mapped.
In the period of 2004.11.01–2005.12.30 the number of killed animals was 297:
33 mammals, 1 bird (young Tawny Owl) and 271 amphibian (common/moor
frogs). Biggest number of mammal roadkills was in the dark period of the day and
in August–September, while that of amphibians – in April. No kills were registered
in January and February. Species composition of mammals: 16 hedgehogs, 4 stone
martens, 2 yellow-necked mice, 1 brown rat, 1 fox, 1 brown hare, 7 cats and
4 dogs.
According our results and literature analysis possibility of accidents can be
reduced by (1) observing speed limit, (2) choosing driving style for the time of the
day and weather, using car lights and (3) imposing speed limit in the places with
the most intensive animal crossing. The most expensive and efficient means are
proof fences or exclusion fences with one-way gates and wildlife underpasses.
AB „JONIŠKIO GRŪDAI“ POVEIKIS APLINKAI
Violeta Petraškienė
Šiaulių universitetas, Socialinių mokslų fakultetas, Vadybos katedra
Svarbiausios sąvokos: poveikis, aplinka, monitoringas, tarša, atmosfera.
Darbe analizuojama įmonės ūkinė veikla bei jos įtaka aplinkai. Aplinkos
apsauga tampa visų politikos ir ekonomikos sričių, įgyvendinančių darnios plėtros
nuostatas, sudėtine dalimi. Aplinkos apsaugos valdymo tikslas – aplinkos kokybės
išsaugojimas ir gerinimas.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti įmonėje AB „Joniškio grūdai“ esamą
aplinkosauginę padėtį. Tikslui pasiekti numatyti šie uždaviniai: 1. Atlikus 4 metų
(2001–2004) duomenų analizę įvertinti oro, vandenų, dirvožemio, fizinę
technologinę taršą bei atliekų tvarkymą. 2. Išskirti technologinius procesus,
darančius didžiausią neigiamą poveikį aplinkai. 3. Įvertinti gautus rezultatus,
pateikti išvadas ir rekomendacijas aplinkosauginei būklei gerinti ir taršai mažinti.
Tyrimų objektas – AB „Joniškio grūdai“ ūkinė veikla.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, sisteminimas ir
apibendrinimas; 2001–2004 metų įmonės ūkinės veiklos ataskaitų, monitoringo
tyrimų, kurie apibendrinami grafikuose ir lentelėse, analizė.
Rezultatų analizė:
1. AB „Joniškio grūdai“ yra gaminami miltai, kombinuotieji pašarai ir
baltyminiai-vitamininiai-mineraliniai papildai. Gaminamos produkcijos kiekiai
kasmet sparčiai auga, nes didėja gaminamos produkcijos paklausa vidaus ir užsienio
rinkose. Iš viso per 2001–2004 m. pagaminta 208950 t produkcijos, iš kurios miltų
25%, kombinuotų pašarų 65%, baltyminių-vitamininių-mineralinių papildų 10%. Per
2001–2004 m. laikotarpį pagaminamos produkcijos kiekis išaugo 54%.
44
2. Nustatyta, kad aplinkos orą ūkinės veiklos metu teršia stacionarūs ir
mobilūs įmonės atmosferos taršos šaltiniai. Iš stacionarių atmosferos taršos šaltinių
įmonės teršalai išmetami organizuotai ir neorganizuotai. Įvertinus išanalizuotus
2001–2004 m. duomenis nustatyta, kad atmosferos tarša iš stacionarių taršos
šaltinių 2001 m. sudarė 55%, 2002 m. – 54%, 2003 m. – 67% ir 2004 m. – 62%, o
iš mobilių taršos šaltinių 2001 m. – 45%, 2002 m. – 46%, 2003 m. – 33% ir
2004 m. – 38%. Iš viso per analizuojamą laikotarpį tarša iš stacionarių taršos
šaltinių sudarė 59% o iš mobilių – 41%. Didžiausia atmosferos tarša nustatyta iš
stacionarių taršos šaltinių, nes didėjant gamybai neišvengiamai išmetama ir
daugiau teršalų.
Išvada: Įvertinus aplinkosauginę situaciją AB „Joniškio grūdai“ nustatyta, kad
atmosferos teršimas yra intensyviausias įmonės poveikis aplinkai.
THE IMPACT OF THE STOCK COMPANY 'GRAINS OF JONIŠKIS' ON
THE ENVIRONMENT
Violeta Petraškienė
Šiauliai University, Faculty of Social Sciences, Department of Management
Keywords: impact, environment, monitoring, pollution, atmosphere.
The stock company's economic activities and their impact environment are
analysed in this work.
Urgency of topic: environment protection has become a constituent of political
and economicl spheres that implement harmonious development. The goal of
environmental control is protection and development of environmental quality.
The aim of this work is to analyze the present environmental situation in the
stock company ‘Grains of Joniškis’ (Joniškio grūdai).The tasks of the work: 1. To
evaluate physical and technological air, water and soil pollution analysing the data
of a 4 years research (2001–2004), and waste imanagement. 2. To single out
technological processes which have a negatyve impact on environment. 3. To
evaluate the results, make conclusions and provide recommendations for the
improvement of environmental situation and pollution reduction.
The object of the research: activities of the stock company ’Grains of Joniškis’
(Joniškio grūdai)
The methods of the research: study and summary of the scientific literature,
reports on the company’s economic activities in 2001–20049 (summarised in tables
and graphs).
The Analysis of the results:
1. Flour, provender and albuminous-vitamin enriched supplementary are
produced there. The volume of production has been growing annually because of
the demand in local and foreign regione. The volume of production increased in
2001–2004. It was produced 208950 t of products: flour – 25, provender – 65,
albuminous-vitamin enriched supplements – 10.
45
2. It has been proved that air is polluted by stationary and mobile equipment
in a process of production. Pollution appears in organized and none organized way.
The data of 2001–2004 proves that atmosphere pollution by stationary equipment
was 55 in 2001, 54 – in 2002, 67 – in 2003, and 62 – in 2004. In this
period pollution by stationary equipment was 59, and by mobile equipment –
41. The largest pollution was fixed by stationary equipment because of increased
production also increases pollution.
Conclusions: 1. Evaluating environmental situation in the stock company
‘Grains of Joniskis’ it has been proved that atmosphere pollution has the most
intensive impact on the environment.
VĖGĖLIŲ (LOTA LOTA (LINEUS)) JAUNIKLIŲ MITYBA IR JOS
POKYČIAI SKIRTINGOMIS APLINKOS SĄLYGOMIS
Evelina Pilajevaitė, Rita Jankauskienė
Klaipėdos universitetas, Ekologijos katedra
Svarbiausios sąvokos: vėgėlės, mitybos spektras, dietos komponentų sutinkamumo
dažnis, dietos panašumas, paros racionas, momentinis augimas.
Darbe išnagrinėta ir aprašyta vėgėlių mityba lauko ir laboratorinių
eksperimentų metu. Darbo tikslas – nustatyti vėgėlių jauniklių trofologiją Kuršių
marių pietinės dalies litoralėje bei įvertinti mitybos pokyčius skirtingos vandens
temperatūros sąlygomis. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: nustatyti tiriamų žuvų
mitybos spektrą; apskaičiuoti dietos komponentų sutinkamumo dažnį; palyginti
skirtingų ilgio grupių vėgėlių dietos panašumą, eksperimentais nustatyti paros
mitybos racioną ir įvertinti momentinį augimą esant skirtingai vandens
temperatūrai.
Tyrimo objektas – vėgėlių (Lota lota L.) jaunikliai, kurių trofologija tirta
2003–2005 metais. Mityba buvo tiriama atlikus žarnyne rastų maisto komponentų
dietos analizę.
Atlikus vėgėlių dietos analizę ir įvertinus mitybos pokyčius esant skirtingai
vandens temperatūrai, gautos tokios išvados: vėgėlių vartojamo maisto
komponentai yra priskiriami penkioms gentims ir aukštesnio rango taksonams;
dažniausiai vėgėlių žarnyne buvo rastos šoniplaukos ir mizidės; vėgėlių mityba
mažiausiai panaši yra tarp I ir II ilgio grupių, čia nišų persidengimo koeficientas
yra 14,8%. Panašiausia mityba yra tarp III ir IV grupių, čia nišų persidengimo
koeficientas yra 54,8%; didžiausias vidutinis momentinis augimas 0,021 ±
0,002 cmˉ¹/dienąˉ¹ nustatytas antroje ilgių grupėje esant 14,5 ± 0,21ºC
temperatūrai; optimali temperatūra vėgėlėms suvartoti maistą yra 14,5 ± 0,21ºC.
46
DIET OF THE BURBOT (LOTA LOTA LINEUS) AND ITS CHANGES
UNDER DIFFERENT ENVIRONMENTAL CONDITIONS
Evelina Pilajevaitė, Rita Jankauskienė
Klaipėda University, Department of Ecology
Keywords: burbot, diet spectrum, frequency occurrence, diet overlap, daily ration,
growth rate.
The diet of the burbot is analysed and described in this study. The aim of the
study is to evaluate changes of burbot diet under different water temperature
conditions. Those tasks were set: to determine diet spectrum of the studied fish; to
fix the detection rate of diet components; to compare diet similarity of different
length burbot groups; to determine experimentally the ration of a daily diet and to
evaluate instantaneous growth of the burbot.
The object of this study is the burbot (Lota lota). The diet of the burbot was
studied in 2003–2005. The diet was studied having made the analysis of food
components found in intestines. The ration of a daily diet and growth under
different water temperature conditions were tested experimentally.
Our results showed that food components found in a burbot diet belong to five
genera and higher taxa; amphipods and mysids were most commonly found in
burbot intestines, their diet is least similar in groups I and II of the burbot – over
covering coefficient of niches is 14,8%. The most similar diet is in groups III and
IV – over covering coefficient of niches is 54,8%; the highest instantaneous growth
of 0,021 ± 0,002 cmˉ¹/dayˉ¹ was determined in the second group length under
water temperature of 14,5 ± 0,21ºC.
BURBIŠKIO DVARO SODAI – VERTINGAS KULTŪROS
PAVELDO OBJEKTAS
Olegas Poletajevas
Šiaulių universitetas, Aplinkotyros katedra
Svarbiausios sąvokos: sodai, agrarinės kultūros paveldas, Lietuvos dvarai,
sodininkystės istorija.
Radviliškio rajone Daugyvenės kultūros-istorijos muziejaus-draustinio
teritorijoje yra vienas iš pagrindinių šio draustinio objektų – Burbiškio dvaras, apie
kurį rašyta dar 1686 metais. Dvaro parkas, statiniai, kiti objektai tyrinėti ir aprašyti
spaudoje. Dvaro sodai iki šiol netyrinėti. Išlikę trys XX amžiaus pradžioje sodinti
sodai, o juose dar auga per 200 vaismedžių. Mes tyrėme šių sodų įveisimo
aplinkybes, jų konstrukciją, išlikusių vaismedžių ypatumus, surinkome
morfometrinius ir kitus duomenis, bandėme įvertinti sodininkavimo lygį.
47
2004–2005 metais vykdyti sodų tyrimai duoda pagrindą teigti, kad Burbiškio
sodai buvo įveisti ir juose sodininkaujama atsižvelgiant į to meto sodininkystės
pasiekimus, panaudojant tiek Lietuvos, tiek kaimyninių šalių sodininkų patirtį.
GARDENS OF BURBIŠKIS MANOR – THE OBJECT OF VALUABLE
CULTURAL HERITAGE
Olegas Poletajevas
Šiauliai University, Department of Environmental Science
Keywords: gardens, agrarian culture heritage, Lithuanian manors, the history of
gardening.
Burbiškis estate is one of the main objects in Daugyvenė cultural-historical
museum in the park territory of Radviliškis district. It was described in 1686. The
manor park, buildings and other objects were studied and described in the press.
The gardens have not been studied yet. Three gardens planted at the beginning of
the 20th century with over 200 fruit trees have survived. We researched planting
conditions of these trees, their structure and peculiarities of the remaining fruit
trees; collected morfometric and other data and tried to estimate the level of
gardening.
The research of the gardens was carried out in 2004–2005 shows that
Burbiškis gardens were planted and gardened following achievements of that time
and using of Lithuanian and neighbouring countries gardeners’ experience.
UNDERSTANDING THE STATUS OF ALIEN PLANT SPECIES IN
LATVIA
Agnese Priede
University of Latvia, Faculty of Geography and Earth Sciences
Keywords: alien plant species, non-native plant species, invasiveness, risk assessment,
status of alien species, Latvia.
Alien species and particularly invasive species are defined as one of important
threads to the biological diversity of genome, species, population and ecosystem
level. Most of researchers define invasive species as species that invade natural
habitats and endanger local ecosystems, populations and species diversity and
behave aggressively towards native species. Thus, understanding the status of alien
species as well as predicting and assessing the invasiveness of species are new
challenges both for theoretical and particularly for practical ecosystem
management reasons, which are important both of national and global levels. There
is a need for a detailed assessment within each country. It is necessary to be aware
48
and to take control over the invasion of the established alien species as well as to
predict potential invasiveness among the newcomers.
The assessment of species status in Latvia was based on A questionnaire-type
risk assessment system used in Central Europe. This scheme was complemented by
several biological, ecological and geographical attributes for better understanding
the status of species in Latvia. An experimental list of 67 alien plant species
(approximately 10% of the total number of alien plant species in Latvia) was
compiled and examined. Results showed some differences in comparison to expertbased assessments.
This approach offers new opportunities and more objective methodS to find
out the invasiveness of species and can be used in assessing noxious weeds in
biological monitoring. Considering similarities in geographical conditions this
approach could be used not only in Latvia but also in other Baltic and North
European countries.
KARTONO PRAMONĖS NUOTEKŲ BIOLOGINIS VALYMAS
Jurgita Rakauskaitė
Kauno technologijos universitetas, Inžinerinės ekologijos katedra
Svarbiausios sąvokos: kartono pramonė, nuotekų valymas, siūlinės bakterijos.
Kartono gamyboje naudojama daug vandens, todėl susidaro dideli nuotekų
kiekiai. Kartono pramonės nuotekos valomos biologinio valymo įrenginiuose,
kurių veikimas pagrįstas mikroorganizmų gyvybinės veiklos panaudojimu užteršto
vandens valymui. Kartono pramonės nuotekos yra sunkiai skaidomos, kadangi jose
yra daug celiuliozės likučių, popieriaus atplaišų, susidarančių gamybos eigoje.
Gana dažnai trukdantis veiksnys efektyviam kartono pramonės nuotekų valymui
yra siūlinių bakterijų susidarymas. Tyrimo tikslas – siūlinių bakterijų neigiamos
įtakos biologinio valymo procesui mažinimas. Pradedant spręsti šią problemą,
buvo atlikti valymo įrenginių aktyviojo dumblo tyrimai: mikroskopavimas,
dumblo indekso ir dehidrogenazinio aktyvumo nustatymas, kvėpavimo
inhibavimas. Mikroskopuojant rasti dideli kiekiai siūlinių bakterijų. Siūlinių
bakterijų gausos mažinimui pasirinktos dvi skirtingos medžiagos. Viena iš jų
(natrio permanganatas) pasižyminti oksidacinėmis savybėmis, kita (polialiuminio
chloridas) – kombinuotu veikimu. Tirtas kiekvienos jų poveikis siūlinėms
bakterijoms bei aktyviajam dumblui. Bandyta nustatyti optimalią šių medžiagų
koncentraciją, kuriai esant sumažėtų siūlinių bakterijų kiekis, bet nesumažėtų
veikliojo dumblo aktyvumas. Atlikus tyrimus nustatyta, kad natrio permanganatas
gerai slopina siūlines bakterijas, tačiau pasižymi ryškiu inhibiciniu poveikiu
veikliajam dumblui. Polialiuminio chloridas slopina siūlinių bakterijų medžiagų
apykaitą ir mažina jų dauginimąsi. Jo įtaka aktyviajame dumble esantiems
organizmams nežymi, dėl to veiklusis dumblas išlieka aktyvus. Be to, ši medžiaga
veikia kaip koaguliantas.
49
BIOLOGICAL TREATMENT OF CARDBOARD
INDUSTRY WASTE WATER
Jurgita Rakauskaitė
Kaunas University of Technology, Department of Environmental Engineering
Keywords: cardboard industry, waste water treatment, filamentous bacteria.
All products or services have some impact on the environment. Cardboard
industry consumes large amounts of water and it is followed generating big waste
water amounts. Waste water treatment is usually carried out in a biological
treatment plant. The treatment process includes biological digestion with microorganisms breaking down the organic matter to produce a stable sludge that settles
to the bottom of the pond. It is difficult to break down organic matter due to
cellulose residues and paper chips present in waste water. These materials are
generated in the industrial process. Quite often a limiting factor of effective waste
water treatment in cardboard industry is generation of filamentous bacterium. The
aim of this study was to find ways of diminishing negative influence of
filamentous bacterium on the treatment process. At the beginning investigations of
active sludge from waste water treatment plant were carried out. It included
microscopy, sludge index and dehydrogenize activity determination as well as
respiratory inhibition measurements. Microscopy showed a large number of
filamentous bacteria. For bacteria number reduction two different materials were
selected. One of them (sodium permanganate) acted as oxidizer and another one
(polialuminum chloride) had a combined effect. Their influence on filamentous
bacterium population and sludge micro-organisms activity was investigated. It was
tried to determine optimal concentration of those materials that would reduce the
number of bacteria but will not make significant influence on sludge microorganisms activity. Investigations showed that sodium permanganate represses
filamentous bacteria very well but at the same time even small amounts of it
strongly inhibit active sludge. Polialuminum chloride slows down bacteria nutrition
process and reduces their reproduction. Its influence on micro-organisms is
tenuous and allows keeping up sludge activity in the treatment process. In addition
polialuminum chloride serves as coagulant as well.
INTRODUKUOTŲ PONTO-KASPIJOS ŠONIPLAUKŲ IR
MIZIDŽIŲ POVEIKIS EŽERŲ BENDRIJOMS
Vytautas Rakauskas
Vilniaus universitetas, Zoologijos katedra
Svarbiausios sąvokos: Perca fluviatilis, Ponto-Kaspijos vėžiagyviai, mityba,
introdukcija.
50
Siekiant praturtinti žuvų mitybinius išteklius, kai kuriuose Lietuvos ežeruose
buvo introdukuotos naujos šoniplaukų ir mizidžių rūšys. Dalyje ežerų šie gyvūnai
prigijo. Šio tyrimo tikslas – įvertinti, ar Ponto-Kaspijos vėžiagyvių introdukcija
reikšmingai pagerino žuvų mitybos išteklius kai kuriuose, invazinėmis rūšimis
praturtintuose, Lietuvos ežeruose. Tyrimai parodė, kad Ponto-Kaspijos vėžiagyvių
buvimas ežere stipriai nekeičia ešerių mitybinės nišos įvairovės. Ešerių jauniklių
augimo rodikliai, t. y. kūno masė, ilgis ir įmitimas, skirtinguose ežeruose
reikšmingai skyrėsi. Koreliacijos tarp ešerių jauniklių augimo rodiklių ir
šoniplaukų ar zoobentoso biomasės ežeruose nebuvo rasta. Tai rodo, kad šie
potencialių maisto išteklių rodikliai yra nepakankami ešerių jauniklių augimo
prognozei, nes jų maisto racione didelę dalį sudaro planktono gyvūnai. Patikimų
įrodymų, kad introdukuoti Ponto-Kaspijos vėžiagyviai teigiamai veikia ešerių
jauniklių augimą, nerasta. Antra vertus, atlikti tyrimai neleidžia paneigti
introdukuotų vėžiagyvių poveikio ešerių augimui, todėl reikalingi tolesni šio
klausimo tyrimai. Introdukcijos teigiamo efekto ešerių produkcijai buvimas ar
nebuvimas gali priklausyti nuo individualių ežero ypatybių.
THE INFLUENCE OF INTRODUCED PONTO-CASPIAN AMPHIPODS
AND MYSID SHRIMPS ON LAKE COMMUNITIES
Vytautas Rakauskas
Vilnius University, Department of Zoology
Keywords: Perca fluviatilis, Ponto-Caspian crustaceans, diet, introduction.
The purpose of this study was to examine if the introduction of the PontoCaspian crustaceans really improves fish food resources in certain Lithuanian
lakes. The growth of the perch (Perca fluviatilis) was performed in order to answer
the question whether introduced crustaceans really improve fish food basis in
lakes.
We failed to find any significant correlations between perch growth rate and
biomass of amphipods or other zoo benthos in lakes. We found a significant
difference in first year perch (0+) growth between two groups of lakes: those
having abundant populations of introduced Ponto-Caspian crustaceans and lacking
them. A better growth was in lakes with those introduced crustaceans. Yet there
was no significant difference between these groups of lakes for the second year
perch (1+) growth. We also failed to find any differences in perch growth rate
between two pairs of lakes (Daugai – Baluošai and Dusia – Lavysas). These lakes
are similar by their abiotic condition but differ in having and lacking abundant
populations of introduced Ponto-Caspian crustaceans. However, there is a
significant positive difference in perch growth in the gulf of Plateliai compared
with Beržoras Lake. These water reservoirs are also similar by their abiotic
condition but different in having and lacking introduced amphipods.
51
In conclusion, our analysis shows there are not enough evidence to confirm
that introduced crustaceans have positive effect on juvenile perch growth rate. On
the other hand we can not deny such a hypothesis, though further research is
necessary to be carried out.
UPĖTAKIŲ (SALMO TRUTTA L.) JAUNIKLIŲ AUGIMO
PRIKLAUSOMYBĖ NUO INDIVIDŲ TANKIO MINIJOS UPĖS BASEINE
Nijolė Remeikaitė, Antanas Kontautas
Klaipėdos universitetas, Ekologijos katedra
Klaipėdos universitetas, Biologijos katedra
Svarbiausios sąvokos: Salmo trutta, skirtingos amžiaus grupės, jaunikliai, augimas,
tankis.
Upėtakių (Salmo trutta L.) reproduktorių ir jauniklių tyrimai yra svarbūs
žuvininkystėje, vertinant žuvų išteklius. Individų augimas, priklausomai nuo
abiotinių ir biotinių faktorių, skiriasi tiek laiko, tiek erdvės skalėje. Šio darbo
tikslas – įvertinti svarbaus biotinio veiksnio – populiacijos tankio – įtaką 0+
amžiaus upėtakių augimui.
Duomenys Minijos baseine buvo rinkti 1999–2001, 2003, 2004 metais, tyrimų
taškus apgaudant elektrožūklės aparatu. Buvo matuotas žuvų ilgis, svoris, amžiui
nustatyti paimta žvynų. Suskaičiuotas bendras upėtakių tankis, taip pat skirtingų
amžiaus grupių individų tankis. Baseino populiacijos tankis skirtingais metais
statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Didžiausią populiacijos tankio dalį
tyrimų metais sudarė 0+ ir 1+ amžiaus individai (vidutiniškai 53,2% ir 38,7%
atitinkamai). Jauniklių augimas buvo įvertintas dienos ilgio prieaugiu (cm/dieną).
Statistiškai reikšmingi 0+ amžiaus individų vidutinių prieaugių skirtumai nustatyti
2001 ir 2003 metais bei 2000 ir 2003 metais (0,040 ir 0,030 bei 0,039 ir 0,030
cm/dieną atitinkamai) (p < 0,05). Darbe gauti rezultatai rodo jauniklių augimo
priklausomybę nuo upėtakių populiacijos tankio (r = –0,52; p < 0.05).
DENSITY-DEPENDENT GROWTH OF SALMO TRUTTA L. JUVENILES
IN MINIJA BASIN RIVERS
Nijolė Remeikaitė, Antanas Kontautas
Klaipėda University, Department of Ecology
Klaipėda University, Department of Biology
Keywords: Salmo trutta, age groups, parr, growth, density.
Researches of Salmo trutta adults and juveniles are important for the
estimation of these fish stocks. The growth of individuals varies temporarily and
52
spatially, demanding on abiotic and biotic factors. The aim of this work is to
estimate density-dependent growth of brown trout juveniles in Minija basin rivers.
The investigations were carried out in different Minija basin rivers sampling
stations in 1999–2001, 2003, 2004 by electrofishing. The length and weight of
caught fish were examined, scale samples were taken for age determination. Total
density of brown trout as well as density of different age groups. No significant
difference between densities of the population in different years were observed
(p > 0,05). 0+ and 1+ age individuals constitute a major part of the population (an
average 53,2% and 38,7% respectively). The growth of individuals was expressed
by daily increase in length (cm/day). Significantly different daily increase in the
length of the trout parrs (0+) was determined for years 2001 and 2003 (0,040 and
0,030 cm/day respectively) and for 2000 and 2003 (0,039 and 0,030 cm/day
respectively) (p < 0,05). The results show a significant dependence of individual
growth of parrs on total density of Salmo trutta population (r = –0,52; p < 0,05).
UPĖTAKIŲ (SALMO TRUTTA L.) MITYBINĖS BAZĖS IR IŠRANKUMO
TYRIMAI VAKARŲ LIETUVOS UPELIUOSE
Tomas Ruginis, Antanas Kontautas
Klaipėdos universitetas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas,
Biologijos katedra
Svarbiausios sąvokos: upėtakis, upeliai, trofiniai ryšiai, bestuburiai, išrankumas.
Upėtakis yra dominuojanti žuvis mažuose šaltavandeniuose upeliuose. Ši žuvis
yra plėšri, minta bestuburiais ir žuvimis. Būdamos aktyvios ir upeliuose
dominuojančios žuvys, jos daro poveikį mažų upelių ekosistemai tiek kiekybiškai,
tiek kokybiškai. Šio darbo tikslas – nustatyti vyraujančios 0+ amžiaus grupės
upėtakių mitybą Vakarų Lietuvos upeliuose. Tyrimai buvo atliekami 2004 m.
rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Iš viso buvo tiriami 9 upeliai, kurie tarpusavyje
skiriasi tiek fiziniais, tiek hidrologiniais parametrais. Iš kiekvienos tyrimų vietos
buvo paimama po 10 žuvų individų mitybai tirti. Taip pat buvo imami vandens
bestuburių mėginiai.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad pagrindinis upėtakių maisto objektas yra lašalų
(Baetis) lervos, kurios buvo aptiktos beveik 70% tirtų žuvų skrandžiuose. Kiti
mitybos komponentai randami žymiai rečiau: uodo trūklio lervos (Chironomidae) –
43%, apsiuvų lervos (Trichoptera, išskyrus Hydropsyche gentį, kurios sudarė 26%) –
33%, vabalai (Elmidae) – 30%. Be vandens bestuburių, žuvys mito ir sausumos
bestuburiais, tačiau šie komponentai buvo randami rečiau. Žuvų skrandžiuose
randami sausumos bestuburiai dominuodavo pagal biomasę skrandyje. Apskaičiavus
Ivlevo mitybos objektų išrankumo koeficientą, paaiškėjo, kad šis koeficientas
didžiausias buvo Baetis genties lašalams (skirtingose upėse svyravo nuo +0,8 iki +1)
ir Elmidae šeimos vabalams (+0,6 – +1). Apibendrinant galima teigti, kad upėtakiai
minta vandens storymėje aktyviai judančiais bestuburiais.
53
THE FEEDING RESOURCE AND SELECTIVITY OF BROWN TROUT
(SALMO TRUTTA L.) IN WESTERN PART OF LITHUANIA
Tomas Ruginis, Antanas Kontautas
Klaipeda University, Coastal Research and Planning Institute, Department of Biology
Keywords: brown trout, streams, trophic relationships, invertebrates, selectivity.
In Lithuania the brown trout (Salmo trutta L.) are a dominant fish in fish
community of cold-water streams. Its largest biomass is found in cold water natural
streams. As trout predation may have profound ecosystem level effects, it is only
few studies have investigated the community-level effect of trout predation in this
area. In particular little is known about ecological consequences of temporal and
spatial changes in trout foraging behaviour. We documented diel variation in food
consumption and prey selection by age-0 brown trout Salmo trutta L. in different
streams in The western part of Lithuania.
The research was done in 9 streams in August-September 2004. At least
10 specimens of brown trout were randomly selected from each site. The diet of
90 brown trout was described with the purpose of registration the number of prey
per fish, frequency and selection of invertebrate fauna. Samples of the invertebrate
fauna were also collected.
Diets of the brown trout were dominated by mayflies Baetis ((Ephemeroptera)
frequency 70%). Secondary dietary items comprise midges larvae
(Chironomidae) – 43%, caddis fly larvae (Trichoptera, except Hydropsyche
genus) – 33%, bugs (Elmidae) – 30%. The contribution of terrestrial invertebrates
to the diet of the fish was not considerable. It occasionally comprises 10–15% of
the fish diet. Therefore these terrestrial preys were dominated in fish stomach by
biomass. Data analysis using a selectivity index revealed that brown trout fed
discriminately, eating mayflies (Baetis) larvae and bugs (Elmidae) (Ivlev’s
selectivity index (SI) respectively +0,8 – +1 and +0,6 – +1).
In conclusion the brown trout were foraging the preys, which actively moved
through water column.
KALOTĖS EŽERO VARLIAGYVIŲ HELMINTAI
Airina Salytė
Klaipėdos universitetas, Ekologijos katedra
Svarbiausios sąvokos: varliagyviai, Rana temporaria, Bufo bufo, helmintai,
Nematoda, Trematoda, Monogenoidea, Acanthocephala.
Varliagyviai – viena iš helmintų cirkuliacijos gamtoje grandžių. Svarbus yra
jų, kaip definityvinių, tarpinių ir parateninių šeimininkų, vaidmuo parazitų
vystymuisi. Lietuvoje varliagyvių parazitofauna tyrinėta tik keliuose regionuose,
be to, paskutinieji duomenys yra gana seni, t. y. 1994 metų. Šis darbas pateiks
naujų duomenų apie dar netyrinėto regiono varliagyvių parazitofauną. Šio darbo
tikslas – ištirti Kalotės ežero varliagyvių helmintų bendrijų struktūrą.
54
Medžiaga tyrimams rinkta 2004 m. rugsėjo, spalio bei 2005 m. rugsėjo
mėnesiais prie Kalotės ežero, esančio Pajūrio regioniniame parke. Helmintai tirti
išsamiu atskirų organų helmintologinio skrodimo metodu, šlapiuoju būdu.
Helmintologiškai ištyrus 49 Kalotės ežero varliagyvius, aptiktos 7 helmintų
rūšys, priklausančios 4 klasėms, 7 šeimoms ir 7 gentims. Pievinėje varlėje (Rana
temporaria) parazituoja 7 rūšių helmintai: Rhabdias bufonis, Oswaldocruzia
filiformis, Cosmocerca ornata, Opisthioglyphe ranae, Gorgodera cygnoides,
Polystoma integerrimum, Acanthocephalus ranae. Pilkojoje rupūžėje (Bufo bufo)
aptiktos 3 helmintų rūšys: Rhabdias bufonis, Oswaldocruzia filiformis,
Cosmocerca ornata. Tirtų varliagyvių helmintų bendrijose nustatytos retos,
antraeilės ir dominuojančios rūšys. Tarp pievinės varlės ir pilkosios rupūžės
helmintų bendrijų yra 42,86% bendrų rūšių. Pievinės varlės helmintų rūšinė
įvairovė yra didesnė (H = 0,68) nei pilkosios rupūžės (H = 0,44).
AMPHIBIAN HELMINTHS FROM KALOTE LAKE
Airina Salyte
Klaipeda University, Department of Ecology
Keywords: amphibia, Rana temoporaria, Bufo bufo, helminths, Nematoda, Trematoda,
Monogenoidea, Acanthocephala.
Amphibia is an important animal group of amphibia – parasite systems in the
nature. These animals can be definitive, intermediate or paratenic hosts of
parasites. Only several researchers have studied the parasites of amphibia in
Lithuania and the latest data in this investigation field are 11 years old. This
research will present new data about amphibian parasites from Kalote lake. The
purpose of this research is to explore the structure of helminth communities in
amphibia from Kalote lake.
The research material was collected near Kalote lake, which belongs to the
Seaside Regional Park, in September, October 2004 and September 2005.
Amphibia were dissected and examined for their helminth parasites.
34 specimens of Rana temporaria and 15 specimens of Bufo bufo were
examined for helminths. As a result of this helminthological study, a total of
7 species of helminths, belonging to 4 classes, 7 families and 7 genera were
determined. R. temporaria is the host of 7 helminth species: Rhabdias bufonis,
Oswaldocruzia filiformis, Cosmocerca ornata, Opisthioglyphe ranae, Gorgodera
cygnoides, Polystoma integerrimum, Acanthocephalus ranae. B. bufo is the host of
3 helminth species: Rhabdias bufonis, Oswaldocruzia filiformis, Cosmocerca
ornata. Rare, accidental and dominated species for helminth communities in
amphibia were determine. There are 42,86 % of helminth species generic to both
species of hosts. The helminth species of R. temporaria are more diverse (H =
0,68) than those of B. bufo (H = 0,44).
55
POLLEN AND SPORES MIGRATION IN THE RAISED BOG PEAT
Kristine Skutele
University of Latvia, Department of Environmental Science
Keywords: raised bog, spores and pollen analysis, migration.
The aim of this investigation is to study migration of spores and pollen in
raised bog peat and find out the factors influencing this phenomenon. Spores and
pollen migration in the Sphagnum peat can be influenced by a number of factors:
peat decomposition degree, density, porosity, permeability and natural moisture.
The Investigation includes routine laboratory analysis and experiments as well
as the description of the method used in the study of spores migration in peat under
laboratory conditions, procedure of sampling, sample preparation for pollen
analysis and other field and laboratory work methodology.
The obtained data of the investigation allow:

to reconstruct conditions of peat formation;

to reveal peculiarities of spores and pollen accumulation in peat;

to open a discussion about intensity of spores and pollen vertical
migration in peat as well as their shape and size.
The results obtained indicate that pollen and spores migration mainly depend
on water flows and peat characteristics.
SANTYKINAI KINTANTI SPYGLIŲ ASIMETRIJA PUŠYNUOSE,
AUGANČIUOSE PRIE SKIRTINGA TARŠA PASIŽYMINČIŲ GAMYKLŲ
Aida Stiklienė
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Ekologijos katedra
Svarbiausios sąvokos: Pinus sylvestris, spyglių ilgio asimetrija, spyglių masės
asimetrija, pramoninė tarša, fitoindikacija.
Medžiai į aplinkos pokyčius reaguoja labai lėtai, dažnai sunkiai pastebimais
pokyčiais, todėl norint įvertinti nematomus medžių pažeidimus yra ieškoma vis
naujesnių rodiklių, atspindinčių latentinius medžių pokyčius. Pastaruoju metu
užsienyje plačiai pradėti tirti simetrijos augaluose pažeidimai .
2003–2004 m. prie stambiausių Lietuvos technogeninės taršos šaltinių (AB
„Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB „Mažeikių nafta“) buvo tirti
paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) spyglių vystymosi stabilumą
apibūdinantys kintančiosios asimetrijos rodikliai: spyglių ilgio asimetrija (SIA) ir
spyglių masės asimetrija (SMA). Buvo tirti pirmamečiai ir antramečiai spygliai.
Tyrimai atlikti skirtingais spyglių vystymosi tarpsniais: ramybės periodo metu
(2003 m. lapkričio mėn.) ir tik ką ištįsus pirmamečiams spygliams (2004 m. liepos
mėn.). Kiekviename medyne pasirinktos aštuonios dominuojančios pušys. Iš
56
kiekvienos pušies vidurinės lajos dalies nupjautų šakų buvo nuskinta po 10
pirmamečių ir 10 antramečių mažųjų ūglių (spyglių porų). Kiekvienos poros
skirtumas tarp spyglių ilgio nustatytas paviršiniu mikroskopu (binokuliaru),
naudojant 100 µm padalomis pažymėtą skalę. Spygliai buvo džiovinami iki
pastovios masės ir sveriami 0,1 mg tikslumu. Spyglių asimetrijos rodikliai buvo
apskaičiuoti pagal formules:
SIA = (I1 – I2) / ((I1 + I2) / 2), kur SIA – spyglių ilgio asimetrijos rodiklis; I1 –
pirmojo spyglio ilgis, I2 – antrojo spyglio ilgis (mm);
SIA = (M1 – M2) / ((M1 + M2) / 2), kur SMA – spyglių masės asimetrijos
rodiklis; M1 – pirmojo spyglio masė (mg); M2 – antrojo spyglio masė (mg),
(Kozlov et al., 2002).
Ištirtuose pušynuose SIA svyravo 0,003–0,025, o SMA – 0,033–0,114
intervale. Daugiausia reikšmingų spyglių SIA bei SMA skirtumų nustatyta tarp
pušynų, augančių 10 km ruože nuo AB „Akmenės cementas“. Didžiausia ilgio
asimetrija buvo būdinga spygliams tų pušynų, kur gamyklos teršalų iškritos
didžiausios, tačiau didžiausia masės asimetrija pasižymėjo mažiausioje teršalų
koncentracijoje augantys pušynai. Tarp skirtingais mėnesiais (2003 m. lapkričio
mėn., 2004 m. liepos mėn.) tirtų spyglių mažiausia (p < 0,01) asimetrija
pasižymėjo ramybės būklėje esantys spygliai. Pirmamečiai spygliai pasižymėjo
didesne asimetrija pagal SIA rodiklį, bet mažesne asimetrija pagal SMA nei
antramečiai spygliai. Spyglių masės asimetrija visuose tirtuose pušynuose nustatyta
didesnė nei ilgio asimetrija. Gauti duomenys rodo, kad kintanti spyglių asimetrija
yra pakankamai jautrus metodas įvertinti aplinkos poveikį, ypač cemento dulkių
įtaką, pušynams.
FLUCTUATING NEEDLE ASYMMETRY IN PINE STANDS GROWING
NEAR FACTORIES WITH DIFFERENT POLLUTION
Aida Stiklienė
Lithuanian University of Agriculture, Department of Ecology
Keywords: Pinus sylvestris, needle length asymmetry, needle mmass asymmetry
industrial pollution, phytoindication.
Since trees react very slowly to environmental changes, often in ways that are
difficult to discern and evaluate invisible tree damage, freshest indicators for latent
tree changes must be found. Recently the researchers have started to widely study
damage to plant symmetry.
In 2003–2004 Scots pine stand was examined near the biggest Lithuanian
technogenic polluters. Two developmental stability indicating parameters of Pinus
sylvestris L. needles: fluctuating length asymmetry and fluctuating mass
asymmetry were measured.
Sampling of trees was made in eigth dominant Scots pine trees in different
needle development periods: November 2003, the rest period, and July 2004 when
57
needles have just splinded. Current-year-old needles and one-year-old needles were
sampled. The material was collected from the middle part of crowns of each tree.
We collected 10 current-year-old needle pairs and 10 one-year-old needle pairs
from each branch. The difference between needle length of each branch was
measured using surface mycroscopy with 100 µm step scale. Needles were
overdried and weighed. Needle assymetry indicators were calculated using
formulas:
FAL = (L1 – L2) / ((L1+L2) / 2), here FAL – fluctuating lenght assymetry
indicator; L1 – length of the first needle; L2 – length of the second needle (mm);
FAM = (M1 – M2) / ((M1+M2) / 2), here FAW fluctuating mass assymetry
indicator; W1 – mass of the first needle; W2 – mass of the second needle (mg);
Significant differences (p < 0.01) were determined between pine stands
growing along 10 km transect from the cement factory with the highest asymmetry
in needles growing in the vicinity of the factory. Comparison of the needles
sampled in November 2003 and the needles of July 2004 revealed significantly
lower asymmetry in November when compared to July. Our studies showed that
fluctuating length and mass asymmetries of needles were not significantly affected
by emissions from an oil refinery and a nitrogen fertilizer factory. Fluctuating
length asymmetry was lower compared to fluctuating mass asymmetry. The data
obtained show that fluctuating needle asymmetry migth be used for the evaluation
of the present lowered level cement dust impact on pine stands.
DEVELOPMENT OF THE PINKU LAKE
Normunds Stivriņš, Jānis Klimovičs, Māris Krievāns
University of Latvia, Department of Geology
Keywords: Pinku Lake, fill in, subglacial lake, pollen analysis.
The aim of the study is to find out geological history of the Pinki Subglacial
Lake located in the central-western part of the Kurzeme (Western Latvia) and
change of paleogeographical conditions during its development. Sediments of the
Pinki Lake have been and will be investigated by mapping, coring as well as by
determination of the sediment lithological composition and paleobotanical
analysis.
The data of the lithological and pollen analysis indicate:
1. Sediments from the shores of the Pinku Lake indicate some fill in and
accumulation of sediments rich in organic matter during the second part of the
Holocene, when in the surroundings of the lake pine forests were distributed but
alder grew on the lake shores;
2. Survey and mapping of the lake shores indicate more intense fill in of the
southern shore bays which are shallower than the northern ones;
58
The Pinku Lake is the largest lake in the subglacial depression but other lakes
are smaller and shallower however, they are not influenced by antropogenic
pressure, they are fill in more intensive.
VIETINIŲ IR INVAZINIŲ DAUGIAŠERIŲ KIRMĖLIŲ ĮTAKA
MEIOBENTOSUI OLIGOHALININĖJE LAGŪNOJE
Andrius Šiaulys, S. Oleninas, D. Daunys
Klaipėdos universitetas, Ekologijos katedra
Svarbiausios sąvokos: meiofauna, giliai besirausiančios daugiašerės kirmėlės,
invazinės rūšys, oligohalininė lagūna.
Dvi daugiašerės kirmėlės, vietinė Nereis diversicolor (Müller) ir invazinė
Marenzelleria neglecta (Verrill), yra vienintelės giliai besirausiančios makrofaunos
rūšys nuolat besikeičiančio druskingumo lagūnoje – Kuršių mariose. Rezultatai
parodė, jog tiek taksonominė meiofaunos įvairovė, tiek jos gausumas yra
reikšmingai didesni nuosėdose aplink daugiašerių kirmėlių urvus. Vietinė rūšis N.
diversicolor beveik dvigubai padidina meiofaunos vertikalų prasiskverbimą
nuosėdose (daugiau nei iki 20 cm), tuo tarpu invazinė rūšis tam reikšmingos įtakos
neturi. Tačiau M. neglecta įtaka meiofaunai bendrame Kuršių marių kontekste yra
žymiai didesnė nei vietinės rūšies dėl didesnių išplitimo ribų ir bendro gausumo.
Tyrimai taip pat parodė, kad giliai besirausianti invazinė rūšis gali reikšmingai
pakeisti meiofaunos paplitimo nuosėdose modelį, ypač tokiose skurdžios rūšinės
įvairovės sistemose kaip borealinės oligohalininės lagūnos. Tai, savo ruožtu, gali iš
esmės lemti biogeocheminius ir mikrobiologinius procesus.
THE INFLUENCE OF INVASIVE AND NATIVE BENTHIC
POLYCHAETES ON MEIOBENTHOS IN THE OLIGOHALINE
COASTAL LAGOON
Andrius Šiaulys, S. Olenin, D. Daunys
Klaipėda University, Department of Ecology
Keywords: meiofauna, deep burrowing polychaetes, invasive species, oligohaline
lagoon.
The influence of burrowing activity of two polychaetes, the native Nereis
diversicolor (Müller) and the invasive Marenzelleria neglecta (Verrill), was
studied in the Curonian Lagoon, an oligohaline coastal water body exposed to
irregular Baltic Sea inflows. The results showed that both taxonomic diversity and
abundance of meiofauna considerably increased in the sediments around the
polychaete burrows. The native polychaete N. diversicolor nearly doubled (from 12
to more than 20 cm) the depth of meiofauna penetration into the sediments, while
59
the impact of the invasive M. neglecta was less pronounced (up to 12 cm).
However the zone N. diversicolor influence on meiofauna was limited only to the
northernmost part of the Lagoon where salinity is higher due to sea water inflows,
while the M. neglecta impact zone was larger in terms of the area occupied. Also
due to a greater abundance of the invasive polychaete its overall impact on
meiofauna diversity and abundance was larger. Our study shows that deep
burrowing invasive species may significantly change the pattern of meiofauna
distribution in such species poor systems like boreal oligohaline lagoons. That, in
turn, may influence intrinsic biogeochemical and microbiological processes.
EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO ĮTAKA DIRVOŽEMIO SAVYBIŲ
KITIMUI
Daiva Šileikienė, Juozas Pekarskas
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Aplinkos institutas
Svarbiausios sąvokos: ekologinės gamybos ūkis, mineralinis azotas, priešsėliai,
elektrocheminiai parametrai.
Dirvožemis – vienas iš pagrindinių ekologinio ūkininkavimo komponentų.
Kadangi pagal nustatytus reikalavimus sintetinių mineralinių trąšų naudojimas
ekologinės gamybos ūkiuose neleistinas, – organinių ir kitų natūralių trąšų,
sėjomainų bei skirtingų priešsėlių taikymas leidžia tikėtis sėkmingo ekologinės
gamybos ūkio vystymo ir gero dirvožemio derlingumo. Tyrimai vykdyti 2003–
2004 m. LŽŪU Aplinkos instituto Agroekologijos centro ekologinės gamybos
ūkyje. Darbo tikslas – nustatyti skirtingų priešsėlių įtaką mineralinio azoto
kaupimuisi dirvožemyje ir dirvožemio elektrocheminių savybių kaitai. Tyrimų
rezultatai rodo, kad rudenį didžiausi mineralinio azoto kiekiai nustatyti po juodojo
pūdymo, avižų ir avižų-žirnių mišinio. Pavasarį didžiausias mineralinio azoto
kiekis nustatytas po juodojo pūdymo. Nustatyta, kad mineralinis azotas didėja,
mažėjant redokso potencialui.
INFLUENCE OF ECOLOGICAL FARMING ON THE CHANGE
OF SOIL PROPERTIES
Daiva Šileikiene, Juozas Pekarskas
Lithuanian University of Agriculture, Environment Institute
Keywords: farm of ecological production, mineral nitrogen, forecrops, electrochemical
parameters.
Soil is one of principal components of ecological farming. As according to the
established requirements the employment of mineral fertilizers in the farms of
ecological production is impermissible employment of organic and other natural
60
fertilizers, rotations and different forecrops enable to expect successful
development of the farms of ecological production and sufficient soil fertility. The
research was performed in 2003–2004 at Lithuanian University of Agriculture
Environment Institute Agro-ecological Centre Ecological Production Farm. The
aim of the paper was to establish the influence of different forecrops on
accumulation of mineral nitrogen in soil and changes of soil electrochemical
properties. The results of the research indicate that in autumn biggest amounts of
mineral nitrogen have been established after black fallow, oat and oat-pea mixture.
In spring biggest amounts of mineral nitrogen have been established after black
fallow. It was established that mineral nitrogen is increasing if redox potential
decreases.
SMULKIŲJŲ ŽINDUOLIŲ BENDRIJOS GAUSUMO TYRIMAI
ANTALIEPTĖS MARIŲ SALOJE
1
Rimvydas Šinkūnas1, Linas Balčiauskas2
Vilnius universitetas, Ekologijos ir aplinkotyros centras
2
Vilniaus universitetas, Ekologijos institutas
Svarbiausios sąvokos: smulkieji žinduoliai, salos, absoliutus gausumas, erdvinis
pasiskirstymas.
Antalieptės marių saloje, susiformavusioje prieš 50 m. patvenkus Šventosios
upę, buvo tyrinėta smulkiųjų žinduolių bendrija. Tyrimai atlikti 2005 m. rugsėjo
mėn. Smulkiųjų žinduolių bendrijos absoliučiam gausumui nutatyti buvo naudotas
sugavimo-pažymėjimo-sugavimo metodas. Iš viso sugautas 61 individas (34
individai buvo skirtingi), priklausantys dviem smulkiųjų žinduolių rūšims. Rudasis
pelėnas (Clethrionomys glareolus) buvo sugautas 37 kartus (61% bendro sugautų
individų skaičiaus). 21 iš jų buvo sugautas vieną kartą (individai yra skirtingi),
12 – du kartus, 4 – tris kartus. Pievinis pelėnas (Microtus agrestis) buvo sugautas
24 kartus, 13 iš jų sugauti vieną kartą, 7 – du kartus, 3 – tris kartus, 1 – keturis
kartus.
Absoliutus smulkiųjų žinduolių gausumas saloje, nustatytas naudojantis
Šnabel metodu, buvo 38,07 individo. Labai panašus dydis gaunamas ir naudojantis
Šumacherio ir Ešmejer metodu – 38,53 individo. Tuo tarpu santykinis smulkiųjų
žinduolių bendrijos gausumas saloje buvo 23,2 individo 100 spąstų per parą.
Smulkiųjų žinduolių rūšių išsidėstymas saloje nebuvo tolygus. Centrinėje salos
dalyje dominavo rudasis pelėnas (C. glareolus), o pakraščiuose – pievinis pelėnas
(M. agrestis). Pievinis pelėnas rinkosi drėgnesnes vietas, apaugusias retomis
nendrėmis.
61
RESEARCH OF SMALL MAMMALS COMMUNITY DENSITY IN
ANTALIEPTĖ SEA ISLAND
Rimvydas Šinkūnas1, Linas Balčiauskas12
Vilnius University, Centre of Ecology and Enviroment
2
Vilnius University, Institute of Ecology
1
Keywords: small mammals, island, total abundance, spatial distribution.
The results of the survey of small mammals in Antalieptė lake island are
reported. The island was formed 50 years ago, by damming of Šventoji river. The
capture-mark-recapture method was used to determine abundance of small
mammals community in September 2005. A total of 61 captures of 34 individuals
of two small rodents species was recorded. 37 individuals of Clethrionomys
glareolus were captured (61% of the total number of individuals). 21 of them were
captured once, 12 – twice, 4 – three times. 24 individuals of Microtus agrestis were
captured, 13 of them once, 7 – twice, 3 – three times, 1 – four times.
Total abundance of small mammals community, according to Schnabel
method, was 38,07 ind. Almost the same number was according to Schumacher
and Eshmeyer method – 38,53 ind. Relative abundance of small mammals on the
island was 23,2 individuals per 100 trap/days.
A more open grassland area in the center of the island was dominated by
C. glareolus, the periphery by M. agrestis. M. agrestis usually select wet places
overgrown with reeds.
POTENCIALIAI TOKSINIŲ DUMBLIŲ IR CIANOBAKTERIJŲ
VYSTYMOSI YPATUMAI ŠIAURINĖS KURŠIŲ MARIŲ DALIES
PLANKTONE 2004 METŲ VASARĄ
Diana Vaičiūtė
Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas
Svarbiausios sąvokos: dumbliai, melsvadumbliai, fitoplanktonas, potencialiai toksiniai
dumbliai, toksinės medžiagos, vandens „žydėjimas“, eutrofikacija.
Dumbliai, kaip pirminiai organinės medžiagos producentai, atlieka išskirtinį
vaidmenį gėluose vandenyse, jūrose ir vandenynuose. Pastarąjį šimtmetį spartūs
vandens telkinių eutrofikacijos tempai, klimato atšilimo sukelti procesai nulėmė
dumblių kaitos ypatumus vandens ekosistemose. Vandenyse sumažėjo rūšių
įvairovė, dažniausiai vyrauja tik kelios dumblių rūšys, kurios sukelia vandens
„žydėjimą“. Pasauliniais tyrimais parodyta, kad pusė iš visų dumblių sukeltų
vandens „žydėjimų“ yra toksiški, tačiau Lietuvoje šiuo metu trūksta duomenų apie
toksinius dumblius, jų produkuojamus toksinus.
Darbo tikslas – ištirti potencialiai toksinių dumblių ir cianobakterijų vystymosi
ypatumus šiaurinės Kuršių marių dalies planktone 2004 m. vasarą.
62
Šiam tikslui pasiekti buvo sprendžiami tokie uždaviniai:
1.
Nustatyti šiaurinės Kuršių marių dalies fitoplanktono rūšinę sudėtį,
išskirti potencialiai toksines dumblių rūšis.
2.
Išanalizuoti toksinių dumblių ir cianobakterijų gausumo, biomasės,
fotosintetinančių pigmentų kiekio planktone pasiskirstymą.
3.
Išanalizuoti potencialiai toksinių fitoplanktono dumblių struktūrą
veikiant abiotiniams veiksniams.
4.
Įvertinti šiaurinės Kuršių marių dalies trofinę būklę 2004 m. vasarą
pagal fitoplanktono ir potencialiai toksinių dumblių struktūros tyrimų rezultatus.
Šiaurinės Kuršių marių dalies vasariniame 2004 m. planktone aptiktos 140
dumblių rūšys, iš kurių 16 žinomos kaip potencialiai toksinės. Didžiausia rūšių
įvairove pasižymėjo cianobakterijos (Cyanophyceae) – 13 rūšių. Žaliadumblių
(Chlorophyceae) rastos 3 rūšys. Vyraujančių rūšių grupę sudarė cianobakterijos
Aphanizomenon flos-aquae, Microcystis aeruginosa, M. viridis, M. wesenbergii,
Planktothrix agardhii, Woronichinia compacta. Pirmą kartą šiaurinėje Kuršių
marių dalyje, vakariniame pakraštyje iki pat Nidos buvo rasta jūrinė toksinė
cianobakterijų Nodularia spumigena rūšis. Nustatytas netolygus potencialiai
toksinių dumblių gausumo ir biomasės pasiskirstymas. Jų struktūrą veikia
abiotiniai faktoriai. Suminio azoto kiekiai buvo limituojantis potencialiai toksinių
dumblių vystymąsi veiksnys. Šiaurinė Kuršių marių dalis 2004 m. vasarą atitiko
hipertrofinį-eutrofinį vandens telkinį.
THE DEVELOPMENT OF POTENTIAL TOXIC ALGAE IN PLANKTON
IN THE NORTHERN PART OF THE CURONIAN LAGOON
IN SUMMER 2004
Diana Vaičiūtė
Vilnius University, Faculty of Natural Sciences
Keywords: blue-green algae, cianobacteria, toxic algae, harmful algae, water bloom,
algal toxins, eutrophication.
Nowadays freshwater algal blooms become one of the most important
ecological problems. Surveys have show that approximately half of blooms are
toxic. It is caused by intensive development of potential toxic algae species. Water
eutrophication and global warming processes influence intensive development of
potential toxic algae and cyanobacteria species which produce hepatotoxins,
saxitoxins, dermatotoxins and neurotoxins harmful to humans as well as
hydrobionts, birds and animals.
There is not enough information about potential toxic algae species
composition, their development patterns in Lithuania water basins. Mostly water
blooms in Lithuanian fresh waters, the Curonian Lagoon, are caused by
cyanobacteria in summer-early autumn seasons. Unfortunately, there are only some
research data about potential toxic algae species in Lithuania (Olenina, 1996).
63
The aim of this research was to study potential toxic algae and cyanobacteria
species composition, development peculiarities in the northern part of the Curonian
Lagoon in 2004 summer time.
Results
16 algae species from 2 algae classes (Cyanophyceae, Chlorophyceae) were
identified as potential toxical species in the northern part of the Curonian Lagoon
during 2004 summer time. The researches show that dominatn potential toxic
species are Ahpanizomenon flos-aquae, Microcystis aeruginosa, M. viridis,
M. wesenbergii, Planktothrix agardhii, Woronichinia compacta. The developmet
of phytoplankton and potential toxic algae are influenced by hydrophysicalhydrochemical situation. The algae species composition state their abundance and
biomass data in summer indicate the northern part of the Curonian Lagoon as a
hypretrophic-eutrophic water basin.
TELŠIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS SAUGOMOS ZONOS „ŽVĖRINČIUS“
GAMTAMOKSLINIO UGDYMO ERDVĖ
Vilma Vaitkutė, Rasa Misiutė
Šiaulių universitetas, Gamtos didaktikos katedra
Svarbiausios sąvokos: urėdija, „Žvėrinčius“, laukiniai gyvūnai, gamtamokslinis
ugdymas, edukacinės programos.
Telšių miškų urėdijos saugoma zona „Žvėrinčius“ įkurta 1996 m. dabartinėje
Ubiškės girininkijoje Laukstėnų km., Telšių raj., siekianat supažindinti visuomenę
su laukinių gyvūnų gyvenimu.
Zonoje yra įrengtas 14,7 ha ploto miško aptvaras šernams, danieliams ir
muflonams bei aptvertas 2,4 ha ploto miško sklypas vilkams. 2005 m. kovo 17 d. iš
Estijos buvo parvežtos 4 lūšys, kurioms įrengtas 0,18 ha ploto aptvaras. Šiuo metu
kartu auga ir trys lūšiukai. Šiemet „Žvėrinčiaus“ gyventojų pagausėjo – įkurdintas
ir Kamčiatkos meškinas Timofėjus bei rudoji meškutė Laimutė.
Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad „Žvėrinčius“ yra labai populiarus tarp vaikų ir
suaugusių žmonių. Net 96% lankytojų teigia, kad ši saugoma zona padeda jiems
geriau suvokti žmogaus ir gyvūnijos pasaulio sambūvį, skatina labiau vertinti ir
globoti plėšrūnus ir ypač keičia vaikų požiūrį į vilkus. „Žvėrinčiaus“ gamtinė
aplinka skatina ir teikia galimybę kurti įvairias gamtamokslines-edukacines
programas mokyklinio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems. Geriausiai būtų galima
realizuoti gamtamokslinio ugdymo programas, skirtas plėšriųjų žinduolių
išsaugojimui. Tam būtina panaudoti vietines ir Europos Sąjungos teikiamas
galimybes.
64
THE PROTECTED AREA OF TELŠIAI FORESTRY „ŽVĖRINČIUS“
THE EXPANSE OF NATURAL SCIENCE EDUCATION
Vilma Vaitkutė, Rasa Misiutė
Šiauliai University, Department of Natural Sciences Didactics
Keywords: forestry, „Žvėrinčius“, wild animals, natural science education, educational
programs.
The protected area of Telšiai forestry „Žvėrinčius“ was founded in 1996 in
Ubiškės forestry, Laukstėnai village, Telšiai district with the aim of introducing
society with wild animal life.
A 14,7 ha forest paddock is fitted for wild boars, fallow-deers and moufflons.
There is also a 2,4 ha forest paddock made for wolves and a 0,18 ha forest paddock
for 4 lynx which were brought to „Žvėrinčius“ on 17 March 2005 from Estonia. At
this moment there are 3 more youngster lynx. This year the number of animals in
„Žvėrinčiaus“ has risen because Kamčiatka bear Timofėjus and brown female bear
Laimutė were brought.
Our researches show that „Žvėrinčius“ is very popular among children and
adults. Even 96% of visitors say that the protected area helps them to realise better
coexistence of human beings and animal world. Moreover, „Žvėrinčius“ motivates
us to value and take better care of predators and especially helps to change
children‘s attitude towards wolves. The natural environment of „Žvėrinčiaus“
motivates people and gives an opportunity to develop various natural science
educational – educational programs for school age children and for adults. The best
idea would be to run natural science educational programs aimed at predator
mammal protection. For this purpose it is necessary to use local opportunities and
support by the European Union.
THE REWIEV OF CLICK – BEETLES
(COLEOPTERA, ELATERIDAE) FAUNA IN LATVIA
Uldis Valainis, Arvīds Barševskis
Daugavpils University, Institute of Sistematic Biology
Keywords: click beetles, species, Latvia, coleoptera, elateridae.
The fauna of click – beetles (Coleoptera: Elateridae) has been investigated in
Latvia since the middle of 18th century when J. B. Fischer (1778) published first
information about Elater pectinicornis L. Later almoust 50 works in which
information about click – beetles of Latvia can be found, were published. The most
significant of them is Z. Spuris “The catalogue of click – beetles of Latvia”
published in 1981, where information about 70 species of click – beetles published
in literature is provided. The history of research of click – beetles of Latvia is
65
pressented in Z. Spuris’ catalogue. After the publication of the catalogue several
articles with some information about click – beetles of Latvia were published.
At present 79 species of click – beetles are found in the fauna of Latvia.
3 species are known only from one field – Zorochros minimus (Lacordaire, 1835)
known only from one findingin Vitrupe (Riga Gulf dunes); Procraerus tibialis
(Lacordaire, 1835) known only from Moricsala Nature Reserve in NW Latvia;
Ampedus suecicus Palm, 1976 known only from Ilgas (Silene Nature Park) in SE
Latvia. 26 species are rare and insufficiently known in Latvia; 3 species are
included into the list of indicator species of natural forest habitats – Diacanthous
undulatus (De Geer, 1774), Denticollis borealis (Paykull, 1800), Ampedus (s. str.)
erythrogonus (Müller, 1821); and 4 species are officially protected in Latvia –
Stenagostus rufus (De Geer, 1774), Denticollis rubens Piller & Mitterpacher, 1783,
Denticollis borealis (Paykull, 1800).
While analyzing dissemination of the species of the family Elateridae Leach,
1815 in the fauna of Latvia it can be concluded that the range of the chorotypes is
rather wide. Classification of chorotypes is made according to A. Vigna Taglianti.
VARTOJIMO KULTŪROS ĮTAKA APLINKOS IR GYVENIMO KOKYBEI
Ilona Valantinaitė
Vilniaus pedagoginis universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Technologinio
ugdymo katedra
Svarbiausios sąvokos: vartotojas, marketingas, gyvenimo kokybė, vartojimo kultūra,
subalansuota plėtra.
Paskutiniuoju metu auga produktų įvairovė, intensyvėja rinkodara, nuolat
didėja informacijos ir reklamos kiekis – tai sąlygoja vartotojų poreikius sugebėti
įvertinti ir susidaryti nuomonę apie produktus, įskaitant aplinkosauginius ir etinius
aspektus. Vartotojo mokymas yra svarbus stiprinant vaikų ir jaunų žmonių
gebėjimą veikti visuomenėje šiandieninėmis sąlygomis. Vartotojo ugdymas skatina
racionaliai rinktis ir konstruktyviai panaudoti įgytas žinias bei įgūdžius. Taip pat
daug kalbama apie gyvenimo kokybę, apie gyvenimo kokybės gerinimą. Moksliniu
požiūriu gyvenimo kokybė daugiausia nagrinėjama medicininiu aspektu. Tačiau ją
galima nagrinėti daugeliu aspektų (fiziniu, psichologiniu, socialiniu ir kt.). Netirta
ir vartojimo kultūros įtaka gyvenimo kokybei. Visuomenė yra apkrauta didžiuliu
informacijos kiekiu, nuolatine kaita. Sumanus, išprusęs vartotojas – šiandienos
būtinybė. Labai svarbu suvokti, kiek pats žmogus savo elgesiu daro įtaką savo ir
aplinkinių gyvenimo kokybei. Tyrimo tikslas – ištirti paauglių suvokimą, ar
vartojimo kultūra veikia jų gyvenimo kokybę. Kiekybiniam tyrimui atsitiktinai
pasirinktos trys ugdymo įstaigos: gimnazija Vilniuje ir gimnazija bei vidurinė
mokykla Tauragės mieste. Apklausti 544 respondentai. Tyrimo rezultatai rodo, kad
paaugliai nesusieja gyvenimo kokybės ir vartojimo kultūros.
66
INFLUENCE OF CONSUMPTION CULTURE ON THE
ENVIRONMENT AND THE QUALITY OF LIFE
Ilona Valantinaitė
Vilnius Pedagogical University, Faculty of Natural Sciences, Department of
Technological Training
Keywords and phrases: consumer, marketing, quality of life, consumption culture,
balanced development.
Recently a variety of products has rapidly increased, marketing has been
intensifying dayly, and the amount of information and advertising has been still
growing. Such are conditions for consumers to to evaluate and form a certain
opinion about products considering environmental and ethical aspects. Consumer
training is important while enhancing children and young people to function in
society nowadays. Consumer training encourages to choose rationally and to use
constructively one’s knowledge and skills. Also the quality of life and its
improvement is well disclosed. In science the quality of life is discussed from
medical aspect, nevertheless, it could be viewed from physiological, psychological,
sociology etc aspects. No research has been on how consumption culture
influences the quality of life. Society is overloaded with the amount of information
and constant changes, so, a smart and sophisticated consumer is a necessity of
today. It is very important to understand how a person himself/herself influences
his/her and others’ quality of life. The aim of the research is to investigate
teenagers’ perceptions whether they think that consumption culture influences the
quality of their life or not. Three schools (one gymnasium from Vilnius, one
gymnasium and one secondary school from Tauragė) were randomly chosen for
the quantitative investigation. 544 respondents answered the questions. The results
of the research show that teenagers do not relate the quality of life to the culture of
consumption.
OZONO KONCENTRACIJOS PASISKIRSTYMAS
ŠIAULIŲ APYLINKIŲ ORE
Robertas Klimas, Laura Veriankaitė
Šiaulių universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Aplinkotyros katedra
Svarbiausios sąvokos: pažemio ozonas, azoto oksidai, miesto tarša, trajektorijos
analizė, tolimosios pernašos.
Kasmet Lietuvoje ir visame pasaulyje vis aktualesne tampa priežemio ozono
problema, kuri iškyla kaip vienas iš padarinių, sukeltų atmosferos taršos. Ozonas
dėl savo ypatingo aktyvumo sukelia nepageidaujamus biologinius efektus tiek
žmogui, tiek augalams. Priežemio ozonas, priklausomai nuo jo kiekio ore, gali
sudirginti kvėpavimo sistemą, susilpninti plaučių funkcionavimą, stipriai
67
pabloginti chroniškomis plaučių ligomis sergančių žmonių savijautą, išdeginti ar
neatstatomai pažeisti plaučių sieneles, sukelti galvos skausmą, akių perštėjimą,
sumažinti atsparumą infekcinėms ligoms. Didelis ozono kiekis, skverbdamasis į
augalus, sulėtina augalų, trikdydo medžiagų apykaitą, fotosintezės intensyvumą,
spartina lapų senėjimą, keičia augalų cheminę sudėtį, sukelia medžių lapų nekrozes
ir defoliaciją.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti priežemio ozono koncentracijos kaitą Šiaulių
mieste. Mobilia oro tyrimų laboratorija bei ozono analizatoriumi atlikti priežemio
ozono koncentracijos bei jo pirmtakų matavimai. Atlikta priežemio ozono
koncentracijos kitimo analizė per parą, per metus; ozono koncentracijos
priklausomybė nuo saulės aktyvumo bei ozono pirmtakų emisijos analizė Šiaulių
mieste; įvertinta galima ozono tolimoji pernaša. Išanalizavus saulės aktyvumo bei
ozono koncentracijos ryšį, įsitikinta, kad ozono formavimuisi didelę įtaką turi UV
spinduliai. Pagal NOAA HYSPLIT modelį išanalizuotos atgalinės oro masių
trajektorijos. Tiriamuoju laikotarpiu oro masės į Šiaulių miestą atslinko iš skirtingų
Europos regionų. Įvertinus erdvinį ozono pasiskirstymą Šiaulių mieste, gauta, kad
ozono koncentracijos sklaida didžiausia užmiestyje. Matavimų rezultatai patvirtina
teiginį, jog aukštos ozono koncentracijos pasiskirsto kaimo teritorijose dėl
natūralių biogeninių procesų (terpenų emisijos). Žinoma, kad ozonas yra tik vienas
iš urbanizuotų teritorijų teršalų, todėl jis veikia organizmą kartu su kitomis miestui
būdingomis išmetamosiomis dujomis.
DISTRIBUTION OF OZONE CONCENTRATION
IN ŠIAULIAI CITY ENVIRONMENT AIR
Robertas Klimas, Laura Veriankaitė
Šiauliai University, Faculty of Natural Sciences,
Department of Environmental Research
Keywords: ground-level ozone, nitrogen oxides, urban pollution, trajectory
analysis, long-range transport.
Annually ozone problem as atmospheric pollution has been more relevant in
Lithuania and the whole world. Ozone causes undesirable biological effects on
human and plant wellbeing because of its extreme activity. Tropospheric ozone can
irritate the respiratory system, reduce lung function, and strongly aggravate
people’s, with chronic lung diseases, situation inflame and damage the lining of
lungs, cause headaches, eye itches, reduce immunity. High ozone concentration,
when it penetrates plants, slows plant growth, disturbs their metabolism, slows
intensity of photosynthesis, changes chemical components of leaves, influences
leaves necrosis and defoliation of trees.
The research objective is to analyze ground-level ozone concentration
changes in Šiauliai city. Measurements of ozone concentration and its precursors
using a mobile air research laboratory and ozone analyzer were made.
68
Tropospheric ozone concentration changes during the day, year analysis well as the
analysis of ozone concentration dependence on ultraviolet sun rays and ozone
predecessors emission in Šiauliai city, also long-range transport of ozone were
made. After the analysis of sun activeness and ozone layer concentration link it
was proved that UV rays influence ozone formation greatly. A backward air
masses movement trajectories analysis by NOAA HYSPLIT model was made.
During research period air masses moved from different European regions to
Šiauliai. When the dimensional ozone concentration in Šiauliai city was summed
up, high amounts of ozone concentration in our city were observed. Measurement
results confirm the proposition that higher ozone concentration is in outskirts
because of a natural biogenical process (emission of terpenes) but it is also known
that ozone is only one pollutant of urbanized territories pollution and together with
other city pollutants it can harm organisms.
COMPOSITION AND ABUNDANCE OF GROUND-DWELLING
PREDATORY ARTHROPODS IN DIFFERENT PLANT COMMUNITIES
Võõbus, H., Jõgar, K., Metspalu, L.
Estonian University of Life Sciences, Institute of Plant Protection
Keywords: predatory arthropods, carabids, spiders, pest control, rape, clover, wheat.
All parasites in agricultural landscapes have their natural enemies. In order to
preserve these arthropods as very useful biological control agents in agricultural
fields, chemical pest control and cultivation must be considered very carefully.
Spiders (Araneae) and carabid beetles (Carabidae) are a vital component of natural
and agricultural ecosystems, their prey include a variety of invertebrate animals,
many of whom are pests. The goal of the experiment was to examine whether
chemical pest control, fertilization and cultivation have effect on the density and
diversity of ground-dwelling predatory arthropods. The research was carried out in
summer 2004. During the vegetation period the arthropods moving on the ground
were caught with pitfall traps in all test variants. The variants of the experiment
were: 1) rape1: the insecticide Fastac was applied once, 2) wheat: the herbicide
was used once, 3) rape2 (high input level): the insecticide Fastac and fertilizer were
applied twice, the herbicide was used before sowing the rape, 4) clover: no
cultivation. The number of predatory arthropods was highest in the clover variant.
Our experimental conditions for the habitation and overwintering of predatory
arthropods were probably better in the clover field than in the cultivated variants.
Predatory arthropods preferred the clover variant where no fertilizer nor chemical
pest control were not used. Treatment with insecticide Fastac had its affect on
carabids and spiders but it was temporary.
69
OZONO IR UV-B SPINDULIŲ KOMPLEKSINIO POVEIKIO
RAUDONIESIEMS DOBILAMS IR PAŠARINIAMS MOTIEJUKAMS
TYRIMAS
Lina Žalytė¹, Jonas Šlepetys²
¹Šiaulių universitetas, Gamtos mokslų fakultetas
²Lietuvos žemdirbystės institutas, Augalų mitybos ir agroekologijos skyrius
Svarbiausios sąvkos: ozonas, UV-B spinduliai, kompleksinis poveikis, raudonasis
dobilas, pašarinis motiejukas.
Augalų prisitaikymo prie besikeičiančių aplinkos sąlygų pajėgumas tampa
vienu iš aktualiausių mokslinių klausimų ir turi neabejotiną praktinę reikšmę.
Ozono sluoksnio nykimas ir su tuo susijęs ultravioletinės spinduliuotės
intensyvumo augimas, pažemio ozono koncentracijos didėjimas pastaruoju metu
traktuojami kaip vieni svarbiausių antropogeninių procesų, sąlygojančių neigiamus
augmenijos būklės, produktyvumo pokyčius. Kadangi pažemio ozono formavimosi
intensyvumas labai priklauso nuo UV spinduliuotės intensyvumo, labai aktualiais
tampa kompleksiniai UV-B spindulių ir pažemio ozono poveikio augmenijai
tyrimai. Straipsnyje analizuojamas kompleksinis ozono ir UV-B spindulių poveikis
raudoniesiems dobilams (Trifolium pratense) ir pašariniams motiejukams (Phleum
pratense). Atliekant bandymus, buvo tiriamas minėtųjų veiksnių poveikis augimui
bei vystymuisi, augalų atsparumas ir adaptacijos. Tyrimai vykdyti 2 etapais:
adaptaciniame etape augalai veikti silpnomis ozono ir UV-B spindulių dozėmis;
pagrindiniame etape – padidintomis dozėmis. Adaptaciniu periodu dobilai sparčiau
augo, veikiami ozonu ar UV-B spinduliais, o motiejukų aukštis beveik nekito.
Raudonųjų dobilų aukščio prieaugis pagrindiniame etape didžiausias ten, kur
augalai adaptaciniu periodu niekuo neveikti arba veikti UV-B spinduliais, o
antrame veikti UV-B. Daugiau nei kontroliniai augalai priaugo ir pirmame etape
veikti ozonu, o antrame UV-B spinduliais. Motiejukai sparčiausiai augo ten, kur
antrame etape buvo veikti stipresne UV-B doze. Dvigubas poveikis ozonu tiek
pirmame, tiek antrame etape motiejukų aukštį patikimai sumažino. Dobilų fitomasė
didžiausia buvo ten, kur abiejuose etapuose buvo veikiama UV-B; motiejukų – ten,
kur adaptaciniame etape augalai buvo niekuo neveikti, o pagrindiniame etape
paveikti UV-B, arba abiejuose etapuose veikti UV-B. Atlikus tyrimus, galima
daryti išvadą, jog: raudonieji dobilai geba adaptuotis ir prisitaikyti prie aplinkoje
susikaupusios padidėjusios UV-B spindulių ir ozono koncentracijos; pašariniai
motiejukai yra vieni iš atspariausių padidėjusioms UV-B spindulių dozėms augalų.
70
RESEARCH INTO COMPLEX INFLUENCES OF OZONE AND UV–B
RAYS ON RED CLOVER AND TIMOTHY
Lina Žalytė¹, Jonas Šlepetys²
¹Šiauliai University, Faculty of Natural Sciences
²Lithuanian Institute of Agriculture, Department of Plants Nutrition and
Agroecology
Keywords: ozone, UV–B rays, complex influence, red clover, timothy.
The adaptability of plants in volatile environments is an important scientific
question and also has practical consequences. The disappearance of the ozone layer
and increased ultraviolet rays, growing in concentration at the surface, have been
recently acknowledged as one of the most important antropogenic processes which
can adversely affect plants. The development of high levels of surface ozone
depends on the intensity of ultraviolet rays. The article analyses complex influence
of ozone and ultraviolet rays on red clover (Trifolium pretense) and timothy
(Phleum pretense). Aforementioned analysed factors in this research influence
growth, development and plant resistance as well as adaptation. This research was
conducted in two ways: in their adoption stage plants were affected by weak ozone
and doses of ultraviolet rays; and during their main stage – with bigger doses. In
the adaptation period clover grew more rapidly under the influence of ozone and
ultraviolet rays, but the growth of timothy was unchanged. Red clover height
growth in the main stage was largest if during the adoption period it was not
subjected to abnormal levels of ultraviolet rays, and in the second period it was
affected by UV–B. In the first stage the plants were affected by ozone and in the
second stage – by UV–B rays. Timothy grew most during the second stage under
the influence of UV–B. The growth of timothy was seen to be reduced when under
the influence of twice the usual amount of ozone during the first and second stages.
Clover phytomass was largest in both stages when it was affected by UV–B;
Timothy growth was maximised when they were subjected to UV-B in either the
main stage, or both stages. In conclusion we can say that red clover can adapt to
the environment where there is a higher concentration of UV–B and ozone.
Feeding timothy are multiresistant plants because they can be affected by big doses
of UV–B rays.
PIEVOS FITOCENOZIŲ STRUKTŪRA IR PRODUKTYVUMAS
VEIVIRŽO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINYJE
Aušra Žemgulytė
Klaipėdos Universitetas, Ekologijos katedra
Svarbiausios sąvokos: fitocenozė, fitomasė, ekotopologinis aktyvumas, struktūra,
augavietė, Veiviržo draustinis.
71
Pievos, priklausančios upių slėniams, mažai tyrinėtos, nedaug turima duomenų
apie jų florą, augalų bendrijas, kitus biocenozių komponentus. Šios pievos savitos
dėl keleto priežasčių: jų florai įtakos turi įvairūs ekologiniai veiksniai
(trumpalaikiai ar sezoniniai potvyniai ir kt.), vyrauja saviti dirvožemiai, įvairių
rūšių augalai ir bendrijos. Tikslas – įvertinti tiriamos pievos fitocenozių struktūrą,
raidą bei jų produktyvumo kaitą, priklausomai nuo augavietės ekologinių sąlygų.
Tyrimai buvo atlikti 2003–2004 metais Veiviržo kraštovaizdžio draustinio dalyje,
ties Veiviržėnais, Klaipėdos rajone. Augmenijos analizei pasirinktos trys apskaitos
aikštelės. Tyrimų metu atlikta 190 (95 × 2, t. y. I ir II tyrimų metais) fitocenozių
aprašymų, nustatyta antžeminė fitomasė; paimti 3 dirvožemio bandiniai. Pievos
fitocenotiniai aprašymai ir fitocenozių klasifikacija atlikta taikant J. BraunBlanquet skalę. Atliekant fitocenotinius aprašymus, rūšių gausumas ir projekcinis
padengimas įvertintas 1 × 1 m2 ploto tyrimų aikštelėse. Fitocenozių rūšinė sudėtis
ir antžeminė fitomasė nustatyti jų produktyviausio vešėjimo metu. Išskirtos
Dactylium glomeratum fac. Galium rivale, Poa pratensis ir Brachypodium
sylvaticum fac. Cirsium arvense fitocenozės. Augalų pasiskirstymą ir gausumą
skirtingose augavietėse nulėmė skirtingas maisto medžiagų kiekis dirvožemyje, jo
pH, medžių ir krūmų ardo buvimas bei biotiniai faktoriai. Pagal ekologines formas,
vyrauja mezofitai, kurie dominuoja sausoje ir pavėsingoje augavietėje, bet randama
kserofitų ir higrofitų. Veiviržo kraštovaizdžio draustinio pievoje inventorizuotos
viso 59 augalų rūšys, priklausančios 29 šeimoms. Gausiausios rūšių yra varpinių
(Gramineae), astrinių (Asteraceae), erškėtinių (Rosaceae) šeimos. Nustatyta
augalijos vertikalinė struktūra: 86% žoliniai augalai, 9% medžiai, 5% krūmai.
Dactylium glomeratum fac. Galium rivale fitocenozėje dominuoja aukštos žolės (I,
II aukšto). Poa pratensis fitocenozėje dominuoja žemų ir labai žemų (III, IV
aukšto) augalų rūšys. Brachypodium sylvaticus fac. Cirsium arvense fitocenozei
būdingi įvairaus aukštumo žoliniai augalai. Fitocenotinius pokyčius lėmė
meteorologinės sąlygos, vykstanti natūralizacija. Antžeminė fitomasė skirtingo tipo
augavietėse kito: 100–130 g m-2 (pavėsingoje drėgnoje augavietėje), 180–600 g m-2
(sausoje saulėtoje augavietėje) ir 350–900g m-2 (labai drėgnoje augavietėje). Kaip
rodo variacijos koeficientas, tolygiausiai antžeminė fitomasė pasiskirsčiusi labai
drėgnoje augavietėje (V = 0,29). Didžiausias ekotopologinis aktyvumas būdingas
Dactylis glomerata rūšiai (Ā = 20). Mažesniu aktyvumu pasižymėjo šios rūšys:
Vicia cracca (Ā = 12), Galium rivale (Ā = 9), Poa pratensis (Ā = 6). Daugelio
rūšių ekotopologinis aktyvumas žemas (Ā = 1 – 6).
STRUCTURE AND PRODUCTIVITY OF PHYTOCENOZES OF
MEADOW IN VEIVIRŽAS LANDSCAPE RESERVE
Aušra Žemgulytė
Klaipėda University, Department of Ecology
Keywords: phytocenoze, ecotopological activity, structure, habitat, Veiviržas reserve.
72
Riverine meadows are little reserarched. There are not many facts about flora,
communities and others components of communities in such meadows. Riverine
meadows are distinctive for a variety of reasons: their flora depends on various
ecological factors (fugitive or seasonal floods and others), prevalence of distinctive
soils, various species of plants and communities. The aim: to define the structure of
phytocenozes, development and variation of productivity, respectively ecological
conditions of the habitat. The research was carried out in the meadow of Veiviržas
landscape reserve in Veiviržėnai, Klaipėda region. Three trial plots were chosen. 190
(95 × 2, it is the first and the second years of the research) records of phytocenozes,
observed phytomass of the aboveground were made, three samples of soil were taken.
The description of phytocenozes and classification was made as per Braun – Blanquet
scale. The diversity of species and projector offset was inventoried in 1 × 1 m2 trial
plots. The Composition of phytocenozes and phytomass of the aboveground was
accomplished during the most productive prosperity. Dactylis glomerata fac. Galium
rivale. Poa pratensis Brachypodium sylvaticum fac. Cirsium arvense phytocenozes
were separated. Repartition of plants and richness of different habitats were
determinated alimentary matter in soil, acidity of soil, trees and brush being and biotic
factors. Mesophytes dominated by ecological groups, they were in sunny and dry
habitat. But there were xerophytes and higrophytes too. 59 species of plants in this
meadow belonging to 26 families were investigated. Most aplenty were: Gramineae,
Asteraceae, Rosaceae. The vertical structure of flora was: 86 grassies, 9 trees, 5
brush. High grassies dominated in phytocenoze of Dactylium glomeratum fac. Galium
rivale. Low and very low grassies dominated in phytocenoze of Poa pratensis.
Different height plants dominated in phytocenoze of Brachypodium sylvaticum fac,
Cirsium arvense. Changes of phytocenozes were influenced by meteorology and
toward naturalization. Phytomass of the aboveground varied: 100–130 g m-2 (shady
damp habitat), 180–600 g m-2 (sunny dry habitat), 350–900 g m-2 (very damp habitat).
Dactylis glomerata had maximum of ecotopological activity (Ā = 20). Ecological
activity was smaller for these species: Vicia cracca (Ā = 12), Galium rivale (Ā = 9),
Poa pratensis (Ā = 6). Many plants had low ecotopological activity (Ā=1 – 6).
APLINKOS FAKTORIŲ ĮTAKA MIDIJŲ (MYTILUS EDULIS) BUVEINIŲ
PASISKIRSTYMUI BALTIJOS JŪROS SUBLITORALĖJE
Mindaugas Žilius
Klaipėdos universitetas, Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas, Ekologijos
katedra
Svarbiausios sąvokos: akmenuotas dugnas, aplinkos faktoriai, filtratoriai, midija,
midijų kolonijos-apaugos, sublitoralė.
Baltijos jūros akmenuoto dugno biotope dominuojantys dvigeldžiai
moliuskai – midijos (Mytilus edulis) – su kitomis dugno gyvūnų rūšimis formuoja
gana galingą gamtinį biofiltrą, kurio funkcija ekosistemoje – mineralinių bei
73
organinių dalelyčių perskirstymas tarp vandens storymės ir dugno. Šis darbas yra
pagrindas faktinės medžiagos analizei, kurios tikslas – nustatyti aplinkos faktorius
ir įvertinant jų įtaką midijų kolonijų-apaugų gausumui ir paplitimui Baltijos jūros
sublitoralėje Lietuvos priekrantėje. Tyrimo medžiaga gauta 2003 metais BPATPI
(Baltijos pajūrio aplinkos ir planavimo institutas) darbuotojų vykdyto projekto
„Bioįvairovės tyrimai ir povandeninių biotopų kartografavimas Būtingės naftos
terminalo zonoje“ metu. Vaizdų analizė buvo vykdoma laboratorijoje sulėtintu
vaizdo peržiūros režimu. Atrinkti kadrai buvo naudojami vizualiam vertinimui.
Atliekant statistinį duomenų įvertinimą nustatyta, kad didėjant gyliui ir atstumui
nuo kranto, midijų kolonijų-apaugų dydis ir gausumas didėja. Didžiausią gausumą
pasiekia 22 m gylyje. Dugno nuosėdų granulometrinė sudėtis taip pat veikia midijų
paplitimą ir gausumą Lietuvos priekrantėje: vyraujant akmenų ir akmenų-gargždo
substratui, midijų gausumas yra didžiausias. Atlikus darbą gautos tokios išvados:
1. Litodinaminiai ir litologiniai procesai yra pagrindiniai abiotiniai aplinkos
veiksniai, veikiantys midijų pasiskirstymą Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje. Šie
procesai sąlygoja dugno eroziją, midijų padengimą nešmenimis ir abraziją.
2. Biologiniai veiksniai lemia midijų kolonijų gausumą. Vienas iš biologinių
veiksnių – tarprūšinė konkurencija, pasireiškianti tarp midijų ir makrodumblių. Tai
mažai tyrinėta sritis, todėl samprotavimai šia linkme yra hipotetiniai.
3. Gylis ir atstumas nuo kranto veikia midijų gausumą ir pasiskirstymą
atviroje Lietuvos priekrantėje, Palangos–Ražės ruože.
ENVIRONMENTAL FACTORS INFLUECING THE DISTRIBUTION OF
BLUE MUSSELS (MYTILUS EDULIS) HABITATS IN THE SUBTIDAL OF
THE BALTIC SEA
Mindaugas Žilius
Klaipėda University, Faculty of Natural Sciences and Mathematics,
Department of Ecology
Keywords: blue mussel, blue mussel bed, environment factors, filter – feeder,
hardbottom, sublitoral.
The blue mussels (Mytilus edulis) dominate the animal biomass of the Baltic
Sea hardbottom. Being sessile filter feeders together with other species of the
zoobenthos they form biofilter, the functions in the ecosystem is repartition of
mineral and organic particles between water volumes and bottom. Thus the goal of
this study is to describe environmental factors and values influencing the
abundance and distribution of blue mussel beds in the subtidal zone. The study is
based on the research „Study of biodiversity and cartographing of underwater
habitat in the zone of Butingė oil terminal“ by Coastal Research and Planning
Institute in 2003. The research contains video material collected by a remote
underwater video system. The analysis of video material was done in the lab using
74
slow speed function. The selected video frames were evaluated visually. It was
based on the analysis of video material of the Palanga-Butingė stretch. Statistical
analysis of the data showed that blue mussel bed size increases depending on the
distance from the shore line and depth. It reaches its greatest abundance in the
depth of 22 m. The abundance and distribution of the blue mussel bed also is
influenced by a granulometric composition of sediments of the bottom.
Dominating stony and stony-pebble composition of the Lithuanian coast
determines the size of blue mussel beds. Conclusions of the analysis are the
following:
1. Litodynamical and litological processes are primary abiotical
environmental factors wich influence the abundance and distribution of blue
mussel beds on the Lithuanian coast of the Baltic Sea. Also these processes
determine erosion of the bottom, transit of sediments, abrazion and dislodgment by
waves.
2. Biological environmental factors have influence on the abundance of
Mytilus edulis too. One of the factors is interspecific competition between mussels
and benthic macroalgae. It is just a hypothetical reasoning as more detailed
research has not been carried out yet.
3. Abundance and distribution of blue mussel beds are infuenced by depth
and distance from the shore in Palanga – Ražė stretch.
75
KURTUVĖNŲ REGIONINIS PARKAS
Kurtuvėnų kraštas įsikūręs tarp Dubysos ir Ventos upių, išsipuošęs
neaprėpiamų miškų masyvais, išraižytais banguojančių Žemaitijos kalvų bei
mirguliuojančių vandenų akimis. Šis įvairiaspalvis kraštovaizdis slepia unikalius
gamtos ir kultūros paveldo turtus. Lankytojus traukia didžiausi Lietuvoje
„verdantys“ Svilės šaltiniai, „milžinų keliai“ – Targių ozai, Pustlaukio duobė. Jau
šeštąjį šimtmetį skaičiuoja Kurtuvėnų dvaro sodyba, miltus tebemala senas
Mirskiškės vandens malūnas, žmogaus rankų darbų apimtimi stebina XIX a. I
pusėje kastas Ventos kanalas. Kurtuvėnų kraštovaizdžio, jo vertybių apsaugai
įsteigtas Kurtuvėnų regioninis parkas. Regioninio parko direkcija rūpinasi ir
tradicijų atkūrimu. Atkuriama Kurtuvėnų dvaro sodyba vystoma kaip vientisas
kultūrinis-turistinis centras.
Kurtuvėnų regioniniame parke propaguojamas dviračių, pėsčiųjų, žirgų
turizmas. Organizuojami kelių valandų ar kelių dienų žygiai, savaitgaliai ar visos
atostogos su žirgais, dviračiais. Norinčių tapti tikrais jojikais laukia jojimo mokykla.
Jautmalkės kaimo sodyboje, kuri rekonstruojama pagal XIX a. pab. žemaičių
architektūros tradicijas, kuriamas edukacinis centras. Didžiosios trobos seklyčioje
vyksta įvairūs užsiėmimai, perstatytame svirne planuojama įrengti patalpas
nakvynei. Kaimo apylinkes juosia pažintinis gamtos takas.
Jautmalkės edukaciniame centre veikia Kurtuvos žalioji mokykla,
organizuojamos etnokultūrinės jaunimo, šeimų stovyklos. Šiuo metu centre
rengiamos edukacinės programos moksleiviams, kuriose per žaidimus, meninę
raišką, tiriamąją veiklą gamtoje kartu bus perteikiamas ir etninės kultūros paveldas.
Direktorius: Rimvydas Tamulaitis
Parko g. 2, Kurtuvėnai, Bubių seniūnija
LT-5443 Šiaulių raj.
Tel.: 8-21 370333
Faks.: 8-21 370336,
El. paštas: [email protected]
www.kurtuva.lt
76
VĮ PANEVĖŽIO MIŠKŲ URĖDIJA
VĮ Panevėžio miškų urėdija yra viena iš didžiausių urėdijų Šiaurės Lietuvoje.
Bendras urėdijos plotas – 79,3 tūkst. ha. Urėdija administruoja 39,2 tūkst. ha
valstybinės reikšmės miškų ir 26,4 tūkst. ha privačių miškų. Urėdijos teritorijos
miškingumas – 33,4 procento.
Miškuose gausu unikalių gamtos paminklų ir saugomų teritorijų. Tarp jų –
Žaliosios, Gringalių ir Pašilės botaniniai zoologiniai, Naudvario ir Viržonių
botaniniai, Juostos ir Upytės hidrografiniai, Sanžilės kraštovaizdžio, Ramygalos
telmologinis draustiniai, Žaliosios girios ir Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos
poligoniai, III–IV amžiaus pilkapiai, Drulupio ir Tauginaičių senkapiai ir kiti.
Daugiau nei 4,5 tūkst. hektarų miškų priklauso Krekenavos regioniniam
parkui, kuris įsteigtas, siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį,
jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Krekenavos girininkijos
Pašilių miške 1969 m. įkurtas stumbrynas. Tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur
galima pamatyti šiuos įspūdingo dydžio žvėris – stumbrus. Stumbrų aptvaruose
ganosi 18 žvėrių, o dar 34 gyvena miške.
Urėdijoje yra apie 45,2 hektarų medelynų-daigynų, kuriuose yra apie 5
milijonai eglių, pušų, alksnių ir kitų medžių sodinukų, o kasmet išauginama
apytikriai 1,2 milijonai įvairių medžių rūšių sodinukų. Kiekvienas sodinukas
išauginamas tik iš sėklų, kruopščiai atrinkus produktyvius medžius. Dalis tokių
medelių parduodami kitoms įmonėms, be to, įvairūs sodinukai yra auginami ir
miestui apželdinti.
Urėdija turtinga ne tik saugomomis miškų teritorijomis, našiais medynais,
aukštapelkėmis, bet ir išlikusiais unikaliais miškų sklypais, kurie dar nepažeisti
žmogaus veiklos ir juose išsaugotos pirmykščio miško savybės ir bioįvairovė.
PANEVĖŽYS FOREST STEWARDSHIP PUBLIC ENTERPRISE
Panevėžys forest stewardship is one of the biggest stewardships in Northern
Lithuania. Total area of the stewardship – 79,3 thousand hectares. State forests
make up 39,9 thousand hectares and private forests – 26,4 thousand hectares.
Woodedness of the territory – 33,4%.
77
There are many unique nature monuments and protected areas in the forests.
Among them – Žalioji, Gringaliai and Pašilė botanic-zoological, Naudvaris and
Viržoniai botanic, Juosta and Upytė hydrographic, Sanžilė landscape, Ramygala
telmologic reserves, burial mounds of 3rd – 4th age, Drulupis and Tuginaičiai
ancient burial grounds.
More than 4,5 thousand hectares of forests are a part of Krekenava Regional
Park that preserves the Middle Nevėžis River, its ecosystem and valuables of
cultural heritage. In 1969 an aurochs-breeding station was founded in Krekenava
forestry Pašiliai forest. It is the only forest in Lithuania where these giant animals
can be seen. 18 aurochs pastures in the aurochs-breeding station, other 34 aurochs
live free in the forest.
There is an arboretum-seed plot of 45,2 hectares in the stewardship, where
approximately 5 million seedlings of fir, pine, alder, and other trees, approximately
1,2 million saplings of various sorts of trees are grown each year. All saplings are
grown only from seeds of high selective origin trees. A part of saplings is sold to
other enterprises. moreover, various saplings are grown for urban planting too.
The stewardship is rich not only in protected forest areas, productive
arboretum, upland bogs but also survived unique forest plots, which are not
affected by human activities. In such forest plots primary forest features and
biodiversity are preserved.
Miškų urėdas: Daugirdas Lukoševičius
Savitiškio g. 13
LT-37188, Panevėžys
Tel.: 8-45 448 711
Faks.: 8-45 445 961
El. paštas: [email protected]
http://www.panmu.lt
78
VĮ ŠIAULIŲ MIŠKŲ URĖDIJA
Šiaulių miškų urėdijos plotas – 45,4 tūkst.ha. Iš jų 27,8 tūkst. ha valstybinės
reikšmės miškų ir 11,9 tūkst. ha. privačių. Urėdijos saugomų teritorijų plotas –
1814,81 ha. Urėdijos teritorijoje įsteigti 4 valstybiniai draustiniai: Rėkyvos
botaninis-zoologinis (794 ha), Švendrės botaninis (258 ha), Vijolių entomologinis
(70 ha), Tyrulių botaninis-zoologinis (93684 ha) ir Kurtuvėnų regioninis parkas
(12484 ha). Valstybinių miškų rūšinė sudėtis: pušynai – 19,1%, eglynai – 41,2%,
beržynai – 31,8%, juodalksnynai – 2,8%, drebulynai – 2,6%, baltalksnynai – 1,4%,
ąžuolynai – 0,1%, uosynai – 1,0%
Iškirstų biržių, netinkamų žemės ūkiui vystyti žemių apsodinimui, 31 ha ploto
medelyne-daigyne urėdija augina sodinukus. Be tradicinių eglės ir pušies sodinukų,
auginama guobos, vinkšnos, drebulės, juodalksnio, beržo, miškinės obels,
šermukšnio sodinukai. Išauginamų sodinukų skaičius ir asortimentas leis patenkinti
ir privačių miškų savininkų poreikius. Medelynas-daigynas aprūpintas modernia
technika, įrengta laistymo sistema.
Sanitarinė medelių apsauga nuo gaisrų ir žvėrių niokojimo yra viena pačių
svarbiausių miškininkų užduočių. Siekiant išvengti medelių nugraužimų,
naudojami repelentai ir specialūs dangalai. Urėdijos miškininkai kviečia kaimų ir
miestų gyventojus į susibūrimus įvairiomis progomis, tokiomis kaip medžių
sodinimas ar darbas miške kartu. Yra 19 vaikų grupių, priklausančių jaunimo
organizacijai „Miško draugai“. Miškininkai rengia susitikimus su vaikais ir padeda
jų mokytojams organizuoti išvykas į mišką. Miškininkai stengiasi platinti savo
žinias apie miškus ir jų svarbą laikraščiais ir per radiją.
PUBLIC ENTERPRISE ŠIAULIAI FOREST STEWARDSHIP
Total area of Šiauliai stewardship – 45,4 thousand hectares. State forests make
up 27,8 thousand hectares and private forests – 11,9 thousand hectares. Protected
areas make up 1814,81 hectares of the stewardship. 4 state reserves are established
there: Rėkyva botanic-zoological (794 hectare), Švendrė botanic (258 hectare),
Vijoliai entomological (70 hectare), Tyruliai botanic-zoological (93684 hectare)
79
reserves and Kurtuvėnai Regional Park (12484 hectare). The composition of
species in state forests: 19,1% pine forests, 41,2% fir forests, 31,8% birch forests,
2,8% common alder forests, 2,6% asp forests, 1,4% gray alder forests, 0,1% oak
forests, 1,0%, ash forests.
There is an arboretum-seed plot of 31 hectare, where the stewardship grows
seedlings because of deforestation reconstruction, planting of areas unsutable for
the development of agriculture. Except traditional fir and pine saplings, the
seedlings of wych-elm, elm, asp, common alder, birch, crab apple, sorb are grown.
The quantity and assortment of grown seedlings will enable to meet the needs of
private forest owners. Arboretum-seeds are equiped with modern technique,
irrigation system is installed.
Sanitary protection, protection against fire and animal harm are among the
most important tasks for foresters. In order to avoid browsing repellents and
special covers are used. The foresters from the enterprise organise gatherings of
people from the countryside and towns on various occasions: for planting trees,
working in the forest. There are 19 groups of children from to the youth
organization Forest Friends, the foresters meet with children and help teachers to
organize trips to the forest. Foresters disseminate information about forests and
their importance in press and radio.
Miškų urėdas: Stasys Pališkis
Žalioji g. 2, Toločiai,
LT-76319 Šiaulių r.,
Tel. 8-41 547094
Faks. 8-41 547068
El. paštas: [email protected]
http://www.uredija.lt
80
VĮ TELŠIŲ MIŠKŲ URĖDIJA
VĮ Telšių miškų urėdija administruoja per 33 tūkst. ha valstybinės reikšmės
miškų. Be to, tenka prižiūrėti dar per 10 tūkst. ha rezervuotų – skirtų privatizacijai
miškų. Miškų urėdijos ūkinė veikla apima labai platų spektrą darbų, susijusių su
miškų priežiūra, apsauga, atkūrimu, įveisimu bei naudojimu.
Darbai atliekami naujais, šiuolaikiškais mechanizmais, taikomos pažangios
technologijos. Didžiulis dėmesys skiriamas miškų rekreacijai, darbui su jaunaisiais
miško bičiuliais, visuomene.
Daugiau nei 40 proc. VĮ Telšių miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškų turi
saugomų teritorijų statusą. Alsėdžių, Beržoro ir Platelių girininkijų miškai patenka
į Žemaitijos nacionalinio parko, o Varnių girininkijos – į Varnių regioninio parko
teritoriją.
Telšių miškų urėdija skiria didelį dėmesį gerinti rekreacinės infrastruktūros
plėtrą, tvarkymą ir priežiūrą, atsižvelgia į visuomenės rekreacinius poreikius ir
pažintines reikmes.
Ko gero, didžiausio visuomenės dėmesio susilaukiantis Telšių miškų urėdijos
rekreacijos objektas yra „Žvėrinčius“. Čia yra įrengtas 14,7 ha ploto miško
aptvaras šernams, danieliams ir muflonams bei aptvertas 2,4 ha ploto miško
sklypas vilkams. Iš Estijos buvo parvežtos 4 lūšys, kurioms bus įrengtas 0,18 ha
ploto aptvaras.
Miškas – turtas. Naudokimės juo. Tik saikingai, protingai. Sukurkime
palankias sąlygas augmenijai ir gyvūnijai, tada ir žmogus galės gėrėtis gražiais
reginiais, kvėpuoti grynu oru ir naudotis įvairiomis miško gėrybėmis. Toks Telšių
miškų urėdijos miškininkų tikslas ir siekiamybė.
PUBLIC ENTERPRISE TELŠIAI FOREST STEWARDSHIP
Telšiai forest stewardship administers up to 33 thousand hectares of state
forests. There are about 10 thousand hectares of reserved forest, for privatisation.
The stewardship organises a broad spectrum of activities, such as forest
management, protection, renewal, planting and usage.
81
Works are performed using modern equipment applying and modern
technology. Such attention is paid to forest recreation, work with young forest
fiends, society.
About 40% of Telšiai stewardship has the states of protected area. Alsėdžiai,
Beržoras and Plateliai forestries are located in Žemaitija National Park. Varniai
forestry is in Varniai Regional Park.
The forestry foccuses on the improvement and development of recreation
infrastructure, its management also takes into consideration recreation needs of
society.
Abstracts attention of society “Žvėrinčius” in Telšiai stewardship, it is an
object of recreation. An unclosed plot of 14,7 hectares is given for wild boars,
fallow-deers, moufflons and 2,4 hectares – for wolfs. 4 lynxes from Estonia were
transport, they will live in 0,18 hectares.
Forest is an assel to be used moderately and reasonably. We invite to Create
favourable conditions for vegetation and animals then people will be able to enjoy
beautiful views, breath clean air and use various benefits is provided by forests.
Such is the task for Telšiai stewardship.
Miškų urėdas: Bronislovas Banys
Berkinėnų k., Ryškėnų sen.
LT-87151Telšių raj.
Tel. 8-444 70544
Faks. 8-444 70502
El. paštas: [email protected]
http://www.telsiuuredija.lt
82
Tarptautinė jaunųjų tyrėjų konferencija
„APLINKA IR PASAULIS“
Pranešimų santraukų rinkinys
_______________________
International Young Researchers’ Symposium
„ENVIRONMENT AND THE WORLD“
Book of Abstracts
Sudarė Ingrida Šaulienė
Redagavo Jurgita Macienė, Regina Jocaitė
Maketavo Rasa Gadiškytė
SL 843. 2006-03-31. 5 leidyb. apsk. l. Tiražas 90. Užsakymas 26.
Išleido VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, Vilniaus g. 88, LT-76285 Šiauliai.
El. p. [email protected], tel. (8 ~ 41) 59 57 90, faks. (8 ~ 41) 52 09 80.
Interneto svetainė http://leidykla.su.lt/
Spausdino UAB „Šiaulių knygrišykla“, P. Lukšio g. 9a, LT-76207 Šiauliai.
83