#4 ianvari - ivnisi 2016 1 agromani #4 ianvari - ivnisi 2016 informacia bi ai ji-s Sesaxeb biaiji saqarTvelos bazarze erT-erTi wamyvani mikrosafinanso organizaciaa, romelic 8 wliani warmatebuli saqmianobis Sedegad amJamad warmodgenilia 10 serviscentriT TbilisSi,rusTavSi,Tel avSi,axalcixeSi, gorsa da senakSi. aRniSnuli servis centrebis meSveobiT vemsaxurebiT 5,000-ze met klients. biznesis dafinanseba organizaciis ZiriTad saqmianobas warmoadgens. biaijis biznes modeli morgebulia saqarTvelos did qalaqebSi gare movaWreebis, mcire da saSualo zomis sacalo maRaziebis, pirveladi saWiroebebis momsaxurebis momwodeblebis, fermerebisa da sxva saqmianobis fizikuri pirebis saWiroebebze da Sesabamisi sasesxo produqtebis meSveobiT am saWiroebebis mogvarebaze. bolo periodSi, kompania gansakuTrebul yuradRebas uTmobs regionebSi agro-biznesis ganviTarebisTvis xelSewyobas. Sesabamisad mcire da saSualo biznesis mflobelebs sTavazobs agro sesxebs sasoflo-sameurneo miznebisTvis, rac saSualebas aZlevs fermerebs ganaviTaron sakuTari meurneoba. Cveni misia mikro da mcire mewarmeebis stabiluri ganviTarebis mxardaWeraa klientis finansuri mdgomareobis gaTvaliswinebiT optimizirebuli da masze morgebuli dafinansebis SeTavazebis gziT. Cveni upiratesobebia: • maRalkvalificiuri kadrebi; • klientis konsultacia misi biznesis ukeTesad warmarTvis mizniT; • klientebTan individualuri midgoma yvela moTxovnili sesxis Tanxis da biznes-specifikis gaTvaliswinebiT; • swrafi da operatiuli momsaxureba (ganacxadis Sevsebidan - sesxis gacemis CaTvliT); • agro-seqtorSi kvalificiuri da gamocdili agronomebis konsultaciebi klientebiTvis, maTi agro-kulturis amaRlebisTvis da biznesis ganviTarebisTvis. produqtebi ganaviTareT biznesi martivad Semdegi produqtebis meSveobiT: 1. agro sesxi; 2. biznes sesxi; 3. swrafi sesxi; 4. aqtiv krediti; 5. avto sesxi. nebismieri sesxiT sargebloba SesaZlebelia 18 wlidan, saqarTvelos moqalaqe fizikuri pirebisTvis. sakontaqto informacia Tbilisi centraluri telefoni: (032) 2950950 servis centri #1: Tamar mefis gamz. 6, Tbilisi 0112 servis centri #3: javaxeTis q. 22, Tbilisi 0163 servis centri #5: xizaniSvilis q. 18, Tbilisi 0167 rusTavi centraluri telefoni: (0341) 270950 servis centri #10: Jiuli Sartavas gamz. 19, rusTavi 3700 agro sesxi biznes sesxi sasoflo-sameurneo saqmianobaSi CarTuli klientebisTvis biaiji gascems individualuri tipis agro sesxs, romelic iTvaliswinebs finansuri mxardaWeris gawevas mcire da saSualo zrdadi agro meurneobebisTvis. agro sesxi warmodgenilia Semdegi pirobebiT: biznes saqmianobaSi CarTuli klientebisTvis biaiji gascems individualur qalaqis (urbanuli) tipis sesxebs, romelic iTvaliswinebs finansuri mxardaWeris gawevas mcire da saSualo zrdadi biznesisTvis. sesxis Tanxa ......................... 500 - 50,000 lari vada . ......................................... 3 - 60 Tve saprocento ganakveTi ... 1.1%-dan valuta .................................... lari, aSS dolari saSeRavaTo periodi........ 1 - 11 Tve uzrunvelyofa . .................. uZravi qoneba** **10,000 aSS dolaris CaTvliT ar moiTxoveba agro produqti moicavs Tanxis moqnili grafikiT dafarvis SesaZleblobas konkretuli sameurneo saqmianobis sezonurobisa da sxva kriteriumebidan gamomdinare. sesxis Tanxis gamoyeneba SesaZlebelia meurneobasTan dakavSirebuli nebismieri danaxarjebisTvis. agromani urbanuli tipis sesxi gaicema Semdegi pirobebiT: sesxis Tanxa.......................... 500 - 50,000 lari vada............................................ 3 - 60 Tve saprocento ganakveTi.... 1.1%-dan valuta..................................... lari, aSS dolari saSeRavaTo periodi........ 1 - 11 Tve uzrunvelyofa.................... uZravi qoneba** **10,000 aSS dolaris CaTvliT ar moiTxoveba sesxis Tanxis gamoyeneba SesaZlebelia nebismieri mizniT. quTaisi centraluri telefoni: (0431) 230950 servis centri #6: WavWavaZis gamz. 60, quTaisi 4600 servis centri #9: WavWavaZis gamz. 34, quTaisi 4600 Telavi centraluri telefoni: (0350) 270950 servis centri #7: daviT aRmaSeneblis gamz. 52a, Telavi 2200 axalcixe centraluri telefoni: (0365) 220930 servis centri #11: paata naTenaZis q. 9, axalcixe 0800 gori centraluri telefoni: (032) 2950950 servis centri #12: cxinvalis gzatkecili 4a , gori 1400 senaki centraluri telefoni: (032) 2950950 servis centri #13: wminda ninos q. 5 senaki 4100 2 #4 ianvari - ivnisi 2016 swrafi sesxi klientebis biznes ideebis dasafinanseblad biaiji gascems swraf sesxebs, romelic iTvaliswinebs biznesis ganviTarebis xelSewyobas. swrafi sesxi gaicema Semdegi pirobebiT: sesxis Tanxa......................................................... 500 - 50,000 lari vada........................................................................... 3 - 60 Tve saprocento ganakveTi................................... 2%-dan valuta.................................................................... aSS dolari saSeRavaTo periodi....................................... 1 - 12 Tve uzrunvelyofa................................................... uZravi qoneba sesxis Tanxis gamoyeneba SesaZlebelia nebismieri miznobriobiT. avto sesxi klientebis nebismieri ideis dasafinanseblad biaiji gascems avto sesxs, avtomobilis uzrunvelyofiT. avto sesxi gaicema Semdegi pirobebiT: sesxis Tanxa.................................................. 300 - 10,000 aSS dolari valuta............................................................. aSS dolari avtomanqanis gamoSvebis weli............ 1998 wlidan zemoT saprocento ganakveTi (TveSi)............ 3%-dan sesxis vada..................................................... 4 - 12 Tve grafikis tipi.............................................. Tanabari dafarva/ periodis bolos dafarva winswrebis sakomisio.............................. 0% uzrunvelyofa............................................ avtomobili (tarebis uflebiT an gaCerebiT) aqtiv krediti aqtiv krediti warmoadgens inovaciur produqts, romelic saSualebas iZleva biznes sesxis miReba gaxdes kidev ufro martivi da swrafi: sakredito ganacxadis Sevseba da sesxze pasuxis miReba xdeba servis centrSi miusvlelad klienti Tavad adgens sesxis Tanxas, vadas, sesxis dafarvis sasurvel grafiks da monawileobas iRebs sesxis damtkicebaSi Tanxis miReba SesaZlebelia sasurvel adgilze aqtiv krediti gaicema Semdegi pirobebiT: sesxis Tanxa.................................................50 - 1,500 lari vada...................................................................1 - 16 kvira gacemis sakomisio....................................10 lari procentis tipi..........................................klebadi procenti uzrunvelyofa...........................................uZrav-moZravi qoneba** Tavdebi*........................................................minimum erTi* **savaldebulo ar aris sesxis Tanxis gamoyeneba SesaZlebelia nebismieri miznobriobiT. agromani 3 venaxi #4 ianvari - ivnisi 2016 evenaxeobis yvela zonaSi savenaxe farTobis SerCevisas unda gaviTvaliswinoT klimaturi faqtorebis gavlena vazis mosavlianobaze, mosavlisa da Rvinomasalis xarisxze. aqedan gamomdinare didi mniSvneloba aqvs niadagis da qveniadagis Tvisebebs, ferdobebis daqanebas da sxva. im adgilebSi, sadac haeris temperatura sistematurad ecema -15 gradusze qvemoT, vazi unda aRizardos 100-120 sm simaRlis Stambze, rac mniSvnelovnad amcirebs mozamTre kvirtebis yinvisagan dazianebis SesaZleblobas. mTian zonaSi gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs eqspozicias. sadac SedarebiT naklebi siTboa, venaxebi pirvel rigSi unda gaSendes samxreT da samxreTaRmosavleTis ferdobebze. venaxis gasaSenebel farTobze unda Catardes rigi RonisZiebebi: 1.nakveTis gawmenda buCqebis, msxvili qvebisa da sarevelebisagan; 2. niadagis zedapiris mosworeba; 3. sarwyavi qselis mowyoba; 4. sadrenaJe qselis mowyoba; 5. niadagis agrosawarmoo Tvisebebis gaumjobeseba; 6. plantaJis Catareba; 7. qarsafari zolebis mowyoba. savenaxed gamoyofili nakveTi unda gaiwmindos jagnarisa da xis Zirkvebisagan. pirvel rigSi unda gaikafos da amoiZirkvos didi xeebi, ise rom niadagSi ar darCes fesvebi, radgan isini xels uSlian niadagis damuSavebas. Tu savenaxe nakveTze gavrcelebulia sarevelebi, maT mosaspobad saWiroa gadargvamde nakevTis damuSaveba herbicidebiT. Tu venaxi Sendeba navenaxar farTobze saWiroa vazis Zirfesvianad amoZirkva, nakveTidan misi gatana da dawva. niadagis mosworeba xdeba plantaJis win, im SemTxvevaSi Tu savenaxe farTobze gvxvdeba uswormasworo adgilebi, ormoebi an borcvebi, rac xels uSlis niadagis Semdgom damuSavebas. sakvebi nivTierebebiT Rarib niadagebze Rrmad damuSavebis win sruli doziT unda SevitanoT organuli da mineraluri sasuqebi. niadagis plantaJis anu Rrmad damuSavebis dros xdeba niadagis gafxviereba fenaTa gadaadgilebiT. damuSavebis siRrme aRmosavleT saqarTvelos raionebisaTvis udris 60-70 sm, xolo dasavleT saqarTvelos mevenaxeobis raionebisaTvis ki 50-60 sm-s. niadagi gasaSeneblad momzadebulad CaiTvleba mas Semdeg, rac igi gafxvierebulia da damjdari. amis uzrunvelsayofad palntaJi unda Catardes vazis dargvamde 3-5 TviT adre. plantaJirebuli farTobi vazis dargvamde 20-25 dRiT adre unda gadaixnas gardigardmo 25 sm siRrmeze da daifarcxos. plantaJis drosve axdenen organuli da mineraluri sasuqebis niadagSi Setanas. vazis dargvis sixSire ganisazRvreba mwkrivTa Soris da mwkrivSi vazebs Soris manZiliT. kvebis are damokidebulia bunebriv pirobebze, movla-damuSavebis wesebsa da jiSis siZliereze. noyier da tenian niadagebze vazi SedarebiT did kvebis areze unda dairgos, Rarib da mwir niadagebze ki xSiri nargaoba iZleva ukeTes Sedegs. iq sadac SesaZlebelia meqanizaciis gamoyeneba mwkrivTa Soris sigane ar unda iyos 2,1 m-ze naklebi. sxvadasxva faqtorebis gaTvaliswinebiT mimarTaven gansxvavebuli kvebis aris gamoyenebas: 2,1X1 m; 2,5X1-1,25 m; 1,5X1,75-2 m; 3X-1,25 m. m agromani vazis dargvisas, mxedvelobaSi unda miviRoT vazebis Tanabari ganlageba, Zlieri qarebis moqmedebis Sesusteba, niadagis damuSaveba meqanizaciis saSualebiT da morwyva kritikul pirobebSi. Tu nakveTi daqanebulia, maSin mwkrivebi ewyoba daqanebis gardigardmo Zlier qarian adgilebSi gabatonebuli qarebis mimarTulebis gasawvriv. sarwyav pirobebSi gasaTvaliswinebelia sarwyavi wylis mimarTuleba.niadagis mosworebisa da gawmendis Semdeg nakveTi igegmeba dasargavad. amisaTvis mwkrivebs Soris dadgenil manZilze (2,1-2-3 m) gaiWimeba mavTuli da gaivleba swori xazi. Semdeg - sawinaamRdego mimarTulebiT. vazebs Soris miRebul manZilze (1-1,25-2 m) gaivleba aseTive mavTuli da maTi gadakveTis wertilSi dairgveba vazi. nakveTis dagegmva moniSvniTac SeiZleba. amisaTvis mwkrivebis gaswvriv Tavsa da boloSi, mwkrivebs Soris miRebul manZilze Caisoba paloebi, maTze gaiWimeba mavTuli da vazTa Soris manZili aRiniSneba Cxirebis CasobiT. vazis dargva SeiZleba rogorc Semodgomaze, aseve adre gazafxulze. upiratesoba eZleva Semodgomaze dargul vazs. saSemodgomo dargva warmoebs Semodgoma-zamTris ganmavlobaSi Tbil dReebSi gauyinav niadagze. gazafxulze vazi unda dairgos araugvianes 10-15 aprilisa. venaxis gaSenebisas erTwlian namyen nergs dargvis win kvlav axarisxeben, nazards or kvirtze gadaWrian, aclian dazianebul fesvebs, ZiriTad fesvebs ki amokleben 10-15 sm-mde. gazafxulze dargvisas nergebs 24 saaTi alboben wyalSi. vazs rgaven ormoebSi. gasaSenebel farTobebze ormos amoReba xdeba meqanikuri wesiT. saerTod vazis dargva umjobesia 40-50 sm siRmisa da 30 sm siganis ormoSi, romlis siRrme 8-10 sm-iT unda aRematebodes vazis nergis sigrZes. TiToeuli ormosaTvis saWiroa 5-6 kg gadamwvari nakeli, romelsac ureven fxvier miwaSi. venaxis gaSenebisas sasuqebi unda SevitanoT dasargavi ormos fskerze, zemodan daeyreba 6-8 sm sisqis e.w. miwis gamyofi fena da Semdeg dairgveba vazi. organuli (nakeli, komposti) sasuqebi pirdapir Seereva ormodan amoRebul miwas da dargvis dros moeyreba mTlianad. venaxis gaSenebis pirvelsa da meore wels nargaobis movla ise unda warimarTos, rom fesvTa sistema da miwiszeda nawilebi rac SeiZleba kargad ganviTardes. agroteqnikis maRali done uzrunvelyofs axalgazrda vazis formirebis daCqarebas, msxmoiarobis adreul asakSi dawyebas da SemdgomSi yurZnis regularuli mosavlis miRebas. am mizniT, dargvis pirvel wels sayrdenis mowyoba, ylortebis normireba jer Wigoze da Semdeg Spalerze aRzrda ganapirobebs savegetacio Zalis gaZlierebas, adidebs saasimilacio zedapirs, rac Tavis mxriv dadebiT gavlenas axdens fesvTa sistemis mZlavr ganviTarebaze. venaxis gaSenebis pirvel wels gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces niadagis damuSavebas, kokolebis gafxvierebas, sarevelebis winaamRdeg brZolas, vazis dacvas sokovani daavadebebisa da mavneblebisagan. adre gazafxulze mwkrivTaSorisebSi saWiroa niadagis kultivatoriT gafx- viereba 10-12 sm siRmeze. sanamyenedan gamotanili fesvebis SeWras da saZireze amonayrebis mocilebas iwyeben ivnisis meore naxevridan. axalSen venaxSi niadagi yovelTvis gafxvierebuli da sarevelebisagan sufTa unda iyos, risTvisac vegetaciis periodSi mimarTaven kultivaciis ramdenjerme gamoyenebas. yinvasaSiS zonaSi niadagi moixvneba naRarad 15-18 sm siRmeze. am SemTxvevaSi vazs orive mxridan mieyreba miwa da daculi iqneba zamTris yinvebiT dazianebisagan. sxva SemTxvevaSi venaxis gaSenebis pirvel da meore wels Rrma xvna aucilebeli ar aris da igi kultivaciiT unda Seicvalos. mesame wlidan ki niadagis damuSaveba ise unda ganxorcieldes, rogorc es mosavliani venaxebisaTvis aris rekomendirebuli. sarwyavSi dargvis pirvel wels venaxi irwyveba 2-4 jer. xangrZlivi gvalvebisas vazi SeiZleba moirwyas moziduli wyliTac. aseT SemTxvevaSi namyen vazs moexsneba kokola, daesxmeba 4-5 litri wyali da mieyreba miwa. Sereuli jiSebi da susti vazebi vegetaciis periodSi moiniSneba da Semodgomaze amoiZirkveba. maT nacvlad da gacdenil adgilebSi dairgveba imave jiSis maRalxarisxovani namyeni nergi, Seedgmeba Wigo da vegetaciis periodSi TiToeul maTganze aRizrdeba ori ylorti. meqanikuri dazianebisagan dacvis mizniT ylortebi periodulad magrdeba sayrdenze da ecleba namxari. gamorguli vazis movlisas gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces kvebis pirobebis gaumjobesebas, rwyvas, mwvane masis sivrceSi swor ganlagebas da maTi formirebis daCqarebas. axalSen venaxSi agro-RonisZiebebis drouli gamoyeneba aZlierebs mcenaris savegetacio Zalas da ganapirobeben naadrevi mosavlis miRebas. formirebis dasaCqareblad saWiroa dargvis pirvel wels Catardes ylortebis normireba. vazze erTi-ori ukeTesad ganviTrebuli ylortis datovebiT da maTi sayrdenze aRzrdiT. zrda-ganviTarebis siZlieris mixedviT, meore wels vazi gaisxvleba Stambis simaRleze, anda Stambisa da sanayofis gamoyvana moxdeba erTdroulad (Stambis zonaSi ylortebis SecliT), xolo SedarebiT susti ganviTarebis vazi dainekeba, e.i gaisxvleba 2-3 kvirtze. simeCxere sagrZnoblad amcirebs yurZnis mosavals da uaryofiT gavlenas axdens warmoebuli produqciis TviTRirebulebaze. venaxSi yovelwliurad SeiZleba daiRupos garkevuli raodenobis nargaoba, romlis mizezi SeiZleba iyos: 1. cudad momzadebuli niadagi; 2. uxarisxo nergis dargva; 3. movlis wesebis darRveva; 4. araxelsayreli garemo pirobebi (yinva, gvalva, setyva); 5. daavadebebi da mavneblebi; 6. meqanikuri dazianebebi - traqtoriT, guTniT, kultivatoriT. zemoT CamoTvlili mizezebi iwvevn meCxerianobas, rac uaryofiTad aisaxeba saerTo mosavlianobaze. garda amisa zedmetad ixarjeba mcenareTa dacvis saSualebebi da niadagis damuSavebaze gaweuli Sroma. axalSeni venaxi vegetaciis pirvel wels, foTlebis dacvenis Semdeg, gulmodgined unda gaisinjos da sadac aklia, dairgos imave jiSis kargad ganviTarebuli erT an orwliani namyeni nergi da Seedgas Wigo, romelzedac aRizrdeba gamorguli vazidan ganviTarebuli ylortebi. umjobesia daparafinirebuli namyenis gamorgva kokolebis gakeTebis gareSe. saWiroa, gansakuTrebuli yuradReba mieqces gamorguli vazebis wamlobas da maTze ganviTrebuli ylortebis sayrdenze aRzrdas. samrewvelo venaxSi, vazis ZiriTad sayrdens sxvadasxva tipis Spaleri warmoadgens. igi iZleva vazis formirebisa da meqanizaciis farTod gamoyenebis saSualebas. Spaleri unda moewyos venaxis gaSenebis pirvel wels, ukidures SemTxvevaSi meore wels. sayrdenad gamoiyeneba xis, rkinis, rkina betonis boZebi. rigSi boZebs Soris manZili SeiZleba vazis datvirTvisas Semcirdes 5-6 m-mde. Spaleri Sedgeba sami wveri mavTulisagan. Spaleris mosawyobi boZebis sigrZe 230-250 sm, xolo diametri 6X8 sm-ia. regularuli da maRalxarisxovani mosavlis misaRebad, erT-erTi aucilebli RonisZiebaa sxvla. misi saSualebiT myardeba sasurveli Sefardeba vazis zrda-ganviTarebasa da mosavlianobas Soris. vazis formirebisaTvis saWiroa Stambis gamoyvana sxvlis pirvelive wlidan. misi simaRle aRmosavleT saqarTveloSi 55-60 sm, dasavleTSi - imereTi, raWa-leCxumi 7080 sm, xolo Warbtenian zonaSi 80-100 sm. formirebis daCqarebis mizniT dargvis pirvel wels TiToeul vazs Seedgmeba Wigo da masze aRizrdeba ori ylorti. Tu vazze mxolod erTi ylortia, mas wveri waewyviteba 3-4 foTlis datovebiT da ganviTarebuli namxrevidan qveda ori aRizrdeba Stambis gamosayvanad, danarCeni ki droulad Seecleba. 4 #4 ianvari - ivnisi 2016 mesaqonleoba wvrilfermerul meurneobaSi saqonlisaTvis sadgomis mowyoba mxvilfexa saqonlis zrdaganviTarebasa da normalur cxovelqmedebaze moqmedebs mravali faqtori, romelTa mavne gavlenis gamo qveiTdeba organizmis gamZleoba da imuniteti, rac xelsayrel pirobebs qmnis paTogenuri mikroorganizmebis zrda-ganviTarebisaTvis. erT-erTi mniSvnelovani maT Soris Senaxvis pirobebia, romelic iseTi unda iyos rom cxovelze ar moaxdinos mavne gavlena, ar daaqveiTos misi jamrTeloba da produqtiuloba. msxvilfexa rqosani pirutyvis sadgomis mosawyobad SeiZleba gamoyenebuli iqnes sxvadasxva samSeneblo masalebi - aguri, bloki, xe. sadgomis iataki miwis donidan ufro maRla unda iyos. Senoba unda iyos naTeli, amisaTvis mSeneblobis dros samxreT an aRmosavleT mimarTulebiT iTvaliswineben 2-3 fanjris CaSenebas (sadgomis zomebidan gamomdinare, SeiZleba maTi ricxvi gaizardos), maTi simaRle iatakidan 1,2-1,3 m. aseTi ganlageba xels uwyobs karg dRis ganaTebas da sadgomis gaTbobas. fanjrebi periodulad unda iwmindebodes. kargi bunebrivi ganaTebis misaRwevad rekomendirebulia sadgomis dadgma aRmosavleT-dasavleTis mimarTulebiT (Tumca es damokidebulia Tavad sadgomisaTvis gankuTvnili nakveTis an teritoriis konfiguraciaze). saZroxis sigrZe-siganes aqvs gadamwyveti mniSvneloba, amitom mas unda mieqces gansakuTrebuli yuradReba sadgomis mSeneblobis an Zveli Senobis gadakeTebis procesSi. erT sul Zroxaze sadgomi unda iyos minimum 2X3 m farTobis, ukeTesia 3X3 m, sadgomis simaRle ara nakleb 2,5 m. erT sul Zroxaze da mis xboze sadgomis farTi ara nakleb 10 m2. gasasvleli karis sigane 1,2-1,5 m. sadgomis araswori ganlageba iwvevs Senaxvis procesSi saqonlis dabinZurebas, saxsrebis, curis dazianebas da sxva saxis travmebs. uSualod erTi sulisaTvis gankuTvnili sadgomis optimaluri sigane 1,2 m-ia, sigrZe (e.i. manZili sakveburis wina mxridan, sanakele arxamde) damokidebulia Tavad Zroxis sigrZeze da dabmis saxeze, magram igi unda iyos aranakleb 1,7 m-isa. iatakis daxris kuTxe 2-30, iatakad gam- oiyeneba xe an betoni. xis iataki aris erT-erTi saukeTeso, Tumca samwuxarod misi eqsploataciis periodi xanmoklea, 3-5 weli. sanakele arxis optimalur zomebad miCneulia sigane 22-25 sm, siRrme 10-12 sm. sakveburebi ar und iyos mibjenili kedelze. sunTqvis dros cxovelebi gamoyofen didi raodenobiT tens, romelsac isrutavs kedlebi, Semdeg warmoiqmneba kondensati, rac saboloo jamSi iwvevs Senobis danestianebas. travmirebis Tavidan acilebis miziT, sakveburi damzadebuli unda iqnas gluvi xis masalisgan, zomebiT; simaRle 30-35 sm, sigane 45 sm, sigrZe 1 metri da meti. sadgomSi maqsimaluri sisufTavis dasacavad mimarTaven qveSsafenis gamoyenebas. (dabinZurebuli garemo xels uwyobs mavne mikrofloris ganviTarebas). qveSsafeni emsaxureba sadgomSi Tburi reJimis dacvas, saqonlis gare safarvelis, mewveli saqonlis curebisa da Tavad sadgomis sisufTaves. sadgomSi qveSsafenad gamoiyeneba erTwlovani kulturebis namja, naxerxi, torfi, xavsi. qveSsafeni unda pasuxobdes garkveul moTxovnebs: iyos mSra- li, msubuqi, rbili, naklebad siTbogamtari. tentevadi da higroskopuli, daobebisa da Sxamiani mcenareebis minarevebis gareSe, unda Seicavdes rac SeiZleba nakleb sarevelebis Teslebs. ufro faseul qveSsafenad iTvleba is masalebi, romelTac zemoTCamoTvili Tvisebebis garda gaaCniaT haeridan usiamovno sunis gazebis STanTqmisa da baqtericiduli moqmedebis unari. yvelaze saukeTesod iTvleba saSemodgomo marcveluli kulturebis namja da torfi.namja gamoyenebis win ukeTesia daqucmacdes 10-15 sm sigrZis naWrebad. dauSvebelia qveSsafenis zedmetad datenianeba da dabinZureba. sveli da WuWyiani safeni 20-30 %-iT amcirebs yoveldRiur namats, zrdis sakvebis danaxarjebs. sadgomSi aucileblad unda iyos ventilacia. amisaTvis WerSi akeTeben Saxtas, sadac ewyoba saventilacio mili ficrebisagan. ficrebis sigane 50-60 sm, xolo kveTaSi 15-20X15-20 sm. milis qvemoTa nawili gayofilia ori tixriT. saxuravs mili unda ascdes 50-60 sm-ze, rom daculi iyos qarisagan. im faqtorebs Soris, romlebic ganapirobeben pirutyvis daavade- agromani 5 #4 ianvari - ivnisi 2016 bebs erT-erTi mniSvnelovania mikroklimati. mikroklimati warmoadgens saqonlis sadgomis SigniT fizikuri, qimiuri da biologiuri faqtorebis erTobliobas. mikroklimatis cvlilebebze SeiZleba gavlena moaxdinos klimaturma faqtorebma, Senobis konstruqciam, ventilaciam, kanalizaciam, siTbom da tengamtarobam, haeris mimocvlis donem, ganaTebam, pirutyvis ganlagebis sixSirem da sxva. mikroklimatis normidan gadaxveva auaresebs pirutyvis saerTo mdgomareobas da qmnis xelsayrel pirobebs daavadebaTa ganviTarebisaTvis. gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba haerSi mavne airebis Semadgenlobas, mikrofloras, temperaturas, tenianobas, haeris moZraobas da sxva. mavne airebad miCneulia: naxSirorJangi, amiaki, gogirdwyalbadi da mxuTavi airi. naxSirorJangi ufero, usuno, momJavo gemos airia. sadgomSi misi ZiriTadi wyaroa cxovelebis amonasunTqi haeri. igi warmoiqmneba cxovelis organizmis qsovilebSi JangviTi procesebis dros. pirutyvis xangrZlivad yofna araventilirebul SenobaSi, sadac naxSirorJangis Semcveloba normaze metia, xSir SemTxvevaSi iwvevs Seuqcevad paTologiur procesebs. gogirdwyalbadi Zlier Sxamiani airia: warmoiqmneba gogirdSemcveli aminomJavebis cilebis xrwnis dros, romelic didi raodenobiTaa im sadgomSi, sadac sanitaruli mdgomareoba dabalia. gogirdwyalbadi organizmSi Seiwoveba filtvebiT da zeda sasunTqi gzebiT. Tu haerSi misi Semcveloba 0,015 mg/l-ze metia, es ukve saSiSia pirutvisa da adamianis jamrTelobisaTvis. amiaki ufero, mZafri sunis mqone Sxamiani airia. igi wamoiqmneba azotis Semcveli nivTierebebis xrwniT. didi raodenobiT grovdeba im SenobebSi sadac Tavis droze ar xdeba nakelisa da dabinZurebuli qveSsafenis gatana, xolo ventilacia araregularulad da arasworad tardeba. mxuTavi airi Zlier Sxamiania, rogorc cxovelebisaTvis, aseve adamianebisaTvis. sadgomSi grovdeba Siga wvis Zravis agregatebis (traqtorebi da sxva) didi xniT muSaobiT. pirutyvi CaisunTqvas ra mxuTav airs, igi uerTdeba hemoglobins da boWavs mas, rac aferxebs Jangbadis miwodebas qsovilebisaTvis. sadgomSi didi raodenobiT dagrovebisas ki SeiZleba cxovelebi gaigudon. sadgomis SigniT ayeneben msubuq tixrebs, xboebs aTavseben mcire farTbze, calke. optimaluri temperatura sadgomSi 8-10 gradusia, aseT pirobebSi saqoneli naklebad xarjavs energias Tbo- agromani regulaciaze da ukeTesad iyenebs sakvebs wonamatisa da rZis sawarmoeblad. Senoba regularulad unda niavdebodes magram ar unda iyos orpiri qari. cudi ventilaciis pirobebSi, sunTqvis procesSi Zroxa dReRameSi gamoyofs 8-12 kg orTqls, Senobis SigniT swrafad grovdeba teni. amavdroulad Zroxa gamoyofs didi raodenobiT naxSirorJangsac. orive faqtori uaryofiTad moqmedebs cxovelis jamrTelobaze, gansakuTrebiT zamTarSi. ufro metad avaddebian xboebi. weliwadSi erTi Zroxa iZleva 10 t-mde nakels, romelic Zvirfasi organuli sasuqia. mcire ojaxuri meurneobis pirobebisaTvis sakmarisi iqneba sanakele ormos mowyoba 2,5X2,5 m, siRrme 0,5 m. sanakele ormo unda iyos sadgomis kedelTan axlos. nakels agroveben fenebad 1-2 m simaRliT, Semdeg afareben 10-15 sm-is sisqis namjas an torfs. nakels Senaxvis erTerTi aucilebeli pirobaa misi datkepvna da dacva atmosferuli naleqebisagan. aseT pirobebSi igi maqsimalurad inarCunebs masSi Semaval sasargeblo nivTierebebs. dauSvebelia nakelis dautkepnavad da gaSlilad dayra, aseT SemTxvevaSi xdeba masSi Semavali nivTierebebis dakargva da igi gvevlineba garemos damabinZureblad. sadgomis win unda moewyos saseirno adgili 20-30 m 2. aseT adgilze simSralis SesanarCuneblad mimarTaven qveSsafenis gamoyenebas, romelsac drodadro amateben namjas. meZroxeoba da rZisa da xorcis warmoebis teqnologia msoflioSi cnobilia 1000 – ze meti Zroxis sxvadaxva jiSi. sayovelTaod gavrcelebuli klasifikaciis mixedviT maT yofen: sarZeo, saxorce da kombinirebul (sarZeo-saxorce da saxorcesarZeo) jiSebad. saqarTveloSi gavrcelebulia sarZeo da kombinirebuli Zroxis jiSebi. ganvixiloT ramdenime maTgani. qarTuli mTis Zroxis jiSi. es jiSi uZvelesia. amJamad is SemorCenilia kavkasionis qedis ferdobebsa da mTian aWaraSi. umetesad Savi, zogjer mowiTalo-Calisferi an wabla, Wreli cxovelebic sakmaod xSirad gvxvdebian. primitiul pirobebSi dabadebisas xbos masa 13-15 kg-s Seadgens, srulasakovani kuros masa 250 kg, furisa 180-220 kg. wliuri wveladoba movlis pirobebidan gamomdinare Zalze meryeobs 700 kg-dan 1900 kg-md (saSualod 900-1200 kg), cximianoba 4,2-4,5 %-mde. kavkasiur wabla jiSSi xelsay- relad aris Sexamebuli adgilobrivi Zroxis gamZleoba, saqarTvelos mTisa da baris pirobebisadmi Semguebloba da rZis cximianoba. dabadebisas dekeulebis saSualo masaa 28 kg, mozvrebisa - 30 kg. srulasakovani kuros masa 700 -750 kg-ia, furebis - 400-450 kg, wveladoba - 3100 kg rZe, cximianoba 3,7 %. kavkasiuri wabla jiSi kombinirebuli (sarZeosaxorce) jiSisaa. dabadebidanve kargad nakvebi am jiSis mozvrebis dReRamuri wonamati xSirad 9001000 g-s aRwevs, xolo saSualo cocxali masa - 345 kg-s, naklavis gamosavali 57-60 %, rac sakmaod kargi maCvenebelia. Svicuri jiSi. es jiSi daaxloebiT 1000 wlis win, Sveicariis mTebSia gamoyvanili. is sarZeosaxorce jiSisaa da wabla feriT xasiaTdeba, aqvs magari proporciuli agebuleba da aklimatizaciis kargi unari. srulasakovani kuros masa 900 kg, furisa 550 kg, wveladoba 3600 kg, cximianoba 3,6 %, rig qveynebSi es maCveneblebi kidev ufro didia. SavWreli jiSi. am saxelwodebis mqone jiSi gamoyvanili iqna ruseTSi, imave feris holandiur ZroxasTan Sejvarebis gziT. es jiSi Semoyvanili iqna saqarTvelSo sadac kargad Seegua adgilobriv pirobebs da sakmaod farTod gavrcelda (faqtiurad is meore adgilzea kavaksiuri wablas Semdeg). srulasakovani kuros masa 880 kg, furisa 550 kg, wliuri wveladoba 4000 kg rZe, 3,6 % cximis SemcvelobiT. holSteinuri jiSi. Sav-Wrel pirutyvs amerikaSi da rig sxva qveynebSi amJamad holSteinurs uwodeben. is miRebulia holandiidan Semoyvanili pirutyvis xalasi moSenebiT, uxvi da srulfasovani kvebis fonze warmoebuli seleqciiT, es jiSi wveladobiT yvela sxva jiSs aRemateba. srulasakovani kuros masa 900-1000 kg-s udris, furisa 680-700 kg-s, rZis cximianoba ar aris didi da 3,6%-s ar aRemateba. velis wiTeli jiSi. miRebulia ukrainaSi sxvadasxva jiSebis Sejvarebis Sedegad. am jiSis Zroxebi xasiaTdebian kargad gamoxatuli rZianobis niSnebiT, saSualoze sustad ganviTarebuli muskulaturiT, didi amtanobiT, ferad wiTelia. srulasakovani kuros cocxali masa 800 kg, furisa 520 kg, wveladoba 3700 kg rZe, 3,7 % cximianobiT. jiSis saxorce produqtiuloba ar aris maRali, suqebisas mozvris dReRamuri wonamati 800-950 g-s aRwevs, naklavis gamosavali 52-55 %-s Seadgans. 6 #4 ianvari - ivnisi 2016 kartofili aqarTvelos mravalferovani bunebrivi pirobebi da kartofilis didi Seguebulobis unari saadreo da sagviano produqciis miRebis SeasaZleblobas iZleva. kartofilis jiSebs yofen sameurneo da biologiuri Tvisebebis mixedviT. gamoyenebis mixedviT dadgenilia oTxi jgufi: sasufre, sakvebi, saqarxne da universaluri. 1. sasufre kartofils unda axasiaTebdes maRali gemobrivi Tvisebebi, swrafi xarSvadoba, magram xarSvisas ar unda magrdebodes da arc iSlebodes. tuberi unda iyos srulyofili formis, Txeli, gluv zedapiriani kaniT, zamTarSi - Sesanaxad gamZle; 2. sakvebi jiSis kartofilisaTvis tuberis formas, agreTve, gemobriv Tvisebebs mniSvneloba ara aqvs, magram mTavaria uxvmosavlianoba, mSral nivTierebaTa da cilis (4-4,5 %) did raodenobiT Semcveloba. sakvebi jiSis tuberebSi cilebisa da saxameblis Semcveloba udris 1:8_1:12; 3. saqarxne jiSebs pirvel rigSi unda axasiaTebdes maRali saxameblis Semcveloba _ara naklebi 18%-isa, kargi duRili da spirtis maRali gamosavlianoba, saxameblis msxvilmarcvlianoba. cilebis didi Semcveloba xels uSlis normalur duRils; 4. universaluri, umaRlesi jgufis, damaxasiaTebelia saxameblis gadidebuli Semcveloba, rac SesaZleblobas gvaZlevs gamoviyenoT rogorc sasursaTod aseve teqnikuri gadamuSavebisaTvis. amJamad saqarTveloSi gavrcelebulia kartofilis Semdeg jiSebi: nevski-rusuli,impala,marfona, pikaso da sante. nevski_rusuli warmoSobis saadreo jiSia, romelic xasiaTdeba kargi gemobrivi TvisebebiT, saSualo mosavlianobiT. tuberi TeTria, Tvlebi zedapiruli. mis moyvanas ZiriTadad misdeven marneulis, bolnisisa da gardabnis raionebSi. impala_ holandiuri warmoebis saadreo kartofilis jiSia (mwarmoebeli kompania ,,agriko”), xasiaTdeba maRali mosavlianobiTa da kargi gemobrivi TvisebebiT. tuberi wagrZelebulovaluria, garekani yviTeli, rbilobi moyviTalo. mdgradia kartofilis Y virusis mimarT, nawilobriv rezistentulia nematodisa da qecisadmi. marfona - saSualo vegetaciis jiSia, xasiaTdeba maRali mosavlianobiT. tuberi momrgvalo ovaluri, msxvili, yviTeli garekaniT, rbilobi Seferilia Ria yviTlad, Tvlebi ganlagebulia zedapirulad. mdgradia kartofilis Y virusis mimarT, axasiaTebs qecis, fitoftorozisa da foTlebis daxvevisadmi nawilobrivi rezistentuloba. pikaso - holandiuri warmoSobis jiSia (mwarmoebeli kompania ,,agriko”), saSualo sagviano vegetaciis. tuberi ovaluri, didi zomis, garekani yviTeli, wiTeli TvlebiT, rbilobi mkrTal moyviTalod Seferili. rezistentulia kartofilis Y virusis, qecisa da nematodis mimarT. axasiaTebs s foTlebis daxvevisa da fitiftorozis mimarT nawilobrivi gamZleoba. sante - holandiuri warmoSobis jiSia (mwarmoebeli kompania ,,agriko”), saSualo saadreo vegetaciis. tuberi ovaluri, saSualo zomis, garekani yviTeli, rbilobi mkrTal moyviTalod Seferili. rezistentulia foTlebis daxvevis, fitoftorisa da nematodis mimarT. axasiaTebs qecis mimarT nawilobrivi gamZleoba. agroteqnika kartofilis gavrcelebis ZiriTad raionebSi,mTian zonaSi, kargi winamorbedia sagazafxulo TavTavianebi da erTwlovani parkosani balaxebi da simindi. TviT kartofili, rogorc saToxni kultura, niadagis Rrmad damuSavebis momTxovni, kargi winamorbedia momdevni kulturebisaTvis, gansakuTrebiT sagazafxulo TavTavianebisaTvis. dauSvebelia kartofilis moyvana im nakveTze sadac wina wels moyvanili iqna pamidori, badrijani, wiwaka, Tambaqo. niadagis damuSaveba kartofilis tuberebis ganviTarebisa da maRali, stabiluri mosavlis misaRebad saWiroa Rrma, msumbuqi, struqturuli da kargad damuSavebulgafxvierebuli niadagi, raTa stolonebsa da tuberebs zrda-ganviTarebisas ar Sexvdes didi meqanikuri winaamRdegoba. saerTod mTian da mTiswina raionebSi, reliefis xasiaTis miuxedavad, niadagi unda moxnan SesaZleblobis mixedviT Semodgomaze. xarisxovan saTesle masalaze didad aris damokidebuli maRali mosavlis miReba. amitom dasargavad unda SeirCes kargad momwifebuli da jiSebisaTvis tipiuri saSualo da msxvili zomis (60-80 g) tuberebi. wvrili tuberebis (30-40 g) sargavad gamoyenebis SemTxvevaSi, miiReba jiSisagan gadagvarebisniSniani dabali mosavali. tuberis simsxosa da kvebis aris mixedviT 1 ha-ze saWiroa 2,5 -4 tona sargavi masala. kartofils Tesaven specialuri oTxmwkriviani misabmeli saTesi manqanebiT mwkrivad 70-75X25-30sm da kvadratul- budobrivad (70X70 an 60X60). TiToeul budeSi 2-3 deben tubers da erTdroulad SeaqvT mineraluri sasuqi. saTesis mwarmoebloba udris 6 ha-s dReSi (momsaxureba 8 kaci). nakveTis TavSi da boloSi toveben 5-5 metr siganis adgils, raTa damuSavebis dros SesaZlebeli iyos traqtoris agregatebis mobruneba. naTesis movla ZiriTadad gamoixateba imaSi, rom nakveTi mTeli vegetaciis periodSi iyos fxvieri, sarevelebisagan Tavisufali, wyliTa da sakvebi nivTierebebiT uzrunvelyofili. gazafxulze gadarguli tuberebi SedarebiT gvian Rvivdeba, aRmocendeba 20-25 dRis Semdeg da amitom sarevlebi aswreben aRmocenebas. ar aris gamoricxuli qerqis gadakvrac. yovelive amis gamo kartofilis movlis aucilebeli RonisZiebaa aRmocenebamde dafarcxva, riTac umjobesdeba niadagis aeracia da mcenaris ganviTarebis pirobebi. kartofilis naTesis movlis mniSvnelovani RonisZiebaa agreTve miwis Semoyra, rodesac mcenare 15-20 sm simaRles miaRwevs. buCqis garSemo niadagis fenis SenarCunebisaTvis saWiroa, miwis meoreuli Semoyra, raTa ukeT ganviTardes stolonebi da tuberebi. es RoniZieba umjobesia Catardes yvavilobamde. zomieri havisa da naleqis pirobebSi kartofili morwyvis gareSec iZleva sasurvel mosavals, magram morwyva mniSvnelovnad adidebs mosavls. morwyva gansakuTrebiT saWiroa zafxulSi mTian zonaSi (axalqalaqi, walka, axalcixe) niadagis tenianobis da amindis pirobebis mixedviT 2-3 jer, xolo dablob zonaSi 4-5 jer. pirveli morwyva unda Catardes foTlebis masobrivi ganviTarebis fazaSi (niadagis meored gafxvierebis win), meore kokrobis dawyebis win, mesame yvavilobaSi. meoTxe da mexuTe morwyva unda ganxorcieldes saWiroebis mixedviT. morwyvis norma 500-600 kuburi metri. morwyva tardeba kvlebSi wylis miSvebiT. morwyvis Semdeg saWiroa niadagze warmoqmnili qerqis daSla-gafxviereba. kartofilis mosavlianoba damokidebulia klimatur-niadagur da gamoyenebul agroteqnikur RonisZiebaTa kompleqsze, mosavlianoba SeiZleba meryeobdes 12 tonidan 30-35 tonamde. mosavlis aReba damokidebulia pirvel rigSi jiSze, meteorologiur pirobebze, gamoyenebul agrokompleqsze da sxva. kartofilis Semosvlis, momwifebis niSnebidan aRsaniSnavia foTlebis Wknoba da Camocvena, tuberze Txeli, nazi epidermisis nacvlad mkvrivi korpisebri kanis ganviTareba, stolonebis gaxmoba da maTgan tuberebis advilad mocileba. foTlebSi Seqmnili organuli nivTierebebis gadasvla tuberSi ar wydeba mis Semosvlis ukanasknel xanamde da amitom tuberis mateba wonaSi gansakuTrebiT intensiurad mimdinareobs Semosvlis ukanasknel periodSi e.i. vidre foTlebi ar dakargaven asimilaciis unars, tuberis zrda grZeldeba. kartofilis aReba SeiZleba kartofilis mTxreli guTniTac, romelsac miwis Semomyrelis msgavsad orive mxridan frTebi aqvs. guTniT amoyril tuberebs xeliT krefen. miwidan amoRebuli da gasufTavebuli tuberebi mindvridan gaaqvT da axarisxeben. dazianebul da wvril tuberebs pirutyvis sakvebad iyeneben. kartofils, amoRebisTanave Tu mindvridan ar gaitanen, grovebad awyoben da zemodan afareben namjas an miwas ayrian. gadazidvisas kartofili unda davicvaT dazianebisa da dabegvisagan. kartofilis Senaxvis dros danakargebis raodenoba mraval mizezzea damokidebuli. Senaxuli kartofilis danakliss iwvevs: lpoba sokovani daavadebaTa gavleniT, tuberis gaRvivebis gamo nivTierebaTa xarjva, xolo sunTqvis Sedegad saxameblisa da Saqris xarjva. aranakleb sayuradReboa wylis dakargviT gamowveuli tuberis daWknoba, saxameblis SaqarSi gadasvliT gemobrivi Tvisebebis gauareseba, saxameblis Semcireba da sxva. saqarTvelos dablob zonaSi danakargebi bevrad metia. kartofilis normaluri SenaxvisaTvis kargia 2-3 gradusi siTbo, ufro maRal temperaturaze Zlierdeba sunTqva da tuberis gaRviveba, xolo 1 gradusze nakleb temperaturaze mimdinareobs tuberis datkboba anu saxameblis xarjze Saqris mateba, minus 1 gradusze iwyeba tuberis gayinva. kartofilis kargad Senaxvis mniSvnelovani pirobaa haeris tenianoba. maRali tenis pirobebSi tuberi ,,ofliandeba” da xelsayreli pirobebi iqmneba mikroorganizmebis ganviTarebisaTvis, amitom kartofilis Sesanax sawyobSi haeris tenianoba 85-90%-is farglebSi unda meryeobdes. zedmeti tenianoba unda Semcirdes vintilaciis saSualebiT. kartofilis Sesanaxi saTavso unda iyos mSrali, bneli da ventilirebadi. kartofils inaxaven rogorc grovebad ise Txrilebsa da ormoebSi. agromani marwyvi #4 ianvari - ivnisi 2016 arwyvi saqarTveloSi warmoebul kenkrovan kulturebs Soris erT-erTi yvelaze ZviradRirebuli da potenciuri kulturaa. saqarTvelos niadagobriv klimaturi resursebi xelsayrel pirobebs qmnis marwyvis mosayvanad. Tanamedrove teqnologiebis (Sesaferisi jiSebi, kvalsaTburebi da sxva) gamoyenebiT saqarTvelos calkeul regionebSi TiTqmis mTeli weli SeiZleba misi warmoeba. komerciuli saxeli – baRis marwyvi , miekuTvneba vardisebrTa ojaxs. m sawarmoo marwyvis ZiriTadi saxeobebia: Fragaria Virginiana – amerikis da kanadis aRmosavleT regionebidan Fragaria Chiloensis – atlantis okeanis sanapirodan Ciledan aliaskamde Fragaria Vesca - evropuli (SedarebiT wvrilnayofa) nakveTis SerCevisas gasaTvaliswinebelia Semdegi faqtorebi: niadagis tipi da nayofiereba, mJavianoba PH, niadagis drenirebis unari,qarebisagan daculoba, nakveTis ganaTeba (marwyvi ar unda dairgas xeebis an Senobebis CrdilqveS), sarwyavi wylis xelmisawvdomoba da sxva. dauSvebelia marwyvis plantaciis gaSeneba im nakveTze sadac wina wels darguli iyo ZaRlyurZenisebrTa ojaxis (pamidori, kartofili, badrijani, wiwaka) warmomadgenlebi an marwyvi. es niadagi SeiZleba Seicavdes verticiluri Wknobis gamomwvev organizmebs. aseT nakveTebze saWiroa fumigaciis Catareba. aseve moerideT marwyvis gaSenebas nayamiral (wlebis manZilze daumuSavebel) teritoriaze. aseT nakveTebze dargvamde saWiroa maTi gakultureba (marcvleuli an sxva kulturebis moyvana). marwyvi unda dairgas swor an odnav daqanebul nakveTebze. marwyvis dasargavad nakveTi unda momzaddes dargvamde didi xniT adre, rac gulisxmobs mis Rrmad damuSavebas (moxvna 30-35 sm-ze) SemdgomSi gafxvierebas. nakveTis xangrZlivi eqspluataciis dros, SedarebiT mZime niadagebze, aseve Warbtenian zonebSi rekomendirebulia nakveTis Rrmad gamafxvierebliT (,,CizeliT’’ an ,,riperiT’’) damuSaveba, niadagis e.w. ,,quslis” mosaspobad da niadagis drenirebis gasaumjobeseblad. karg Sedegebs iZleva niadagis damuSavebis dros masSi kompostirebuli organuli sasuqis Setana, romelic aumjobesebs niadagis fizikur-qimiur maCveneblebs. mimarTaven mis Setanas rigebSi an SemaRlebul kvlebSi 1 haze 20-30 t-is odenobiT. mineraluri sasuqebis Tanadrouli gamoyenebiT. Tanamedrove fermerul meurneobebSi marwyvs aSeneben 20 sm-is simaRlis SemaRlebul kvlebze, igi xels uwyobs adreuli mosavlis miRebas, aumjobesebs niadagis drenaJs, mosaxerxebelia mwerebTan da daavadebebTan sabrZolvelad. SemaRlebul kvlebs akeTeben specialuri ,,bazo warmomqm- agromani neli” agregatebis gamoyenebiT, romelic ebmeba traqtors. marwyvis kvlebis zomebia 80-90 sm siganeSi, manZili kvlebis centrebs Soris 1,5 m. kvlebis amaRleba unda iyos Tanabari, Zlier talRovani da Cavardnili adgilebis gareSe, raTa warmoebis procesSi Tavidan aviciloT calkeul adgilebSi wylis Cadgoma. SemaRlebuli kvlebis momzadebis Semdeg mimarTaven maT dafarvas polieTilenis firiT an CaliT, rasac ewodeba mulCireba. mulCirebas rigi upiratesobani gaaCnia. pirvel rigSi igi aferxebs sarevelebis aRmocenebas, rac gamoricxavs iseT Sromatevad process rogoricaa gaToxvna da gamargvla. mulCireba aumjobesebs niadagis tenianobis kontrols, amcirebs tenis dakargvas da uzrunvelyofs niadagis Tanabar datenianebas wveTovani sarwyavi sistemis gamoyenebis SemTxvevaSi, amcirebs niadagis datkepvnas da Zlieri wvimebiT gamowveul niadagis erozias. aseve gamoricxavs nayofebis uSualo Sexebas niadagTan, riTac amcirebs nayofebis lpobas da uzrunvelyofs sufTa nayofebis miRebas. mulCirebisaTvis gamoiyeneba Savi an orfenovani (Savi-vercxlisferi, an sxva kombinaciebi) 0,2-0,3 mikroni sisqis polieTilenis firi. Calis mulCis gamoyenebis SemTxvevaSi misi sisqe unda iyos minimum 2,5-3 sm. mulCirebisas miaqcieT yuradReba, rom igi mWidrod daefaros niadagis zedapirs, nakveTi daculi unda iyos Zlieri qarebisagan. nakveTis mulCireba polieTilenisa da namjis gamoyenebiT. wveTovani irigaciis milebi ewyoba niadagis kvlebis zemodan, polieTilenis mulCis firis dafenamde. xolo organuli mulCis (Cala, namja) gamoyenebis SemTxvevaSi SeiZleba maTi zemodan dalageba. saqarTveloSi marwyvis dargvis dro damokidebulia regionebze. Tbil klimatur pirobebSi igi unda dairgas seqtembris Sua ricxvebidan oqtombris dasawyisamde. xolo gril pirobebSi, gazafxulis dasawyisSi (martis bolodan, aprilis Sua ricxvebamde). marwyvis sawarmoeblad ramdenime saxeobis sargavi masala gamoyeneba. yvelaze xSirad iyeneben fesvian nergs. Zalzed mniSvnelovania jansaRi sargavi masalis gamoyeneba (SedarebiT did farTobebze gaSenebisas, ukeTesi iqneba serTificirebuli, virusebisagan Tavisufali nergebis SeZena). saqarTvelos gril klimatur pirobebSi araremontatuli marwyvis warmoebis SemTxvevaSi pirveli da meore mosavalis aRebis Semdeg saWiroa kvlebis ganaxleba. warmoebis mesame welsac SesaZlebelia mosavlis sasurveli moculobis miReba, moyvanis optimaluri pirobebisa da jansaRi sargavi masalis gamoyenebis SemTxvevaSi. marwyvis mosavali unda daikrifos diliT adre, nayofebis zedapiris gaS- 7 robis Semdeg. arasasurvelia marwyvis dRis meore naxevarSi mokrefva, am dros nayofi Tbilia da ufro advilad ziandeba. gril regionebSi marwyvi SeiZleba daikrifos ramdenime dReSi erTxel, xolo maRaltenian pirobebSi yovel meore dRes. marwyvis simwifis saukeTeso maCvenebelia nayofis feri da simkvrive. nayofebis wiTlad Sefervis toni SeiZleba gansxvavebuli iyos jiSebis mixedviT. dauSvebelia nayofebis gadamwifeba, aseTi nayofi iolad iWyliteba da ver uZlebs transportirebas. aseve arasasurvelia daumwifebeli nayofis dakrefva. daumwifebel xils aqvs TeTri rbilobi yunwis mimdebare areSi, susti aromati da Saqris dabali Semcvelobis gamo naklebad gemrielia. mokrefili nayofi lagdeba mcire zomis muyaos yuTebSi an plastmasis konteinerebSi, maTi tevadoba meryeobs 200 gr-dan 1000 gr-mde. marwyvi erT-erTi yvelaze malfuWebadi kulturaa da komerciuli warmoebisas, saWiroa misi mosavlis aRebis Semdgomi gagrileba, rac xels uwyobs Senaxvis vadebis gazrdas da nayofebis xarisxis SenarCunebas. saWiroa 0-10 C –ze civad Senaxvis pirobebis SenarCuneba realizaciamde. axladmokrefili marwyvis maqsimaluri Senaxvis vada mosavlis aRebis Semdeg mxolod 7-dan 10 dRemdea 0-10 C-is pirobebSi. 8 Txili Revandeli monacemebiT saqarTveloSi daaxloebiT 25 000 tona gautexavi Txili iwarmoeba. kargi klimaturi pirobebis SemTxvevaSi, saqarTveloSi daaxloebiT 7 000 tona Txilis guli iwarmoeba (Srobisa da naWuWis gaclis Semdeg). Txili mravalwliani buCqovani mcenarea, simaRliT 3-5 m-mde. uxvad iviTarebs fesvis yelidan amonayrebs, Reros qerqi gluvia, muqi an mixakisferi. Reroze ganlagebuli erTwliani totebi Sebusulia. yvelaze metad gavrcelebulia sami saxeobis (1. Cveulebrivi Txili, 2. lombardis, 3. pontos Txili) da maTgan gavrcelebuli Txilis jiSebi. saqarTveloSi gavrcelebuli Txilis jiSebia: ,,anakliuri” - gavrcelebis areali - samegrelos regioni; ,,Svelisyura”- gavrcelebis areali - Coxataurisa da zugdidis raionebi; ,,xoja Txili” - gavrcelebis areali - zugdidisa da galis raionebi; ,,dedoflis TiTa” - gavrcelebis areali - vanis, wyaltubos, ozurgeTisa da zugdidis raionebi; ,,xaWapura”- gavrcelebis areali - guriisa da aWaris raionebi, lagodexis raioni; ,,nemsa” - gavrcelbis areali - guriis raionebi da vanis raioni; ,,cxenis ZuZu” _ gavrcelebis areali - guriis raionebi; ,,saivanobo” (sakvirikebo) – gavrcelebis areali - guriis raionebi; ,,aTababa” (belaqnis) - gavrcelebis areali - guriisa da afxazeTis raionebi; ,,berZnuli Txili” - gavrcelebis areali - guriis da samegrlos raionebi, wyaltubos, gorisa da lagodexis raionebi. Txilis jiSebi klimaturi pirobebidan da adgilmdebaroebis mixedviT sxvadasxva dros Sedian simwifeSi, nayofis Semosvla grZeldeba 30-40 dRemde. amitom mosavlis aReba rekomendirebulia ramdenime vadaSi. Txilis teqnikurad momwifebis niSnad iTvleba saburvelis gamuqeba, am droisaTvis gamuqebulia agreTve Txilis naWuWi, gansakuTrebiT fuZesTan da advilad scildeba saburvels. Txils vkrefT maSin, rodesac Txilis buCqis susti darxevis dros normalurad ganviTarebuli nayofi cviva saburvelianad an saburvelis gareSe. Tu Txilis baRebi gabalaxebulia, krefis dawyebis win unda gaiTibos. naTibi da sxva narCenebi, rac xels uSlis mosavlis udanakargo aRebas, gatanil iqnes plantaciidan. iseTi jiSebi, romelTa nayofi simwifeSi CenCos advilad ar scildeba, d ikrifeba CenCoianad. maT sami dRis manZilze grovebad aTavseben mSral, gadaxurul SenobaSi, xSirad ureven rom ar Caxurdes an CaSavdes. am dros nayofi gadis fermentaciis process. CenCo rbildeba, advilad scildeba nayofs, romelic asrulebs simwifes da iRebs misTvis damaxasiaTebel gemos, naWuWi sabolood damaxasiaTebel Sefervas. Semdeg Txili gadaaqvT ganiavebad sacavSi, yrian Txel fenebad, drodadro axdenen dayrili fenis gadarevas. 10-12 dRis Semdeg sabolood arCeven da asufTaveben CenCosagan. gadarCeuli mSrali nayofis sinotive ar unda aRematebodes 14 %-s. samrewvelo daniSnulebis Txilis baRis gasaSeneblad gadamwyveti mniSvneloba aqvs nakveTis sworad SerCevas. Txilis samrewvelo baRebis nakveTze upirveles yovlisa unda Catardes mosworebiTi samuSaoebi, moixvnas saplantaJe guTniT 45-50 sm siRrmeze. niadagSi damuSavebis win 1 ha farTobze Setanili unda iqnes 30-40 tona gadamwvari nakeli, da fosfor-kaliumiani sasuqebi ( P2O5 50-70 kg; K2O 50-60 kg). Tu Txilis dargvamde nakveTi dakavebuli iyo tyiT an buCqnariT, aseT nakveTze mcenareuli narCenebisagan sabolood gawmendis mizniT, rekomendirebulia pirveli ori wlis manZilze moyvanili iqnes erTwlovani kulturebi, mesame wels ki SesaZlebelia Txilis baRis gaSeneba. Tu Txilis gaSeneba dagegmilia SemodgomiT, maSin niadagi unda damuSavdes imave wlis gazafxulze an zafxulis damdegs, xolo gazafxulze gaSenebisaTvis - wina wlis gaSeneba rekomendirebulia iq sadac haeris minimaluri temperatura ar ecema minus 20-23 gradusamde. Txili egueba yovelnair niadags, garda mZime Tixnari da daWaobebuli adgilebisa, PH 5,5-dan 8-mde. upiratesoba eniWeba kargi aeraciis, tenian, organuli nivTierebebiT mdidar niadagebs. Txilis kulturis gavrcelebis tradiciul raionebSi (kolxeTis dablobi, samegrelo, guria), sadac daSrobili Waobebia, aucilebelia sferuli an naxevrad sferuli kvlebis mowyoba. unda moewyos dasaSrobi, sawreti arxebi, xolo mSrali klimatis regionebSi sarwyavi kvlebi. TiTqmis yela regionSi rekomendirebulia qarebisagan daculi adgilebis SerCeva an qarsafari zolebis mowyoba (Txilis gaSenebamde 2 wliT adre). baRis gasaSeneblad gankuTvnil SemodgomiT. dasaveleT saqarTvelos Warbteniani da mZime niadagebis damuSaveba umjobesia zamTris bolos, gazafxulis dasawyisSi. niadagis sabolood mowesrigebis mizniT, moxvnis Semdeg saWiroa niadagis zedapiris gafxviereba mosworeba. Txilis baRebSi mcnareTa dgomis sixSiris gansazRvra damokidebulia niadagis nayofierebis, jiSis zrdis siZlieresa da reliefur Taviseburebebze. ama Tu im zonaSi SeiZleba SerCeuli iqnes dargvis sqema - 5X3 m, 4X3 m, 5X4 m, 4X4 m. mcenaris dasargavi ormoebi mzaddeba gadargvamde 2-3 kviriT adre, ormos zomebi 40X50X50 sm, sadac Setanili unda iqnes 10-15 kg organuli sasuqi (gadamwvari nakeli), 100 gr fosforisa da 60 gr kaliumis sasuqis damatebiT. TiToeul ormoSi #4 ianvari - ivnisi 2016 irgveba kargad ganviTarebuli 1 an 2 wliani erTi standartuli nergi. aucilebelia nergebis dargvisTanave morwyva. samrewvelo baRebi Sendeba 2-3 jiSiT, damamtverianebeli jiSis gaTvaliswinebiT. nergi ise unda dairgas rom fesvis yeli daifaros 7-10 sm sisqis miwiT. Txilis fesvTa sistema Zlier kompaqturia, rac icavs niadags Camorecxvisagan. amitom Txilis plantacia xSirad gamoiyeneba ferdob adgilebze, rogorc niadagis eroziisagan damcavi saSualeba. Txilis sicocxlis xangrZlivoba 80-90 welia, buCqis simaRle 6-8 metramde aRwevs. Txili sqesgayofili, erTsaxliani mcenarea, mdedrobiTi da mamrobiTi yvavilebis yvaviloba xSirad ar emTxveva erTmaneTs, amitom plantaciis gaSenebisas gaTvaliswinebuli unda iqnes damamtverianebeli jiSebis ganTavseba. dasaveleT saqarTvelos tenian, subtropikul raionebSi Txili simwifeSi Sedis ivlisis Sua ricxvebidan. aRmosavleT saqarTvelos raionebSi ki erTi TviT gvian. Txilis kultura msxmoiarobaSi Sedis dargvidan me-3 an me-4 wels. srul mosavlianobas iwyebs me-10 wels. Txilis buCqis mosavlianoba 23-25 wlis asakidan klebulobs, amitom mosavlianobis aRdgenis mizniT saWiroa mcenaris gaaxalgazrdaveba. plantaciis gaaxalgazrdaveba SeiZleba Catardes mTlianad da nawilobriv anu TandaTanobiT. plantaciis erTdroulad mTliani gaaxalgazrdavebisas yvela buCqze moberebuli deda toti unda gadaiWras an gadaixerxos niadagis zedapirTan axlos. plantaciis gaaxalgazrdavebisas erTi ram aris gasaTvaliswinebeli, wlebis ganmavlobaSi mosavalianoba mkveTrad rom ar Semcirdes ar SeiZleba yvela moberebuli buCqis erTdroulad gaaxalgazrdaveba. erTi savegetacio periodis manZilze rekomendirebulia buCqebis 15-20 %-is gaaxalgazrdaveba. nawilobivi gaaxalgazrdavebis dros Txilis buCqebs yovelwliurad unda SeeWras daberebuli deda totebis erTi meoTxedi an mexuTedi. Txilis nargaobis gaaxalgazrdaveba tardeba oqtomber-noemberSi. buCqis Zveli, moberebuli Reroebi iWreba ZirSi, miwis zedapiridan 5-8 sm-is simaRleze. amis Semdeg miviRebT axal amonayrebs, maTgan 8-10 Zlier nazards vtovebT deda totebad, danarCenebs movacilebT. Txilis daraionebuli jiSebiT gaSenebuli plantacia kargi movlis pirobebSi iZleva 1,5-1,8 t/ha mosavals. agromani
© Copyright 2026 Paperzz