gamoCenili adamianebi leonardo da vinCi 1452-1519 giorgi xoStaria xelovneba suliT-goniTi kulturis erT-erTi umniSvnelovanesi sfero, adamianTa yofierebis mudmivi Tanmdevia drosa da sivrceSi. ar arsebobs qveyana, regioni Tu xalxi, eTnosi, epoqa Tu periodi, rom ar mimdinareobdes SemoqmedebiTi procesi, rac saerTo jamSi qmnis xelovnebis istoriis mSvenier, mdidar da mravalferovan su raTs. amasTan, xelovnebis istoriis dineba ar aris sworxazovani da Tanabarzomieri; aris SemoqmedebiTi aqtiurobiT da miRwevebiT, mxatvruli cxovrebis intensivobiT gamorCeuli periodebi. avtoportreti, daaxl.1512, turin is samefo biblioTeka, italia. 8 xelovnebis da, saerTod, kacobriobis istoriaSi erT-erTi ase Ti etapia aRorZinebis xana, e.w. renesansi, romelic Camoyalibda dasavleT evropaSi XV-XVI saukuneebSi. aqac aqtiurobis mxriv ga morCeulia xan erTi, xan meore dasavleTevropuli regioni, gan sakuTrebiT ki – italia, italiaSi – toskanis olqi, toskanaSi – florencia. toskanur-florenciulma skolam mogvca mravali SesaniSnavi nimuSi plastikur-vizualur xelovnebaSi – xuroT moZRvrebaSi, qandakebaSi, mxatvrobaSi. sakmarisia vaxsenoT iseTi udidesi figurebi, rogorc joto (jer kidev gardamaval xanaSi Sua saukuneebidan renesansze, e.w. protorenesansSi – XIV s.), brune leski, mazaCo, donatelo, girlandaio, botiCeli, miqelanjelo, rafaeli (aRar vasaxeleb mraval mSvenier, uniWieres Semoqmeds, magaliTad, kastanio, uCelo da sxv.). am SemoqmedTa rigSi gansa saidumlo seroba, 1498, santa maria dele gracie, milani, italia. kuTrebuli adgili ukavia leonardo da vinCis, rogorc Tavisi is toriuli mniSv nelobiT, ise TavisTavadi mxatvrul-esTetikuri RirebulebiT. istoriuli Rirebuleba gulisxmobs, rom mxatvari Tavis SemoqmedebaSi ayenebs da wyvets iseT mxatvrul-SemoqmedebiT amocanebs, romelTa gareSe warmoudgenelia xelovnebis istoriis rogorc wina periodis ganviTareba, ise Semdgomi etapis Camoyalibeba, anu mxatvris Semoqmedeba aris absoluturad aucilebeli rgoli, etapi, istoriuli procesis, misi evoluciuri svlisa. am rgols verafriT ver amoiReb, ver daZrav mxatvrobis istoriis saerTo suraTidan, misi logikidan. amasTan, WeSmariti Semoqmedis, mxatvris, am SemTxvevaSi leonar dos, Semoqmedebas aqvs TavisTavadi mxatvrul-esTetikuri Rire buleba da amis aRsaqmelad ar aris aucilebeli misi maincdamainc istoriul konteqstSi ganxilva. anu leonardos mxatvruli pro duqcia genialuria TavisTavad da amis aRsaqmelad ar aris saWiro imis gaTvaliswineba, ra iyo manamde, anu ras da rogor aviTarebs leonardo, da arc imis, Tu ras daedo safuZvlad misi Semoqmede ba. arian mxatvrebi, romelTa istoriuli mniSvneloba sWarbobs maT sufTa TavisTavad esTetikur Rirebulebas, aseTia, mag., karavajo 9 gamoCenili adamianebi (1571-1610) (cnobilia, rom man didi gavlena iqonia iseT mxatvreb zec, romelTa produqciis esTetikuri Rirebuleba metia mis, kara vajos, mxatvrobaze – mag., rubensze, velaskesze, garkveulwilad rembrantzec), anda, piriqiT, arian didi Semoqmedebi, romlebic asruleben did etaps da maT Semdgom uSualod maTi gamgrZeleble bi aRar Cndebian, Tumca zogadad maTi gavlena mxatvrebze, Tundac saukuneebis Semdeg, didia (igive rembranti, velaskesi). leonardo ki miekuTvneba, rogorc aRvniSneT, im iSviaT mxatvarTa rigs, ro melTa Rirebuleba uaRresad didia rogorc istoriul, ise Tavis Tavad konteqstSi (am iSviaT mxatvarTa rigSi udavod aris, maga liTad, sezani). rodesac vmsjelobT romelime mxatvrul fenomenze, gasaTvalis winebelia ramdenime specifikuri, arsebiTi faqtori. erTi mxriv, mxatvrul nawarmoebs qmnis subieqti, individi da is gansazRvravs bevrwilad mis mTavar Rirsebas – erTaderTobas da ganumeoreblo bas, mis SemoqmedebiT bunebas, axlis qmnadobas (mecnieri ar qmnis, is aRmoaCens ara erTaderTs da ganumeorebels, aramed sayovelTa od kanonzomiers). amasTan, mxatvruli fenomenis ukan, mis fundamentSi Zevs `koleqtiuri me~, anu misi gansazRvruloba im dakveTiT, romelsac iZleva epoqa da eTnosi, im faseulobebiT, romelic momdinareoben am epoqidan, eTnosidan. yovelgvari mxatvruli fenomeni iqmneba am faseulobaTa safuZvelze, TavisTavad es faseulobebi mxatvrobis enaze gadayvanis gareSe rCeba zogad ideebad. am gadayvanaSi, anu garkveuli faseulobebis warmodgenaSi, kompoziciaSi, ageba-modelirebaSi (anu naxatSi specifikur-profesionaluri gagebiT), ferSi, tonSi, xazSi, ritmSi, taqtSi, kontrastSi, simetriisa da wonasworobis sxvadasxva saxeSi mxatvars exmareba skola, kerZod da ufro farTod – is garemo, romelSic mas uwevs cxovreba da moRvaweoba. lorenco mediCi (1449 – 1492) florenciis respublikis mmarT veli. 10 am zogadi istoriul-kulturuli fonis, niadagis, Tvalsaz risiTac leonardosTan uaRresad maRal dones vxedavT. kerZod, leonardo ibadeba florenciis maxloblad, daba vinCisTan, da igi aris florencieli notariusis `ukanono~ Svili. pirvel rigSi unda naTlad warmovidginoT florenciis fenomeni italiis da saerTod kacobriobis istoriaSi. igi jer kidev feodalizmis wiaRSia, magram XIII s-Si isini uars amboben feodalur wodebriv diferencirebaze da qalaqs marTaven mdidari ojaxebi (piti, stroci, tornabuoni da sxv.). XV s-Si florencias rkinis xeliT, magram moqnilad da gonivrulad, marTavs mediCebis ojaxi, jer – kozmi mediCi, mere – lorenco brwyinvaled wodebuli (florenciis – toskanis centris madona lita, 1490-1491, ermitaJi, sanqt-peterburgi, ruseTi. 11 gamoCenili adamianebi – mniSvneloba rom warmovidginoT, moviyvan erT magaliTs: XIII s-Si inglisis mefem uari uTxra erT-erT ojaxs (pitis) didi valis dab runebaze. ojaxi gakotrda da aman mTel dasavleT evropaSi gamoiw via finansuri krizisi). kvatroCento italiurad niSnavs 400-s. am terminiT moixse nieba adreuli renesansis, kvat roCentos mxatvruli stilebi. momdevno saukunis maRali rene sansis periods ki, Sesabamisad, uwodeben CinkveCentos, rac 500-s niSnavs. axali sociumi, moqalaqe win wamowevs axal faseulobebs. qris tianoba, ra Tqma unda, rCeba faseulobaTa ZiriTad ganmsazRvre lad, magram TviT qristianoba iZleva aqcentebis gadaadgilebis saSualebas. qristianobis, rogorc religiis (anu rwmenaze dam yarebuli msoflxedvis), qvakuTxedi dogmatia rwmena gankace bul RmerTSi, anu qriste aris rogorc srulyofili RmerTi, ise srulyofili adamiani. qalaqis da, miT umetes, dasavleT evropuli qalaqis yofaSi udides rols TamaSobs racionaluri azrovneba (me vaxSe – Tanamedrove bankiris winapari, sxvadasxva profesiis ostati ver ifunqcionirebs warmatebulad racionaluri midgomis gareSe). aqedan modis garkveuli dapirispireba Sua saukuneebis asketizmsa da adamianis, rogorc RmerTis qmnilebis, faseulobis zrdas So ris, rac rogorc sulier, ise materialur, sagnobriv-sxeulebriv planSi vlindeba. cxadia, es asaxvas hpovebs vizualur-plastikur xelovnebebSic – xuroTmoZRvrebaSi, qandakebaSi, mxatvrobaSi (ise ve, rogorc literaturaSi – dante, petrarka, bokaCo). jer kidev XIII-XIV s-Si isaxeba gardamavali periodi, romlis yvelaze maRali gamoxatulebaa mxatvrobaSi joto di bondone (1267-1337). joto saTaves udebs did florenciel mxatvarTa mTel rigs. aRorZinebis xanas XV s. dasawyisSi safuZveli Cauyares e.w. rene sansis mamebma: bruneleskim (xuroTmoZRvrebaSi), donatelom (qan dakebaSi), mazaCom (mxatvrobaSi). siaxle, rac maT moitanes da rac safuZvels iZleva, rom swored maTi SemoqmedebiT iwyebodes re nesansi, aris proporciuli sistema, mimarTebaTa dacva, rasac efuZneba samyaros proporciuli asaxva (es principi – mimarTebaTa dacva – yvelaze arsebiTi da fuZemdebluri iqneba evropuli mxatv robisaTvis XIX s. 80-ian wlebamde. kerZod, sezanamde da, garkveul aspeqtSi, van gogamde). renesansis cneba Camoyalibda XVI s-Si italiaSi. renesansi – frangulad da rinasimento an rinaSita italiurad niSnavs xelmeored dabadebas da igulisxmeba antikuri, berZnul-romauli samyaros aRorZineba da dapirispireba Sua saukuneebTan faseulobiTa Tu formalur-enobriv planSi. qalis portreti, daaxl. 1508, parmis erovnuli galerea. 12 adamiani, misi fizikur-materialuri Tu sulieri TvisebebiT, xdeba mTavari faseuloba samyaros proporciul-materialur asax vaSi. amasTan, warsuli epoqis, kulturis sruli gameoreba SeuZle belia. qristianobas, misi sulis pirveladobis principiT, ar SeeZ leonardo da vinCi lo ukvalod Caevlo – ase rom, saqme gvaqvs Tavisebur sinTezTan, romelsac xatovnad Semdegnairad gansazRvraven: renesansi aris qristianuli suli antikur sxeulSi. es yvelaze zogadi da arsebiTi principi erTbaSad ver gamovlin deboda mxatvrul-meTodologiurad srulyofil formaSi. misi Camoyalibeba gansazRvravda renesansuli mxatvrobis istoriul svlas da swored am procesSi iTamaSa am idea-faseulobebis srulyo fili gamoxatvis TvalsazrisiT udidesi roli leonardo da vinCim. rogorc yvela geniosis Semoqmedeba, leonardos moRvaweobaSic aris paradoqsuli momenti. igi daibada 1452 w., anu adrindeli re nesansis, e.w. kvatroCentos, SuaSi, mis, SeiZleba iTqvas, wiaRSi da savsebiT logikuri iqneboda, rom is yofiliyo adrindeli renesan sis, kvatroCentos met-naklebad tipuri warmomadgeneli, rogorc, magaliTad, botiCeli, romelic masze mxolod 6 wliT iyo ufrosi. maRali renesansis didi sameulidan centralur italiaSi (vene cia ufro calke dgas) miqelanjelo (daibada 1475 w.) leonardoze 23 wliT iyo umcrosi, xolo rafaeli – sulac 31 wliT (daibada 1483 w.), anu leonardo, maRali renesansis pirveli warmomadgene li, romelic, rogorc maRali renesansis udidesi figura, swored miqelanjelosTan da rafaelTan erTad ganixileba, miekuTvneba sxva, ufro wina Taobas. am erTgvari paradoqsis axsna isev leonar dos personaSi unda veZeboT. leonardo iwyebs Semoqmedebas XV s-is 70-iani wlebidan, magram misi Semoqmedeba aris ara ubralod arse buli adrerenesansuli miRwevebis Tundac Zalian saintereso vari reba (rogorc girlandaiosTan an botiCelisTan), aramed saocrad mizandasaxuli, TandaTanobiTi, magram Zalian mkafiod gamoxatu li svla maRali renesansis principebisken. leonardos istoriuli mniSvnelobis gasagebad aucilebelia am svlis, am Ziebebis da, rac mTavaria, mignebebis naTeli gaazreba da aRqma. jer erTi, unda kargad davinaxoT, rom leonardo eyrdnoba adrindeli renesansis miRwevebs, rac pirvel rigSi gamoixateba sagnobrivi formis agebis maRal doneSi, imaSi, rasac safuZveli Cauyares donatelom da mazaCom. amisaTvis leonardos SesaniSnavi pirobebi mieca. igi mamamisma miabara adrindeli renesansis cnobi li moqandakisa da mxatvris andrea verokios saxelosnoSi, sadac igi, ra Tqma unda, SesaniSnav skolas gaivlida. garda amisa, TviTon florencia iyo saocari skola. praqtikulad yovel nabijze SegeZ lo genaxa, aRgeqva, gageazrebina didi ostatebis mier Seqmnili Sedevrebi mxatvrobasa Tu qandakebaSi. garda fuZemdebluri xe lovanebisa (donatelosa da mazaCosi), leonardos wynarad SeeZlo enaxa uCelos, kastanios, filipo lipis, venecianos, fra beato an jelikos da sxvaTa Zalian maRali donis namuSevrebi. leonardos sandro botiCeli (1444-1510) – italieli mxatvari, florenci uli skola, adreuli renesansis periodi. miqelanjelo buonaroti (1475-1564) – italiuri renesansis periodis moqandake, mxatvari, arqiteqtori da poeti. rafael santi (1483-1520) – mxat vari da arqiteqtori, italiuri maRali renesansis florenciis skolis warmomadgeneli. 13 gamoCenili adamianebi genialuroba imaSi mdgomareobs, rom igi xedavda, Tu ra unda aeRo am uzarmazari memkvidreobidan da ra, piriqiT, daeZlia da axali gadawyveta moenaxa. jorjo vazaris (renesansis pirveli istorikosis) mixedviT, leonar dos uadres namuSevarTa ricxvs miekuTvneba patara ange lozis gamosaxuleba maswavleblis, andrea verokios `naTliscemaSi~. vazari gviyveba legendas imis Sesaxeb, rom TiTqos verokio imdenad gaocebula leonardos namuSevriT, rom gadauwyvetia mxolod qanda kebiT dakavebuliyo (igi marTla brwyinvale moqandake iyo). pirveli damoukidebeli namuSevari – `xareba” – leonardom Seasru la 70-iani wlebis pirvel naxevarSi da igi jer kidev tipuri adrere nesansuli nimuSia. suraTs udavod aqvs Tavisi poetika, saxovaneba – pirvel rigSi, maxarobeli angelozis gamosaxulebidan gamomdinare. andrea verokios `naTlisReba~, marcxena patara angelozi, 14721475, uficis galerea, florencia. leonardo Tu vlindeba, upirvelesad, albaT, misi siluetis lamaz, faqiz ritmul dinebaSi, magram kompoziciurad suraTi moklebulia organul mTlianobas, rac savsebiT tipuria am periodisaTvis (adrin deli renesansisaTvis). kompozicia gadatvirTulia meorexarisxo vani detalebiT rogorc fonze, ise calkeul sagnebSi da, rac mTa varia, angelozsa da mariams Soris kontaqti ar myardeba. isini TiTqos mowyvetili arian erTmaneTs da damoukideblad arseboben. 70-iani wlebis miwurulisTvis, albaT, 1478 w. Sesrulebul e.w. `benuas madonaSi~ (igive madona yvaviliT) ukve aSkarad Cans win ga dadgmuli nabiji. mTavari siaxle, miRweva mdgomareobs mariamisa da yrma iesos urTierTdakavSirebaSi, erTian moZraobaSi, Sekvra Si, Tumca namuSevari jer kidev Seicavs mTel rig minusebs – bavS vi zedmetad didia, TiTqmis dedis tolia, ukana planze, kedelze, fanjris moxazuloba zedmetad xistia, `gamoWrili~. madona benua, anu madona yvaviliT, 1475-1478, ermitaJi, sanqt-peter burgi, ruseTi. 14 80-iani wlebis dasawyisSi leonardo qmnis or dausrulebel, mag ram uaRresad mniSvnelovan namuSevars `wm. ieronimes~ da `mogvTa Tayvaniscemas~. orive suraTi moklebulia feradovan fenas, sama gierod kargad aRiqmeba sagnobrivi formis plastikuri, tipuri rkaliseburi ritmika, romelic erTian formaSi kravs gamosaxu lebas, da Zalian saintereso (Tumca, jer kidev arasrulyofili) kompozicia, gansakuTrebiT `mogvTa TayvaniscemaSi~. kompozici is ukana plani aSkarad gadatvirTulia sxvadasxva gamosaxulebiT, romelTac ar gaaCniaT araviTari kavSiri. pirvel rigSi vgulisx mob mxatvrul kavSirs wonasworobaSi, ritmSi, suraTis organize baSi kompoziciis mTavar nawilTan, kerZod, wina planze gamosaxul mogvTa Tayvaniscemis scenasTan. swored es mTavari scena gvivlens axal midgomas, pirvel rigSi, figurebis ganlagebis Tu urTierT dakavSirebis TvalsazrisiT. mariami yrmiT centrSia, odnav siRr meSi Caweuli erTgvarad distancirebuli mogvebisagan, mogvebi leonardo da vinCi Tayvaniscemis pozaSi ixrebian da es kompoziciuri jgufi mkafiod ikvreba samkuTxa-piramidul formaSi (e.w. klasikuri samkuTxedi), rac mkafiod gawonasworebul formas aZlevs mTavar plastikur aqcentebs, rasac ukve Semoaqvs harmonizebis gancda. garda amisa, mTavari azrobrivi aqcentebi ara marto gamoiyofa erTmaneTisagan zomierad, rac naTeli aRqmis saSualebas iZleva, aramed lamazad ukavSirdeba erTmaneTs plastikuri ritmiT. gansakuTrebiT mkafio da efeqturia es ritmi jgufis marjvena nawilSi: mariami rbilad da Tan metyvelad xris Tavs marjvniv, mis kalTaSi mjdomi yrma ieso ga nagrZobs am ritms gawvdili xeliT, xolo es ritmi gadaecema ukve misken daCoqil mogvs, romelic saCuqrad raRac Zvirfass awvdis ie sos. ritmi – es xasiaTia xelovnebis nebismier dargSi (musika, lit eratura, gansakuTrebiT poezia, cekva). igi SeiZleba iyos Zalian mravalferovani Tavisi xasiaTiT, magaliTad, elementaruli aRqmis mqone adamians ar SeeSleba erTmaneTisgan xorumis Tu Strausis valsis TavisTavad Zalze metyveli ritmebi; igive SeiZleba iTqvas galaqtionis da muxran maWavarianis ritmuli wyobis Sesaxeb da praqtikulad yvela mxatvrul nawarmoebs aqvs misi macocxlebeli ritmika. wm. ieronime, 1480-1482, vatikanis pinakoTeka, vatikani. mogvTa Tayvaniscema, 14811482, uficis galerea, florencia. 15 gamoCenili adamianebi oTxmociani wlebis dasawyisSi leonardo iRebs dakveTas da iwyebs muSaobas Tavis etapobriv suraTze `madona mRvimeSi~. am suraTze igi Zalian didxans muSaobs, albaT pauzebiT, da asrulebs mas mxolod 90-iani wlebis meore naxevarSi milanSi. pauzebisas igi qmnis kidev ramdenime namuSevars, magaliTad, `litas madonas~, mag ram Cven amaze aRar SevCerdebiT, vinaidan `madona mRvimeSi~-s mniS vneloba metad didia. 1483 wlidan leonardo miemgzavreba milanSi, milanis hercogis ludoviko sforcas, morod wodebulis, karze. madona mRvimeSi, 1490, luvri, parizi. 16 leonardo da vinCi SemogvrCa saintereso werili, sadac CamoTvlilia is mravalricx ovani sferoebi, romlebSic SeeZlo leonardos moRvaweoba. esaa: samxedro-sainJinro saqme, arqiteqtura, qandakeba da bolos mi TiTebulia, rom ferwerac kargad SeuZlia. milanSi mas daevala gaekeTebina lodoviko moros mamis cxenosani qandakeba. am qanda kebaze man, rogorc sCveoda, didxans imuSava. nimuSze xangrZlivi muSaoba pirvel rigSi ganpirobebuli iyo imiT, rom igi yovelT vis axlis ZiebaSi iyo. igi gauTaveblad xvewda da aRrmavebda Tav is namuSevrebs. samwuxarod, man ver moaswro qandakebis bolomde miyvana. ufro zustad, man TixaSi gaakeTa cxenosani qandakeba, ma gram veRar moaswro misi brinjaoSi Camosxma. 1499 wels milanSi Semovidnen frangebi, romelTac omi hqondaT lodovikosTan da arbaletebis samizned gaixades TavianTi mtris cxenosani qandake ba. samwuxarod, Cven davkargeT yvela varaudiT Zalian saintereso, Tavisi gadawyvetiT novatoruli cxenosani qandakeba. Semogvr Ca Canaxatebi da patara brinjaos qandakeba, romelic budapeStis muzeumSi inaxeba. novatorulia cxenis yalyze Semdgari warmodge na da amdenad, mxolod or sayrdenze dayeneba. wonasworoba miiR weva mxedris da cxenis Tav-kisris masebis urTierTdapirispirebiT. nimuSi Sesrulebulia ukve XVI s-is dasawyisSi, etyoba, leonardos mowafeebis mier, Tumca mainc SeigrZnoba leonardoseuli plasti kuri, morkalur formaTa metyveleba. milanis periodidan mainc yvelaze mniSvnelovania misi fer weruli namuSevrebi. milanSi asrulebs igi `madona mRvimeSi~-s. es nawarmoebi miCneulia maRali renesansis pirvel nimuSad. mTavari kompoziciuri jgufi mkafiod jdeba harmoniul, gawonasworebul samkuTxa-piramidul formatSi. moZraobebi, plastika Zalze daxve wili da metyvelia. aqve ukve naTlad Cans leonardos mxatvrobis unikaluri wyobis niSani, uaRresad faqizi SuqCrdili, e.w. `sfu mato~, anu bindi, romelic miiReba formaTa virtuozuli, rbili modelirebiT. aseT sifaqizes da sizustes formaTa damuSaveba Si Cven veravisTan vnaxavT. renesansSi, rafaelTan an miqelanje losTan, saerTod ar aris haerovneba, XVII s-Si farTod vrceldeba sxvada sxva tipis SuqCrdili, magram plastikur-momrgvalebul formaTa aseT faqiz modelirebas veravisTan SexvdebiT. bevri ram leonardos miRwevebidan naxatsa da kompoziciaSi safuZvlad daedeba maRal renesanss, pirvel rigSi, miqelanjelos da rafa els, magram leonardos sfumato darCeba unikalur movlenad. igi, cxadia, wyobiseul sxva gadawyvetebTan erTad mniSvnelovan rols iTamaSebs leonardos Sedevrebis SeqmnaSi – pirvel rigSi, iseT uni kalur qmnilebebSi, rogoricaa `saidumlo seroba~ da `mona liza~. `saidumlo seroba~ Sesrulebulia milanis santa maria dela gracies monastris satrapezos erT-erT kedelze. freska dasrul cxenosani, budapeStis muzeumi, ungreTi. ludoviko sforca, anu ludoviko moro (1452-1508) – milanis hercogi, renesansis epoqis cnobili dinasti is – sforcebis warmomadgeneli. 17 gamoCenili adamianebi mona liza, 1503-1505, luvri, parizi. 18 leonardo da vinCi da 1498 wels. am nawarmoebSi pirvelad Seesxa xorci moTxovnas, romelic Camoayaliba XV saukunis didma xuroTmoZRvarma da Teo retikosma leon batista albertim: `kargi nawarmoebi aris is, ro melsac verafers gamoakleb an miumateb~. es moTxovna gulisxmobs, rom yvela aqcenti, yvela gamosaxuleba aris aucileblobiT kav SirSi erTmaneTTan, rac iZleva srulyofil mxatvrul mTlianobas. leonardos eqsperimentebis gamo saRebavma male daiwyo Camocve na. restavraciis mravalricxovanma mcdelobam mxolod uaryo fiTi Sedegi mogvca. dRes freska sagrZnoblad aris dazianebuli da SeZlebisdagvard gamagrebulia (sakmarisia iTqvas, rom viRac ugunurma monazvnebma karic ki gaWres da daazianes freskis qveda nawili, napoleonis dros ki satrapezo Tavlad gamoiyeneboda...). arsad ise ar igrZnoba sulieris, mistikuris, RvTaebrivis da amasTan Rrmad adamianuris iseTi erTianoba, rogorc am monumen tur freskaSi (anu `qristianuli suli antikur sxeulSi~). saxare bis erT-erTi Zalian mniSvnelovani da, rogorc am wminda wigns axa siaTebs, lakoniuri siuJeti araCveulebrivad aris warmodgenili adekvatur formaSi. evqaristiis dros (`ese ars xorci Cemi... ese ars sisxli Cemi~), romelic ganasaxierebs RmerTis, rogorc sicocxlis wyaros, da adamianis, rogorc individualuri, personaluri arse bis urTierTobas, mimarTebebs, qriste ambobs: `erT-erTi Tqven gani mimcems (gamcems) me~. gadmocemulia kulminaciuri momenti: qristem ukve warmosTqva Tavisi sakraluri sityvebi, igi RvTaebaa da Tan sevdiani adamiani, xolo misi mowafeebi reagireben am SemaZr wunebel sityvebze. uamravi adamianuri da mistikur-RvTaebrivi plastebis wamoweva SeiZleba am mokle saxarebiseuli siuJetidan da Tuki vinmem moaxerxa es, pirvel rigSi es iyo leonardo. uamra vi saidumlo seroba daxates manamdec da merec. verc erTi axlos ver miva leonardosTan siRrmiT, damajereblobiT da mxatvruli doniT. scena frontaluradaa gaSlili wina planze, rac xazs us vams mis reprezentaciul xasiaTs. qriste centrSia da interieris mkafio perspeqtiuli xazebi mis Tavze fiqsirdeba. uyureb suraTs da azrad ar mogdis ikiTxo, Tu ratom sxedan yvelani sufris cal mxares. leonardo iyenebs mxatvrobis organzomilebiani zedapiris specifikas da scenas mis gaswvriv gaSliT reprezentaciulobas sZens marTlac saidumlo suraTs. qriste centrSia da mSvidia. da narCenebi, yvelani, reagireben, yvela individualurad, xasiaTisda mixedviT. iuda gamoyofilia zedmeti aqcentebis gareSe. igi erTad erTi eydrnoba magidas xeliT, romelSic qisa CaubRujavs da saxe CrdilSi aqvs. Tormeti mamakaci Tanabrad iyofa jgufebad – orori qristes marjvnidan da marcxnidan. kompozicia savsea emoci uri JestikulaciiT, magram mTlianobaSi wonaswordeba, Tan jgu fidan jgufze gadasvla xdeba aseve ritmulad, e.w. kontrapostis evqaristia (berZn. εύχαριστία – sityva-sityviT niSnavs `sa madlobels~), anu liturgia (Jamiswirva), saidumlo, romlis Sesrulebisasac locviTa da monaniebiT ganwmendili morw muneebis Sewiruli puri da Rvino qristes xorcad da sisxlad gardaiqmneba. Semdeg am pursa da Rvinos eziarebian morwmunebi da ramdenadac purisa da Rvinis yovel nawilSi qriste mTlianad aris, amdenad evqaristiis aR srulebisas morwmuneebi Tavad qristes eziarebian. evqaristiis saidumlo ori nawilisagan Sedge ba: erTi – purisa da Rvinis uflis xorcad da sisxlad gadaqceva da meore – am wminda ZRvenis ziareba. evqaristias `usisxlo msxverplis Sewirvasac“ uwodeben. kontraposti italiuri sityvaa da gamoiyeneba saxviT xelovnebaSi adamianis sxeulis im mdgomareobis aRsaniSnavad, rodesac sxeulis yvela elementis erTmaneTTan dapirispirebiT saboloo jamSi miiRweva wonasworoba, rac figuras dinamikurobasa da bunebriobas aniWebs. klasikuri kontrapostis magaliTia berZeni moqandakis, po likletis (Zv.w. 5-4) e.w. `dorifori~ (Subosani). 19 gamoCenili adamianebi principiT. mag., marjvena samkaciani jgufis marcxena kidura figu ra saxiT da taniT Tavis jgufiskenaa mimarTuli, magram xelebiT ga davyavarT meore jgufze – dapirispirebisa da Tan gadabmis es prin cipi gamoyenebulia oTxive jgufSi, saerTo jamSi viRebT didebul talRovan ritms, mimarTuls kideebidan centrisken, qristesken. saocari mravalferovneba da erTianoba, didebuleba da sisadave, RvTaebrioba da adamianuroba sufevs mTel am scenaSi. XV s-is miwuruls milanidan wamosuli leonardo brunde ba florenciaSi. SedarebiT mokle, daaxloebiT 6-wliani meore florenciuli periodi Zalian nayofieria leonardosTvis. pirvel rigSi aRsaniSnavia, ra Tqma unda, mona liza `jokondas~ portreti. portretebi leonardos adrec hqonda Sesrulebuli, maT Soris Zalian maRali donis, magaliTad, milanSi `qali siasa muriT~, igive CeCilia galerani (krakovis muzeumi), magram mona liza mainc unikaluri nimuSia, gamorCeuli TviT leonardosTan. leonardo portretSi aqcents akeTebs ara individualur saxasi aTo niSnebis metyvelebaze (rogorc xdeba umetes portretebSi), aramed qalis da qalurobis zogadi saxis Seqmnaze da fantastiku rad gadmogvcems im sinazes da sulier siRrmes, im saidumloebas, romelic qalSia Cadebuli. yovelive amis miRwevaSi isev mTavar rols TamaSobs leonardos fantastikuri modelireba, misi rbi li tonaluri gradacia, romelic saocrad cocxlad gadmogvcems Tvalebis siRrmes da msubuq binds, saxis sirbiles, msubuq Crdilebs Tvalis Tu tuCebis kideebTan. amasTan, suraTi sruliad gawonas worebulia. masze ver ityvi, rom Wedavs CarCos, magram arc `yanya lebs~ – zomieradaa ganTavsebuli formatSi. aseve ver ityvi, rom daZabuli zis, magram arc moSvebulia – uWiravs sxeuli. saocrad natifi TiTebi, romlebzec falangebis naoWebic ki ar gadmoicema, Tavisuflad devs, arc daZabulad, arc moSvebulad. harmonia da saidumloebis faqizi sulierebis niuansuri gadmocema saocrad aris Serwymuli mona lizaSi. qali siasamuriT, 1483-1990, krakovis muzeumi, poloneTi. 20 meore florenciuli periodidan aRsaniSnavia kidev ramdenime namuSevari. im periodisaTvis, rodesac leonardo florenciaSi Cadis, iq imyofeboda meore geniosic – miqelanjelo buonaroti da florenciis meriam gadawyvita moewyo fantastikuri Sejibri: orive mxatvars, miqelanjelosac da leonardosac, daukveTes seniori is, anu meriis kedlebis mosaxatad ori brZolis siuJeti: `brZola angiarisTan~ – leonardos da `brZola kaSenTan~ – miqelanjelos. orivem Zalian sainteresod gadawyvita maT winaSe mdgomi amocanebi da moxatvis win muyaoze Sesrulebuli maTi kompoziciebi gamoifi na. es gaxda movlena ara marto florenciisa, aramed mTeli italiis da garkveulad, evropis cxovrebaSic. am muyaoebis sanaxavad Camo leonardo da vinCi diodnen sxvadasxva qveynidan. mag., XVII saukuneSi rubensma, rome lic italiaSi, mantuaSi, imyofeboda, leonardos kompoziciidan aslebi gaakeTa. samwuxarod, arc muyao SemogvrCa da arc freskebi Sesrulebula. SemogvrCa sakmaod susti aslebi, samagierod dagvr Ca leonardos mier angiaris brZolisaTvis fanqriT Sesrulebuli naxatebi, ZiriTadad Tavebi. unda aRiniSnos, rom maTi mxatvruli Rirebuleba iseve, rogorc sxva grafikuli namuSevrebisa, mag., leonardos portreti moxucebulobaSi, Zalze didia da SeiZleba iTqvas, ar Camouvardeba doniT mis ferwerul namuSevrebs. 1505 wlis Semdeg leonardo midis florenciidan da gadadis qa laqidan qalaqSi, Tumca didxans arsad Cerdeba. am periodSi misi mxatv roba naklebintensiuri xdeba, asrulebs ramdenime namuSe vars, mag., `wm. ioane naTlismcemlis~ saxes – ra Tqma unda, maRal doneze. Tumca, `mona lizas~, `saidumlo serobis~ da `madona mRvi meSi~-s dones mainc ver aRwevs. angiarisTan brZola, fragmentebi. samagierod, Zalze intensiuria misi Teoriuli xasiaTis muSaoba. leonardo gvevlineba rogorc genialuri Teoretikosi, mecnieri, inJineri gamomgonebeli. swavlobs yvelafers, adamianis anatomias, cxovelebs, frinvelebs – ainteresebs safreni aparatis Seqmna, aqvs tankis, vertmfrenis, wyalqveSa navis modelebi – ubralod, im dros ar iyo meqanikuri Zravebi da maTi ganxorcieleba SeuZlebeli iyo. dabolos, unda iTqvas, rom misi Semoqmedeba bevrwilad iyo gak veTili miqelanjelosa (gansakuTrebiT naxatSi) da rafaelisTvis (romelic pirdapir aviTarebs mis kompoziciur principebs). leonardo gardaicvala safrangeTSi, avinionSi, sadac im dros iyo italiuri diaspora da papis sasaxlec (erT dros papi frangebma waiyvanes – cnobili avinionis tyveoba). `madona mRvimeSi~ da `mona liza~ leonardos mudam Tan dahqon da. man mSvenivrad icoda maTi fasi da ar undoda maTTan ganSoreba. Znelia gadaWarbebiT Seafaso am saocari xelovanis, mecnieris, moazrovnis, unikaluri pirovnebis roli msoflio xelovnebasa da kulturaSi. avinionis tyveoba – 1309-1377 ww. papebis rezidencia iyo ara romSi, aramed avinionSi (safrangeTi). 1305 wels romis papi klement V, romelic frangi iyo, konklavze (kaTolikuri eklesiis kardinalTa kolegiis Sexvedra) airCies safran geTis mefe filip IV-is mxardaWe riT. mas uwodes `frangebis papi~ da man 1309 wels papis rezidencia romidan avinionSi gadaitana, riTac daiwyo e.w. `papebis tyveoba~ (1377 wlamde). 21
© Copyright 2026 Paperzz