erovnuli saswavlo olimpiada q i m i a 2 0 1 0 S e s a v a l i saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministros iniciativiT 2009 wels Catarda SemoqmedebiTi olimpiada sxvadasxva saganSi, maT Soris, qimiaSi. olimpiadis mizani iyo gamorCeuli codniTa da niWiT dajildoebuli moswavleebis gamovlena, maTi waxaliseba da saswavlo procesis stimulireba. moswavleebs moeTxovebodaT rogorc Teoriuli codna, aseve praqtikuli Sinaarsis amocanebis amoxsna. 2009 wels qimiaSi erovnuli saswavlo olimpiada or etapad Catarda, romelSic monawileobda oTxi asakobrivi jgufi: VIII, IX, X da XI_XII klasebis moswavleebi. 2010 wels qimiaSi erovnuli saswavlo olimpiada sam etapad Catarda da monawileobda ori asakobrivi jgufi: IX-X da XI_XII klasebis moswavleebi. 2010/11 saswavlo wels qimiaSi erovnuli saswavlo olimpiada kvlav sam etapad Catardeba da monawileobas miiRebs ori asakobrivi jgufi: IX-X da XI_XII klasebis moswavleebi. mocemul krebulSi warmodgenilia 2010/11 saswavlo wels qimiaSi erovnuli saswavlo olimpiadis I turis programa, aseve 2009 da 2010 wlebis olimpiadebis yvela turis davalebebi, swori pasuxebiTa da amoxsnebiT. 2 qimiis programa erovnuli saswavlo olimpiadis I turisTvis IX-X klasebi martivi da rTuli nivTierebebi. sufTa nivTiereba da narevi. narevebis dayofis xerxebi. gansxvaveba fizikur da qimiur movlenebs Soris. qimiuri reaqciis mimdinareobis niSnebi da pirobebi. qimiuri elementi. qimiuri simboloebi. valentoba. qimiuri formulis Sedgena valentobis mixedviT. fardobiTi atomuri masa da fardobiTi molekuluri masa. naerTSi elementis masuri wilis gaangariSeba. moli – nivTierebis raodenobis sazomi. avogadros ricxvi. moluri masa. gaangariSebiTi amocanebi nivTierebis raodenobisa da masis dasadgenad. masisa da Sedgenilobis mudmivobis kanonebi. qimiur reaqciaTa klasifikacia. daSlis, SeerTebis, Canacvlebisa da mimocvlis reaqciebi. qimiuri reaqciis tolobis Sedgena. araorganul naerTTa klasebi. oqsidebi: fuZe da mJava oqsidebi, miReba, Tvisebebi. hidroqsidebi: fuZe, tute, miReba, Tvisebebi. mJavebi: Jangbadiani da uJangbado mJavebi, miReba, Tvisebebi. marilebi: marilTa klasifikacia da nomenklatura, miReba, Tvisebebi. xsnarebi, nivTierebaTa xsnadoba, xsnadobaze moqmedi faqtorebi. xsnaris koncentracia: nivTierebis masuri wili xsnarSi. gaangariSebiTi amocanebi xsnarSi nivTierebis masuri wilis dasadgenad. XI-XII klasebi: martivi da rTuli nivTierebebi. alotropia. sufTa nivTiereba da narevi. narevebis dayofis xerxebi. gansxvaveba fizikur da qimiur movlenebs Soris. qimiuri reaqciis mimdinareobis niSnebi da pirobebi. qimiuri elementi. qimiuri simboloebi. valentoba. qimiuri formulis Sedgena valentobis mixedviT. fardobiTi atomuri masa da fardobiTi molekuluri masa. naerTSi elementis masuri wilis gaangariSeba. moli – nivTierebis raodenobis sazomi. avogadros ricxvi. moluri masa. avogadros kanoni. airis moluri moculoba. airebis simkvriveebis Tanafardoba. gaangariSebiTi amocanebi nivTierebis raodenobis, masisa da moculobis dasadgenad. masisa da Sedgenilobis mudmivobis kanonebi. 3 qimiur reaqciaTa klasifikacia. daSlis, SeerTebis, Canacvlebisa da mimocvlis reaqciebi. qimiuri reaqciis tolobis Sedgena. gaangariSebiTi amocanebi reaqciis tolobis mixedviT (reaqciaSi monawile nivTierebis an reaqciis produqtis raodenobis / masis / moculobis mixedviT sxva nivTierebis raodenobis / masis / moculobis gamoangariSeba; reaqciis produqtis raodenobis / masis / moculobis gamoangariSeba, rodesac erT-erTi moreagire nivTiereba aRebulia Warbad). atomis aRnagoba. atombirTvis Sedgeniloba. masuri ricxvi. izotopebi. periodulobis kanoni. elementis rigobrivi nomeri. elementTa perioduli sistema. periodebsa da jgufebSi elementTa gaerTianebis principebi. I_VII jgufebis mTavari (A) qvejgufebis elementebis Tvisebebis da naerTTa formebis gansazRvra periodul sistemaSi maTi adgilmdebareobis mixedviT. eleqtrouaryofiToba. kovalenturi (arapolaruli da polaruli) da ionuri bmebi. araorganul naerTTa klasebi. oqsidebi: fuZe da mJava oqsidebi, miReba, Tvisebebi. hidroqsidebi: fuZe, tute, miReba, Tvisebebi. mJavebi: Jangbadiani da uJangbado mJavebi, miReba, Tvisebebi. marilebi: marilTa klasifikacia da nomenklatura, miReba, Tvisebebi. kavSiri araorganul naerTTa klasebs Soris. xsnarebi, nivTierebaTa xsnadoba, xsnadobaze moqmedi faqtorebi. xsnaris koncentracia: nivTierebis masuri wili xsnarSi. gaangariSebiTi amocanebi xsnarSi nivTierebis masuri wilis dasadgenad. eleqtrolituri disociacia: mJavebis, fuZeebis da marilebis eleqtrolituri disociacia. ionuri mimocvlis reaqciebi. sruli da Sekvecili ionuri tolobebis Sedgena. qvanturi ricxvebi. energetikul doneebze eleqtronebis ganawileba (umciresi energiis principi, paulis principi, hundis wesi). I–III periodis elementTa atomebis eleqtronuli da eleqtronulgrafikuli formulebis Sedgena. alkanebi, alkenebi, alkinebi _ ZiriTadi Tvisebebi. genetikuri kavSiri naxSirwyalbadebis klasebs Soris. spirtebi, aldehidebi, karbonmJavebi _ ZiriTadi Tvisebebi. genetikuri kavSiri funqciuri jgufebis Semcvel naerTebs Soris. 4 2009 weli VIII klasi I turi VIII klasi _ I turi 1. romeli meTodebiT aris SesaZlebeli wvimis wylisa da gafiltruli mdinaris wylis erTmaneTisagan garCeva? aRwereT TiToeuli meTodi. pasuxi I meTodi – eleqtrogamtarobis Sedareba. mdinaris wyali dens gaatarebs, wvimisa – ara. II meTodi – amoSrobis Semdeg mdinaris wylisgan darCeba ufro meti mSrali naSTi, vidre wvimis wylisgan. 2. CamoTvaleT yvela is xerxi, romlis xsnaridan ujeris miReba da piriqiT. saSualebiTac SeiZleba najeri pasuxi najeridan – ujeri: temperaturis momateba, gamxsnelis damateba. ujeridan – najeri: temperaturis Semcireba, gamxsnelis aorTqleba, gaxsnili nivTierebis damateba. 3. dawereT TqvenTvis cnobili yvela reaqcia, romlis saSualebiTac miiReba rkinis (II) sulfati. pasuxi Fe+H2SO4→FeSO4+H2 Fe+CuSO4→FeSO4+Cu FeO+H2SO4→FeSO4+H2O FeO+SO3→FeSO4 Fe(OH)2+H2SO4→FeSO4+2H2O Fe(OH)2+SO3→FeSO4+H2O FeCO3+H2SO4→FeSO4+H2O+CO2↑ FeCl2+Ag2SO4→FeSO4+2AgCl↓ 4. xsnars, romelic Seicavda 12 g natriumis hidroqsids, daamates 50 g 19.6%iani gogirdmJavas xsnari. rogor fers miiRebs lakmusi miRebul xsnarSi? pasuxi daasabuTeT Sesabamisi gamoTvlebiT. amoxsna 2NaOH+H2SO4→Na2SO4+2H2O ν(NaOH)=12:40=0.3 moli, m(H2SO4)=50⋅0.196=9.8 g ν(H2SO4)=9.8:98=0.1 moli, 5 2009 weli VIII klasi I turi ν(NaOH):ν(H2SO4)=0.3:0.1=3:1, amocanis pirobis mixedviT ki ν(NaOH):ν(H2SO4)=2:1 e. i. Warbia NaOH, amitom lakmusi galurjdeba. 5. kalciumisa da kalciumis karbonatis narevs Warbad daamates marilmJava. gamoiyo 0.336 l airi (n.p.). igive masisa da Sedgenilobis narevs daasxes Warbi wyali, ris Sedegadac gamoiyo 0.224 l airi (n.p.). gansazRvreT sawyisi narevis masa. amoxsna I SemTxvevaSi: Ca+2HCl→CaCl2+H2↑ CaCO3+2HCl→CaCl2+H2O+CO2↑ gamoyofili airebia ν(H2+CO2)=0.336:22.4= 0.015 moli V(H2+CO2)=0.336 l II SemTxvevaSi: Ca+2H2O→Ca(OH)2+H2↑ CaCO3+H2O⇸ V(H2)=0.224 l ν(H2)=0.224:22.4= 0.010 moli ν(Ca)=ν(H2)=0.010 moli; m(Ca)=0.010⋅40=0.4 g orive reaqciaSi gamoiyofa erTi da igive raodenobis wyalbadi, amitom: ν(CO2)= ν(H2+CO2)_ ν(H2)=0.015_0.010= 0.005 moli ν(CaCO3)= ν(CO2)= 0.005moli; m(CaCO3)=0.005⋅100=0.5 g m(narevis)=0.5+0.4=0.9 g pasuxi: 0.9 g 6 2009 weli VIII klasi I turi VIII klasi _ II turi 1. airTa narevi, romelic Seicavs Jangbads, azots da naxSirbadis (II) oqsids, 15-jer mZimea wyalbadze. ramden % Jangbads (moculobis mixedviT) Seicavs es narevi? amoxsna vTqvaT, 1 mol narevSi aris x moli O2, y moli N2 da z moli CO. e. i. x + y + z = 1 M(narevis) = 32x + 28y + 28z = 2 D(H2) = 30 32x + 28(y + z) = 30 32x = 30 – 28(y + z) radgan narevi 1 molia, x + y + z = 1, aqedan y + z = 1 – x CasmiT miviRebT: 32x = 30 – 28(1 – x) 32x = 30 – 28 + 28x 4x = 2 x = 0.5 moli O2, e. i. Jangbadi Seadgens narevis moculobis naxevars, anu 50%-s. pasuxi: 50%-s 2. ra masis alumini unda Sevides reaqciaSi 11.6 g oqsidTan Fe3O4 rkinis srulad aRsadgenad? rogor gamovyoT miRebuli narevidan sufTa rkina? daasaxeleT erTi fizikuri da erTi qimiuri meTodi. amoxsna 11.6 g 3Fe O 3 232 g/moli x g + 8Al ⟶ 9Fe + 4Al O 8 27 g/moli x= 8 · 27 · 11.6 3 · 232 x = 3.6 g alumini miRebuli narevidan, romelic Seicavs rkinas da aluminis oqsids, sufTa rkina SeiZleba gamovyoT magnitiT (fizikuri meTodi) da narevis tuteSi gaxsniT (qimiuri meTodi). tuteSi gaixsneba mxolod aluminis oqsidi: Al2O3 + 2NaOH → 2NaAlO2+H2O (an: Al2O3 + 2NaOH +3H2O → 2Na[Al(OH)4]) pasuxi: 3.6 g alumini. 7 2009 weli VIII klasi II turi 3. 1.8 g ucnob metalze imoqmedes Warbi marilmJaviT. warmoiqmna am metalis (III) qloridi da gamoiyo airi moculobiT 2.24 l (n.p). gansazRvreT ucnobi metali. amoxsna 1.8 g 2 Me 2.24 l + 6 HCl ⟶ 2MeCl + 3H ↑ 2x g/moli x= 3 22.4 l/moli 3 · 2.24 · 1.8 2 · 2.24 x = 27 g/moli, e. i. ucnobi metalia alumini pasuxi: alumini 4. narevi, romelic Seicavda 11.2 g rkinas da 13 g TuTias, gaacxeles Warb gogirdTan. reaqciis produqtebi daamuSaves Warbi marilmJaviT. gamoyofili airi gaatares spilenZ(II)-is sulfatis xsnarSi. gansazRvreT CuSO4-is 10%-iani xsnaris masa, romelic saWiroa gamoyofili airis srulad STanTqmisaTvis. amoxsna Fe + S → FeS ν(Fe) = 11.2 : 56 = 0.2 moli, ν(FeS) = ν(Fe) = 0.2 moli Zn + S → ZnS ν(Zn) = 13 : 65 = 0.2 moli, ν(ZnS) = ν(Zn) = 0.2 moli FeS + 2HCl → FeCl2 + H2S↑ ν(H2S) = ν(FeS) = 0.2 moli ZnS + 2HCl → FeCl2 + H2S↑ ν(H2S) = ν(ZnS) = 0.2 moli e. i. sul gamoiyo 0.2 + 0.2 = 0.4 moli H2S x moli CuSO4 0.4 moli + 1 moli H 2S ⟶ CuS ↓ + H SO 1 moli x = 0.4 moli m(CuSO4)=0.4 · 160 = 64 g mxsn.(CuSO4) = 64 : 0.1 = 640 g pasuxi: 640 g. 8 2009 weli VIII klasi II turi 5. kalciumis hidridze (CaH2) wylis moqmedebiT miiReba Camqrali kiri da wyalbadi. adre am reaqcias iyenebdnen savele pirobebSi aerostatis wyalbadiT asavsebad. iangariSeT, ra masis hidridia saWiro aerostatis wyalbadiT asavsebad normalur pirobebSi, Tu aerostatis moculobaa 224 m3. ra masis tvirTis awevas SeZlebs aseTi aerostati (n.p)? CaTvaleT, rom haeris saSualo moluri masaa 29 g/moli. amoxsna x kg CaH2 224 m3 + 2 H 2O ⟶ Ca(OH) + 2H ↑ 2 22.4 m3/moli 42 kg/moli x= 42 · 224 2 · 22.4 x = 210 kg kalciumis hidridi aerostati haerze msubuqi rom iyos, misi masa tvirTianad ar unda aRematebodes aerostatis moculobis haeris masas. n.p. wyalbadiT avsebul 224 m3 moculobis aerostatSi iqneba (224 : 22.4) 2 = 20 kg masis wyalbadi, xolo amave moculobis haeris masaa (224 : 22.4) 29 = 290 kg, amitom wyalbadiT avsebul 224 m3 moculobis tvirTis masa ar aRemateba 290 – 20 = 270 kg-s. pasuxi: 210 kg kalciumis hidridi; 270 kg-s. 9 aerostatis mier aweuli 2009 weli IX klasi I turi IX klasi _ I turi 1. SeadgineT rkinis sami oqsidis (FeO, Fe2O3 da Fe3O4) gogirdmJavasTan urTierTqmedebis reaqciaTa tolobebi. ganzavebul pasuxi FeO+H2SO4→FeSO4+H2O Fe2O3+3H2SO4→Fe2(SO4)3+3H2O Fe3O4+4H2SO4→ FeSO4+Fe2(SO4)3+4H2O 2. mocemulia marilebis ori narevi. pirveli Seicavs BaCl2-s da Na2SO4-s, meore ki _ BaSO4-s da NaCl-s. romeli narevis dayofas SeZlebT wylisa da filtris qaRaldis saSualebiT? pasuxi daasabuTeT. pasuxi I narevis wyalSi gaxsnisas warimarTeba reaqcia BaCl2+Na2SO4→ BaSO4↓+2NaCl miRebuli xsnaridan BaSO4 da NaCl daiyofa gafiltvriT, magram es ar iqneba sawyisi narevi. II narevis wyalSi gaxsnisas NaCl gaixsneba, BaSO4 – ara, amitom es narevi daiyofa. 3. ganzavebul azotmJavaSi spilenZis gaxsnis tolobis saxiT SeiZleba warmovadginoT: reaqcia Semdegi ionuri Cu + NO 3− + H+→ Cu2+ + NO + H2O gaaTanabreT es toloba eleqtronuli warmoadgineT reaqcia molekuluri saxiT. balansis saSualebiT da amoxsna Cu0 + N+5O 3− + H+→ Cu2+ + N+2O + H2O Cu0 – 2e → Cu2+ N+5 + 3e → N+2 3 2 3Cu0 + 2N+5O 3− + 4H+→ 3Cu2+ +2N+2O + 2H2O 3Cu + 8HNO3 → 3Cu(NO3)2 + 2NO + 4H2O 4. naxSirwyalbadis simkvrive wyalbadis mimarT aris 28. am naxSirwyalbadis 11.2 l (n.p.) dawves da miRebuli airi gaatares xsnarSi, romelic 80 g natriumis tutes Seicavs. daadgineT miRebuli marilis formula. amoxsna 10 2009 weli IX klasi I turi Mr(CxHy)=2⋅28=56 12x+y=56 x=4, y=8 C4H8 + 6O2 = 4CO2 + 4H2O ν(C4H8)= 11.2 : 22.4 = 0.5 moli ν(CO2)=4⋅ν(C4H8)=4⋅0.5 = 2 moli M(NaOH)=40 g/moli ν(NaOH) = 80 : 40 = 2 moli e. i. reaqciisaTvis NaOH da CO2 aRebulia TanafardobiT: ν(NaOH):ν(CO2)=2:2=1:1, amitom warimarTeba reaqcia: NaOH + CO2 = NaHCO3 pasuxi: NaHCO3 5. 25 g spilenZis sulfatis kristalhidrati (CuSO4⋅5H2O) gaxsnes 175.9 ml wyalSi, ris Semdegac xsnars daamates 4 g natriumis hidroqsidi. warmoqmnili naleqi moaciles gafiltvriT. rogoria spilenZis sulfatis koncentracia miRebul filtratSi? amoxsna CuSO4 + 2NaOH=Cu(OH)2+Na2SO4 Mr(CuSO4⋅5H2O)=160+90=250 e. i. 250 g CuSO4⋅5H2O-Si aris 160 g CuSO4 25 g CuSO4⋅5H2O-Si iqneba _ x g CuSO4 x=16 g spilenZis sulfatis sawyisi masa m1(CuSO4)=16 g x1 g 4g x2 g CuSO4 + 2NaOH = Cu(OH)2↓+Na2SO4 160 g/moli 98 2⋅40 g/moli g/moli reaqciis mixedviT: 80 g NaOH-Tan reaqciaSi Sedis _ 160 g CuSO4 4 g-Tan reaqciaSi Sevidoda _ x1 g x1=8 g xsnarSi darCeboda 16_8=8 g CuSO4 xsnaris masa iqneba mxs=175.9+25+4_m(Cu(OH)2) reaqciis mixedviT: 80 g NaOH-Tan reaqciaSi gamoileqeba _ 98 g Cu(OH)2 4 g-Tan reaqciaSi gamoileqeboda _ x2 g; x2=4.9 g mxs=175.9+25+4_4.9=200 g ω(CuSO4)=8:200=0.04; ω%(CuSO4)=4%. pasuxi: 4%. 11 2009 weli IX klasi II turi IX klasi _ II turi 1. miiReT 12 rTuli nivTiereba, Tu mocemuli gaqvT mxolod Semdegi martivi nivTierebebi: Mg, H2, O2, N2. dawereT Seabamisi reaqciebi. pasuxi 2H2 + O2 → H2O 2Mg + O2 → MgO 3H2 + N2 → 2NH3 N2 + O2 → 2NO 2NO + O2 → 2NO2 H2O + 2NO2 → HNO2 + HNO3 MgO + 2HNO2 → Mg(NO2)2 + H2O MgO + 2HNO3 → Mg(NO3)2 + H2O NH3 + HNO2 → NH4NO2 NH3 + HNO3 → NH4NO3 Mg + H2 → MgH2 aseve swori pasuxebia: 3Mg + N2 → Mg3N2 Mg3N2+6H2O→ 3Mg(OH)2 +2NH3 2. 21 g orvalentiani metalis karbonatis daSliT gamoiyo 5.6 l CO2 (n.p). daadgineT marilis formula. amoxsna 21 g 5.6 l MeCO3 ⟶ MeO + CO ↑ x + 60 g/moli x= 21 · 22.4 5.6 22.4 l/moli 60 x = 24 g/moli, e. i. ucnobi metalia magniumi pasuxi: MgCO3. 3. ozonatorSi Jangbadis gatarebis Semdeg Jangbadis 10% gardaiqmna ozonad. gansazRvreT miRebul narevSi ozonis moculobiTi wili. amoxsna 3 O2 ⟶ 2 O 3 vTqvaT, aRebuli iyo 100 l Jangbadi, ozonad gardaiqmneba 100 0.1 = 10 l, 12 2009 weli IX klasi II turi gardauqmneli darCeba 100 – 10 = 90 l. 3 l Jangbadidan miiReba 2 l ozoni 10 l ________________ x l x miRebuli narevis moculoba iqneba 90 + 6.67 96.67 l. 6.67 l ozoni igi Seicavs 6.67 : 96.67 ≈ 0.07, e. i. 7% ozons. pasuxi: 7%. 4. kalciumisa da kalciumis karbonatis narevi awones, Semdeg gaavarvares haerze da kvlav awones. aRmoCnda, rom narevis masa ar Secvlila. gansazRvreT sawyis narevSi komponentebis moluri Tanafardoba. amoxsna 2 Ca + O2 ⟶ 2 CaO; CaCO3 ⟶ CaO + CO2↑ vinaidan masa ar Seicvala, mierTebuli O2-is da gamoyofili CO2-is masebi tolia. vTqvaT, ν(Ca)= x mols; xolo ν(CaCO3)= y mols maSin: ν(O2)= 0.5 ν(Ca) = 0.5x mols; ν(CO2)= ν(CaCO3)= y mols m(O2)= 32 0.5x = 16x g; m(CO2)= 44y g radgan m(O2)= m(CO2) 16 x = 44 y; x : y = 44 : 16 = 11 : 4 = 2.75 : 1 e. i. ν(Ca): ν(CaCO3)= 2.75 : 1 pasuxi: ν(Ca): ν(CaCO3)= 2.75 : 1. 5. eTilenisa da eTanis narevi gaatares bromian WurWelSi, ris Sedegadac WurWlis masa gaizarda 2.8 g-iT. igive moculobis sawyisi narevis sruli wvisas gamoyofili gazi STanTqes bariumis tutis xsnariT, ris Sedegadac gamoiyo 98.5 g naleqi. gansazRvreT sawyisi narevis moculobiTi Sedgeniloba. amoxsna C2H4 + Br2 → C2H4Br2 13 2009 weli IX klasi II turi vinaidan bromiani WurWlis masa gaizarda 2.8 g-iT, reaqciaSi Sevida 2.8 g, anu 2.8 : 28 = 0.1 moli eTileni. C2H4 + 3O2 → 2CO2 + 2H2O 2C2H6 +7O2 → 4CO2 + 6H2O Ba(OH)2 +CO2 → BaCO3↓ + H2O gamoiyo 98.5 g naleqi, e. i. warmoiqmna 98.5 : 197 = 0.5 moli BaCO3 ν(CO2)= ν(BaCO3)= 0.5 mols, e. i. wvisas gamoiyo 0.5 moli CO2 0.1 moli C2H4-dan gamoiyofa 0.2 moli CO2, danarCeni 0.5 – 0.2 = 0.3 moli gamoiyofa C2H6-dan. 2 moli CO2 gamoiyofa 1 moli C2H6-dan, 0.3 moli CO2 gamoiyofa x moli C2H6-dan. x = 0.15 moli C2H6 amrigad, narevi Seicavs 0.15 mol eTans da 0.1 moli eTilens, moculobiT: 0.15 : 0.25 = 0.6 anu 60% eTans da 100 – 60 = 40% eTilens. pasuxi: 60% eTani da 40% eTileni. 14 2009 weli X klasi I turi X klasi _ I turi 1. berToles marilis formulaa KClO3. romeli reaqciebiT aCvenebT am marilSi Jangbadisa da qloris arsebobas? dawereT Sesabamisi reaqciebis tolobebi da miuTiTeT, rogor amoicnobT TiToeuls am elementTagan. pasuxi saWiroa gavacxeloT berToles marili katalizatoris Tanaobisas: 2KClO3= 2KCl+3O2↑ gamoyofil Jangbads amovicnobT mbJutavi kvariT, romelic ainTeba; KCl-s gavxsniT wyalSi da davamatebT vercxlis nitrats, gamoiyofa TeTri naleqi, romelic qloridis arsebobaze miuTiTebs: KCl+AgNO3= AgCl↓+KNO3 2. dawereT 8 iseTi marilis formula, romlebic mxolod meore periodis elementebisgan aris Sedgenili. pasuxi LiF; LiNO2; LiNO3; Li2CO3; BeF2; Be(NO2)2; Be(NO3)2; BeCO3. 3. mocemulia nivTierebaTa gardaqmnis sqema: X 1 C2H5OH 2 CaC2 3 7 C 2 H2 CaCO3 5 Y 6 Z 8 4 polieTileni daadgineT ucnobi X, Y da Z nivTierebebis formulebi da dawereT sqemaSi cifrebiT aRniSnuli reaqciebis tolobebi. pasuxi 1) CaCO3 ° 2) CaO +3C 3) 4) 5) 6) CaO+CO2↑, e. i. X aris CaO ° =CaC2+CO↑ CaC2 +2H2O=Ca(OH)2+C2H2↑ 2C2H2 +5O2=4CO2+2H2O, e. i. Y aris CO2 CaO+CO2=CaCO3 C2H2 +H2 C2H4, e. i. Z aris C2H4 7) C2H4 +H2O 8) nCH2=CH2 °, კატ. °, კატ. °, კატ. C2H5OH (_CH2_CH2_)n 15 2009 weli 4. X klasi I turi azotisa da wyalbadis sareaqcio narevi (moculobiTi Tanafardoba 1 : 3) gaatares sakontaqto aparatSi. reaqciaSi monawileoba miiRo narevis 20%ma. gansazRvreT sakontaqto aparatidan gamosul narevSi airebis moluri Tanafardoba. amoxsna vinaidan reaqciaSi Sevida 20%, daixarjeboda 1 ⋅ 0.2 = 0.2 moculoba azoti da 3 ⋅ 0.2 = 0.6 moculoba wyalbadi. reaqciaSi Seusvleli darCeboda: 1 – 0.2 = 0.8 moculoba azoti 3 – 0.6 = 2.4 moculoba wyalbadi. am airebis garda, sakontaqto aparatidan gamosul narevSi iqneba amiaki, romelic unda gamovTvaloT reaqciidan: N2 +3H2=2NH3 1 moc. azotidan miiReba 2 moc. amiaki 0.2 moc. --------------------------- x x = 0.4 moc. amrigad, sakontaqto aparatidan gamosul narevSi iqneba: wyalbadi _ 2.4 moc.; azoti _ 0.8 moc.; amiaki _ 0.4 moc. maTi moluri Tanafardoba iqneba: ν(H2) : ν(N2) : ν(NH3)= 2.4 : 0.8 : 0.4, anu ν(H2) : ν(N2) : ν(NH3)= 6 : 2 : 1 pasuxi: ν(H2) : ν(N2) : ν(NH3)= 6 : 2 : 1. 5. 9.3 g fosforis sruli wviT miRebuli produqti reaqciaSi Sevida 50 ml 20%-ian NaOH-is xnarTan (ρ=1.2 g/sm3). gansazRvreT miRebuli marilis formula da saxelwodeba. amoxsna 4P + 5O2= 2P2O5 ν(P) = 9.3 : 31 = 0.3 moli reaqciis mixedviT 4 moli fosforidan miiReba 2 moli P2O5 0.3 moli --------------------------- x x = 0.15 moli P2O5 mxs(NaOH) = 50 ⋅ 1.2 = 60 g mNaOH = 60 ⋅ 0.2 = 12 g ν(NaOH) = 12 : 40 = 0.3 moli e. i. ν(NaOH) : ν(P2O5) = 0.3 : 0.15 = 2 : 1 amitom warimarTeba reaqcia: 2NaOH+ P2O5 + H2O = 2NaH2PO4 pasuxi: NaH2PO4 _ natriumis dihidrofosfati 16 2009 weli X klasi II turi X klasi _ II turi 1. meTani minarevebis saxiT Seicavs airebs: NH3, CO2 da C2H4. am narevidan qimiuri meTodebiT rogor miviRoT sufTa CH4 ? pasuxi narevi unda gavataroT bromis, mJavasa da tutis Warbad aRebul xsnarebSi. bromiani xsnari STanTqavs eTilens: C2H4 + Br2 → C2H4Br2 mJava _ amiaks: 2NH3 + H2SO4 → (NH4)2SO4 tute ki naxSirorJangs: 2NaOH + CO2 = Na2CO3 + H2O ufro racionaluria, Tu narevs jer mJavaSi gavatarebT, Semdeg ki tuteSi. mJava STanTqavs aramarto amiaks, aramed eTilensac, mag.: C2H4 + HBr → C3H5Br. 2. WiqaSi moaTavses 20 g 13.35%-iani aluminis qloridis xsnari da umatebdnen amoniumis hidroqsids, vidre naleqi srulad ar gamoiyo. amis Semdeg Wiqis SigTavss daamates natriumis tute, vidre naleqi srulad ar gaixsna da airis gamoyofa ar Sewyda. iangariSeT, ramdeni moli NaOH daixarja am dros. amoxsna AlCl3 + 3NH4OH → Al(OH)3↓ + 3NH4Cl Al(OH)3 + NaOH → Na[Al(OH)4] NH4Cl + NaOH → NaCl + NH3↑ m(AlCl3) = 20 0.1335 = 2.67 g; ν(AlCl3)= 2.67 : 133.5 = 0.02 moli tutis erTi nawili daixarja aluminis hidroqsidis gaxsnaze: ν1(NaOH) = ν(Al(OH)3)= ν(AlCl3)= 0.02 moli meore nawili daixarja amoniumis qloridTan reaqciaze: ν2(NaOH) = ν(NH4Cl)= 3 ν(AlCl3)= 0.06 moli sul daixarja 0.02 + 0.06 = 0.08 moli NaOH. pasuxi: 0.08 moli. 3. airTa narevi, romelic Seicavda 20% acetilens da 80% wyalbads (moculobiTi wilebis mixedviT), gaatares platinis katalizatorze. rogori iqneba miRebuli narevis simkvrive wyalbadis mimarT? ra moculobis haeria saWiro miRebuli narevis dasawvavad, Tu sawyisi narevis moculobaa 5 l? 17 2009 weli X klasi II turi amoxsna C2H2 + 2H2 → C2H6 sawyis narevSi V(C2H2) : V(H2)= 1 : 4, xolo reaqciaSi V(C2H2) : V(H2)= 1 : 2 e. i. reaqciaSi Seusvleli darCeba 4 – 2 = 2 moc. H2 reaqciis Sedegad miiReba eTani: V(C2H6) = V(C2H2)= 1 moc. miRebuli narevis (1 moc. eTani da 2 moc. wyalbadi) saSualo moluri masa iqneba: A M= 1 · 30 + 2 · 2 34 = ≈ 11.33 3 3 xolo D(H2) = 11.33 : 2 = 5.665 vinaidan sawyisi narevia 5 l, miiRebul narevSi iqneba 1 l eTani da 2 l wyalbadi. 2C2H6 +7O2 → 4CO2 + 6H2O 2H2 +O2 → 2H2O 1 l eTanis dasawvavad saWiroa 3.5 l Jangbadi. 2 l wyalbadis dasawvavad saWiroa 1 l Jangbadi. e. i. narevis wvaze daixarjeba 3.5 + 1 = 4.5 l Jangbadi, romelsac Seicavs 4.5 5 = 22.5 l haeri. pasuxi: 5.665; 22.5 l. 4. specialur hermetul WurWelSi oTaxis temperaturaze aavses 100 ml wyalbadisa da 100 ml Jangbadis narevi. narevi aafeTqes, ris Semdegac WurWelSi temperatura daiyvanes sawyis mniSvnelobamde. rogor Seicvala WurWelSi wneva sawyisTan SedarebiT? amoxsna 2H2 + O2 → 2H2O 2 ml wyalbadTan reaqciaSi Sedis 1 ml Jangbadi; 100 ml wyalbadTan _____________ 50 ml. reaqciis Semdeg WurWelSi darCeba reaqciaSi Seusvleli 100 _ 50 = 50 ml O2. sawyis pirobebSi WurWelSi wnevas qmnida 100 + 100 = 200 ml gazTa narevi, reaqciis Semdeg ki wnevas Seqmnis 50 ml Jangbadi, amitom sawyisTan SedarebiT wneva 200 : 50 = 4-jer Semcirdeba. pasuxi: 4-jer Semcirdeba. 18 2009 weli 5. X klasi II turi 2.22 g malaqitis (Cu2(OH)2CO3) gavarvarebiT miRebuli myari naSTi daamuSaves 20 g 4.9%-iani gogirdmJavas xsnariT. miRebuli xsnari gafiltres, filtrati amoaSres 100°C-is pirobebSi. ra nivTiereba darCa filtratis amoSrobis Semdeg da rogoria misi masa? amoxsna Cu2(OH)2CO3 → 2CuO + H2O↑ + CO2↑ myari naSTia CuO. ν(Cu2(OH)2CO3)= 2.22 : 222 = 0.01 moli ν(CuO)= 2 ν(Cu2(OH)2CO3)= 0.02 moli CuO + H2SO4 → CuSO4 + H2O m(H2SO4)= 20 0.049 = 0.98 g ν(H2SO4)= 98 : 0.98 = 0.01 moli reaqciaSi ν(CuO) : ν(H2SO4)= 1 : 1, e. i. Warbia CuO, romelic darCeba filtrze, xolo filtratSi gadava 0.1 moli CuSO4. radgan amoSroba xdeba 100°C-is pirobebSi, miiReba 0.1 moli kristalhidrati: CuSO4 +5H2O → CuSO4 5H2O m(CuSO4 5H2O) = 0.1 250 = 25 g. pasuxi: 25 g CuSO4 5H2O. 19 2009 weli XI-XII klasebi I turi XI-XII klasebi _ I turi 1. dawereT reaqciebi, romelTa saSualebiTac SesaZlebelia propanol-1-dan propanol-2-is miReba. pasuxi CH3 CH2 CH2 OH H2SO4 (konc.) CH3 CH CH2 + H2O CH3 CH CH2 + H2O CH3 CH CH3 kat. OH 2. dawereT C4H10O molekuluri formulis mqone yvela SesaZlo izomeris struqturuli formula da TiToeuls miuwereT saxelwodeba. pasuxi sul 7 izomeri: CH3 CH2 CH2 CH2 OH CH3 CH2 CH CH3 OH butanol-1 butanol-2 CH3 CH3 CH CH2 2-meTil-propanol-1 OH CH3 CH3 C CH3 2-meTil-propanol-2 OH CH 3 CH 2 CH 2 O CH 3 CH3 CH3 CH CH 3 CH 2 O O CH3 CH 2 CH 3 meTil-propileTeri meTil-izopropileTeri dieTileTeri 20 2009 weli XI-XII klasebi I turi 3. 6.0 g najeri erTatomiani spirtis daJangviT miiRes 5.8 g aldehidi, romelic kvlav daJanges vercxlis (I) oqsidiT. warmoqmnil naerTs daamates eTanoli da gaacxeles koncentrirebul gogirdmJavasTan erTad. daadgineT saboloo produqtis formula da daasaxeleT igi. amoxsna R_CH2OH + [O] → R_CHO + H2O Mr(R_CHO) = x + 29 Mr(R_CH2OH) = x + 31; reaqciidan Cans, rom: x + 31 g spirtidan miiReba x + 29 g aldehidi 6.0 g spirtidan ---------------- 5.8 g aldehidi (x + 31) ⋅ 5.8 = (x + 29) ⋅ 6.0 5.8 x + 179.8 = 6.0 x + 174 0.2 x = 5.8 x = 29 amrigad: Mr(R) = 29 vinaidan spirti najeria, R aris CnH2n+1 Mr(CnH2n+1) = 29 12n + 2n + 1 = 29 n=2 e. i. sawyisi spirtia C2H5_CH2OH (propanol-1), xolo aldehidi C2H5_CHO (propanali). aldehidis Semdgomi daJangviT miiReba propionmJava: C2H5_CHO + [O] → C2H5_COOH propionmJava eTilis spirtTan gogirdmJavas Tanaobisas warmoqmnis esters (rTul eTers): O O + C2H5OH CH3 CH2 C OH H2SO4 (konc.) + H2 O CH3 CH2 C O C2H5 propionmJavaeTilesteri 4. sasworis TefSebze gawonasworebulia ganzavebul marilmJaviani ori Wiqa. erTSi daamates 1.0 g CaCO3. ramdeni g BaCO3 unda daematos meore WurWels sasworis wonasworobis SesanarCuneblad? (CaTvaleT, rom marilmJava Warbadaa aRebuli). amoxsna pirveli WiqaSi warimarTeba reaqcia: CaCO3 + 2HCl = CaCl2 + H2O + CO2↑ 100 g/moli 44 g/moli reaqciis mixedviT gazis gamoyofis gamo 100 g CaCO3-is damatebis dros masa moimatebs 100-44=56 g-iT 1 g ---------------------------------------------------------------------- x g-iT 21 2009 weli XI-XII klasebi I turi x=0.56 g-iT meore WiqaSi warimarTeba reaqcia: BaCO3 + 2HCl= BaCl2 + H2O + CO2↑ 197 g/moli 44 g/moli sasworis wonasworobis SesanarCuneblad unda davamatoT imdeni BaCO3, rom masam moimatos 0.56 g-iT. reaqciis mixedviT: 197 g BaCO3-is damatebis dros masa moimatebs 197-44=153 g-iT x g ---------------------------------------------------------------------- 0.56 g-iT x=0.72 g BaCO3 pasuxi: 0.72 g BaCO3. 5. rkinis, aluminisa da spilenZis 4 g Senadnobi gayves 2 Tanabar nawilad. erTi nawili daamuSaves Warbi marilmJaviT, ris Sedegadac gamoiyo 0.896 l airi (n.p.). meore nawils daamates Warbi tute. am SemTxvevaSi gamoyofili airis moculoba 0.672 l-ia (n.p.). gansazRvreT Senadnobis procentuli Sedgeniloba. amoxsna I SemTxvevaSi: 2Al + 6HCl → 2AlCl3+3H2↑ Fe + 2HCl → FeCl2+H2↑ Cu + HCl ⇸ gamoyofili wyalbadi ν(H2) = 0.896 : 22.4 = 0.04 moli V(H2) = 0.896 l II SemTxvevaSi: 2Al + 2NaOH + 2H2O → 2NaAlO2+3H2↑ Fe + NaOH ⇸ Cu + NaOHl ⇸ gamoyofili wyalbadi V(H2)=0.672 l ν(H2) = 0.672 : 22.4 = 0.03 moli reaqciis mixedviT tutis damatebisas: 3 moli H2 gamoiyofa 2 moli Al-iT 0.03 moli ------------------ x moli Al-iT x = 0.02 moli Al vinaidan I da II SemTxvevebSi aRebulia erTi da imave masis nimuSebi, I SemTxvevaSi mJavas damatebisas Al-iT gamoiyofa 2 moli Al-iT ------------------- 3 moli H2 0.02 moli Al-iT --------------- 0.03 moli H2 22 2009 weli XI-XII klasebi vinaidan I SemTxvevaSi sul gamoiyo 0.04 moli H2, aqedan rkiniT gamoiyofa – 0.03 = 0.01 moli H2. 1 moli H2 gamoiyofa 1 moli Fe-iT 0.01 moli ------------------ x moli Fe-iT x = 0.01 moli Fe e. i. narevSi iqneba: ν(Fe) = 0.01 moli; m(Fe) = 0.01 ⋅ 56 = 0.56 g ν(Al) = 0.02 moli; m(Al) = 0.02 ⋅ 27 = 0.54 g m(Cu) = 2 – (0.56 + 0.54) = 0.9 g ω(Cu) = 0.9 : 2 = 0.45 ω(Al) = 0.54 : 2 = 0.27 ω(Fe) = 0.56 : 2 = 0.28 ω%(Cu)=45% ω%(Al)=27% ω%(Fe)=28% pasuxi: 45% spilenZi, 27% alumini da 28% rkina. 23 I turi 0.04 2009 weli XI-XII klasebi II turi XI-XII klasebi _ II turi 1. meTanis gardaqmnis produqtebidan miiReT ori sxvadasxva polimeri. pasuxi meTanidan unda miviRoT acetileni: 2CH4 C2H2 + 3H2 °C xolo Semdeg SesaZlebeli iqneba polimerebis miReba: I. C2H2 +H2 nCH2=CH2 II. 2C2H2 C2 H 4 კატ. (_CH2_CH2_)n polieTileni კატ. CH2=CH_C CH კატ. CH2=CH_C CH +H2 nCH2=CH_CH=CH2 კატ. კატ. CH2=CH_CH=CH2 (_CH2_CH=CH_CH2_)n polibutadieni an: C2H2 +HCl nCH2=CHCl 2. CH2=CHCl კატ. (_CH2_CHCl_)n polivinilqloridi კატ. ra moculobis eTania saWiro (n.p.) 8.8 g ZmarmJava eTilesteris misaRebad, Tu TiToeul etapze danakargi Seadgens 50%-s? amoxsna C2 H 6 კატ., C2 H 4 + H 2 O C2H5OH C2 H 4 + H 2 ° კატ., ° კატ., CH3CHO + [O] ° C2H5OH CH3CHO + H2 CH3COOH CH3COOH + C2H5OH H SO (კონც.) CH3COOC2H5 + H2O ν(CH3COOC2H5) = 8.8 : 88 = 0.1 moli 0.1 moli ZmarmJava eTilesteris misaRebad saWiroa 0.1 moli ZmarmJava, magram radgan danakargia 50%, saWiroa 2 0.1 = 0.2 moli CH3COOH. 0.2 moli CH3COOH-is misaRebad saWiroa 0.2 moli Zmris aldehidi, danakargis gaTvaliswinebiT _ 2 0.2 = 0.4 moli CH3CHO. 0.4 moli CH3COOH-is misaRebad saWiroa 0.4 moli eTilis spirti, danakargis gaTvaliswinebiT _ 2 0.4 = 0.8 moli C2H5OH. 24 2009 weli XI-XII klasebi II turi garda amisa, eTilis spirti saWiroa bolo etapzec: 0.2 mol ZmarmJavasTan reaqciisaTvis daixarjeba 0.2 moli C2H5OH, e. i. sul saWiroa 0.8 + 0.2 = 1.0 moli C2H5OH. 1.0 moli C2H5OH-is misaRebad saWiroa 1.0 moli eTileni, danakargis gaTvaliswinebiT _ 2 1.0 = 2.0 moli C2H4. 2.0 moli C2H4-is misaRebad saWiroa 2.0 moli eTani, danakargis gaTvaliswinebiT _ 2 2.0 = 4.0 moli C2H6. V(C2H6) = 4 22.4 = 89.6 l. pasuxi: 89.6 l . 3. qimiuri reaqcia 20oC temperaturaze mTavrdeba 27 wm-Si, xolo 40oC-ze _ 3 wm-Si. ramden wm-Si damTavrdeba reaqcia 10oC-ze? amoxsna vTqvaT, reaqciaSi Sevida 1 moli/l koncentraciis nivTiereba, maSin: V = γ 1 moli/(l wm); 27 T T = VT VT ; V γ VT = VT · γ V = 1 ·3 27 / = = / T 1 ·3 27 = 1 moli/(l wm) 3 γ = 9; ; γ = 3. T = 1 moli/(l wm) 81 e. i. reaqcia damTavrdeba 81 wm-Si. pasuxi: 81 wm . 4. ucnobi naxSirwyalbadis 2.24 l auferulebs 16 g bromis Semcvel xsnars. am naxSirwyalbadis 1 moculobis srulad dasawvavad ixarjeba 6-jer meti moculobis Jangbadi. dawereT am naxSirwyalbadis yvela SesaZlo izomeris struqturuli formulebi da saxelwodebebi. amoxsna ν(CxHy) = 2.24 : 22.4 = 0.1 moli ν(Br2) = 16 : 160 = 0.1 moli 25 2009 weli XI-XII klasebi II turi ν(CxHy) : ν(Br2) = 0.1 : 0.1 = 1 : 1, e. i. ucnobi naxSirwyalbadi Seicavs erT ormag bmas. misi formula SeiZleba CavweroT ase: CnH2n CnH2n + 6O2→ nCO2+ nH2O aqedan 6 = n + 0.5n 1.5n = 6 n=4 ucnobi naxSirwyalbadis formulaa C4H8. misi izomerebia: H2C CH H 2C CH2 CH3 C CH3 CH3 buten-1 2-meTil-propen-1 CH3 H C C trans-buten-2 H3C H H3C CH3 C C H H2C cis-buten-2 H CH2 H2C CH2 ciklobutani CH2 CH CH3 meTilciklopropani CH2 5. wylis orTqlTan meTanis konversiiT miiReba wyalbadisa (II) oqsidis narevi. rogor Seicvleba am reaqciis hermetulad daxurul WurWelSi, mudmivi temperaturis sawyis narevSi airebis Tanafardobaa 1 : 1 da reaqciaSi narevis 50%? da naxSirbadis Sedegad wneva pirobebSi, Tu Sevida sawyisi amoxsna CH4 + H2O → CO + 3H2 vinaidan WurWeli hermetulia da sabolood temperatura ucvleli rCeba, wneva pirdapirproporciulad iqneba damokidebuli WurWelSi airad mdgomareobaSi myofi nivTierebebis raodenobaze. vTqvaT, aRebuli iyo 1 moli meTani da 1 moli wylis orTqli. ramdenadac reaqciaSi Sevida 50%, daixarjeboda 1 ⋅ 0.5 = 0.5 moli meTani da 0.5 moli wylis orTqli (am SemTxvevaSi wyali airad unda CaiTvalos, radgan is orTqlis saxiT Sedis reaqciaSi). reaqciaSi Seusvleli darCeboda: 1 – 0.5 = 0.5 moli CH4 1 – 0.5 = 0.5 moli H2O am airebis garda, WurWelSi iqneba CO da H2, romlebic reaqciis Sedegad warmoiqmneba: 26 2009 weli XI-XII klasebi II turi 1 moli meTanidan miiReba 1 moli CO 0.5 moli ------------------------- 0.5 moli CO 1 moli meTanidan miiReba 3 moli H2 0.5 moli --------------------------- 1.5 moli H2 amrigad, reaqciis Semdeg WurWelSi iqneba: meTani _ 0.5 moli wylis orTqli _ 0.5 moli naxSirbad(II)-is oqsidi _ 0.5 moli wyalbadi _ 1.5 moli sawyis pirobebSi WurWelSi wnevas qmnida 1 + 1 = 2 moli gazTa narevi, reaqciis Semdeg ki wnevas Seqmnis 0.5 + 0.5 + 0.5 + 1.5 = 3 moli gazTa narevi, amitom sawyisTan SedarebiT wneva 3 : 2 = 1.5-jer gaizrdeba. pasuxi: 1.5-jer gaizrdeba . 27 2010 weli IX-X klasebi I turi IX-X klasebi _ I turi 1. mocemuli reaqciebSi gamotovebulia koeficientebi da/an formulebi. a) gaaTanabreT reaqciis toloba: C2H2 + O2 → CO2 + H2O b) CasviT gamotovebuli formula: 2 ... + 3H2SO4 → Fe2(SO4)3 + 6 ... g) CasviT gamotovebuli formula da gaaTanabreT reaqciis toloba: Ba(OH)2 + P2O5 → ... + H2O d) daasruleT reaqcia da gaaTanabreT toloba: ZnSO3 + HNO3 → ... + ... + ... swori pasuxebi a) 2C2H2 + 5O2 → 4CO2 + 2H2O b) 2Fe(OH)3 + 3H2SO4 → Fe2(SO4)3 + 6H2O g) 3Ba(OH)2 + P2O5 → Ba3(PO4)2↓ + 3H2O d) ZnSO3 + 2HNO3 → Zn(NO3)2 + H2O + SO2↑ an ZnSO3 + 2HNO3 → ZnSO4 + 2NO2↑ + H2O 2. Saqris 200 g 10%-iani xsnaridan aaorTqles 50 g wyali da mis nacvlad daamates 50 g Saqari. gansazRvreT miRebul xsnarSi nivTierebis masuri wili. amoxsna sawyis xsnarSi iqneboda mნ = · % % = 20 g Saqari, xolo miRebul xsnarSi mნ = mნ + 50 = 70 g Saqari. miRebuli xsnaris masaa mხ = 200 50 + 50 = 200 g miRebul xsnarSi nivTierebis masuri wilia ω = = 0.35 anu 35%. pasuxi: 0.35 anu 35%. 3. erT WurWelSi moTavsebulia 4.48 l naxSirorJangi (n.p.), xolo meoreSi _ 5.6 g azoti. romel WurWelSi ufro metia atomTa saerTo raodenoba? amoxsna . ν(CO ) = ν(N ) = . . = 0.2 moli = 0.2 moli rogorc vxedavT, orive WurWelSi molekulaTa toli raodenobebia. radgan erT molekula naxSirorJangSi 3 atomia, xolo erT molekula azotSi _ 2, 28 2010 weli IX-X klasebi I turi amitom im WurWelSi, romelSic 0.2 moli naxSirorJangia, ufro meti atomi iqneba, vidre amave raodenobis azotis Semcvel WurWelSi. an 0.2 moli naxSirorJangi Seicavs 0.2· 3 · NA = 0.6 · NA atoms 0.2 moli azoti Seicavs 0.2· 2 · NA = 0.4 · NA atoms pasuxi: naxSirorJangian WurWelSi. 4. 50 g kalciumis karbonats daamates Warbi marilmJava, gamoyofili naxSirorJangi Seagroves WurWelSi da normalur pirobebSi gazomes misi moculoba. a) dawereT Sesabamisi reaqciis toloba. b) ra moculobas ikavebs gamoyofili airi n.p.-Si? g) rogoria am airis simkvrive wyalbadis mimarT? d) rogor aCvenebT, rom gamoyofili airi naxSirorJangia? amoxsna a) CaCO + 2HCl = CaCl + H O + CO ↑ b) rogorc reaqciidan Cans, ν(CaCO ) = ν(CO ) = ν(CaCO ) = 0.5 moli, e. i. ν(CO ) = 0.5 moli. ν(CO ) = 0.5 · 22.4 = 11.2 l . l. pasuxi: ( ) = 44 ( ) = 44 2 = 22 g) pasuxi: . d) gamoyofili airi aamRvrevs kirian wyals. da/an gamoyofili airi Caaqrobs mbJutav kvars. 5. gvaqvs kipis aparati, gogirdmJavas 4.9%-iani xsnari, magniumi da alumini. saWiroa 2.24 l wyalbadis miReba (n.p.). a) mocemuli metalebidan romeli ufro naklebi masiT unda aviRoT, rom gamoiyos saWiro moculobis wyalbadi? b) ramdeni grami gogirdmJavas xsnari daixarjeba am dros? amoxsna a) amoxsnis I gza: 29 2010 weli IX-X klasebi g I turi 2.24 l Mg + H SO = MgSO + H ↑ 24 g/moli 22.4 l/moli proporciidan · . = = 2.4 g Mg . 2.24 l g 2Al + 3H SO = Al (SO ) + 3H ↑ 2 · 27 g/moli 3 · 22.4 l/moli proporciidan = · · . · . = 1.8 g Al amrigad, 2.24 l wyalbadis misaRebad ufro naklebi masis aluminia saWiro (1.8 g), vidre magniumi (2.4 g). amoxsnis II gza: Mg + H SO = MgSO + H ↑ ν(Mg): ν(H ) = 1: 1 2Al + 3H SO = Al (SO ) + 3H ↑ ν(Al): ν(H ) = 2: 3 rogorc reaqciebidan Cans, 1 moli magniumi da 2/3 moli alumini erTi da igive raodenobiT wyalbads gamoyofs. 1 moli magniumis masaa 24 g, xolo 2/3 moli aluminis – 18 g, e. i. erTi da igive raodenobis wyalbadis misaRebad yovelTvis ufro naklebi masis alumini daixarjeba, vidre magniumi. pasuxi: alumini. b) rogorc reaqciidan Cans, orive SemTxvevaSi . ν(H ) = . = 0.1 moli, e. i. ν(H SO ) = 0.1 moli. m(H SO ) = 0.1 · 98 = 9.8 g. mხ = pasuxi: ნ % ν(H SO ) = ν(H ) · 100% = . . · 100 = 200 g g. 30 2010 weli IX-X klasebi II turi IX-X klasebi _ II turi 1. mocemulia 6 nivTiereba: Mg, O2, S, HCl (wyalxsnari), NaOH (wyalxsnari) da CuSO4 (wyalxsnari). miiReT magniumis hidroqsidi 4 iseTi sxvadasxva gziT, rom saboloo jamSi eqvsive nivTiereba iqnes gamoyenebuli. dawereT reaqciebi TiToeuli gzisTvis. SegiZliaT sxvadasxva gzaze gamoiyenoT erTi da igive nivTiereba. swori pasuxebi I. Mg + 2HCl → MgCl2 + H2↑ MgCl2 + 2NaOH → Mg(OH)2↓ + 2NaCl II. 2Mg + O2 → 2MgO MgO + 2HCl → MgCl2 + H2O MgCl2 + 2NaOH → Mg(OH)2↓ + 2NaCl III. Mg + S → MgS MgS + 2NaOH → Mg(OH)2↓ + Na2S an MgS + 2HCl → MgCl2 + H2S↑ MgCl2 + 2NaOH → Mg(OH)2↓ + 2NaCl IV. Mg + CuSO4 → MgSO4 + Cu↓ MgSO4 + 2NaOH → Mg(OH)2↓ + Na2SO4 2. mocemulia nivTierebaTa gardaqmnis sqema: 2 Fe Fe(OH)2 X 1 3 4 FeCl3 5 Fe(OH)3 6 Y 7 dawereT sqemaSi cifrebiT aRniSnuli reaqciebis tolobebi. swori pasuxebi 1. Fe + 2HCl → FeCl2 + H2↑ 2. FeCl2 + 2NaOH → Fe(OH)2↓ + 2NaCl 3. 4Fe(OH)2 + 2H2O + O2 → 4Fe(OH)3 4. 2Fe + 3Cl2 → 2FeCl3 5. FeCl3 + 3NaOH → Fe(OH)3↓ + 3NaCl 6. 7. 2Fe(OH)3 → Fe2O3 + 3H2O Fe2O3 + 3H2 → 2Fe + 3H2O 31 Fe 2010 weli 3. IX-X klasebi II turi airTa narevi Seicavs 3.2 g Jangbads, 5.6 g azots da 4.4 g naxSirbadis (IV) oqsids. gansazRvreT narevis simkvrive gogirdwyalbadis mimarT. amoxsna narevSi aris: ν(O ) = . = 0.1 moli ν(N ) = . = 0.2 moli ν(CO ) = . = 0.1 moli, aqedan gamomdinare, narevSi aris 0.1+0.2+0.1=0.4 moli airebi. narevis masaa 3.2+5.6+4.4=13.2 g narevis saSualo moluri masa iqneba M = = xolo simkvrive gogirdwyalbadis mimarT . . = 33 g/moli ( ) = 33 34 = 0.97 pasuxi: 0.97 . 4. ra moculobis (n.p.) amiaki (NH3) da wyalia saWiro, rom miviRoT 500 g xsnari, romelSic amiakis masuri wilia 17%? amoxsna 500 g 17%-iani xsnari Seicavs: mნ = ხ· % % = · = 85 g amiaks da 500-85=415 g anu 415 ml wyals. 85 g amiaki n.p. daikavebs V(NH ) = M · VM = · 22.4 = 112 l moculobas pasuxi: 112 l amiaki da 415 ml wyali 5. ucnobi orvalentiani metalis sulfiti (MeSO3) 40% masur wil Jangbads Seicavs. gansazRvreT nivTierebis formula. amoxsna vTqvaT, ucnobi orvalentiani metalis sulfitis formulas MeSO3 maSin M (MeSO ) = + 32 + 48 = Jangbadis masuri wili iqneba: 40% = + 80 48 · 100% + 80 gantolebis amoxsniT miviRebT, rom = 40, e.i. ucnobi metalia Ca pasuxi: 32 2010 weli 6. IX-X klasebi II turi Warb JangbadSi dawves 13.6 g fosfini (PH3). wvis produqtebi srulad gaxsnes 160.8 g wyalSi. gansazRvreT miRebul xsnarSi warmoqmnili naerTis masuri wili. amoxsna 2PH3+ 4O2 = P2O5 + 3H2O ν(PH3) = 13.6 : 34 = 0.4 moli. rogorc reaqciidan Cans: ν(P2O5) = ν( PH3):2 = 0.2 moli m(P2O5) = 0.2 142 = 28.4 g ν(H2O) = ν( P2O5) · 3 = 0.6 moli m(H2O) = 0.6 18 = 10.8 g mx = m(P2O5) + m(H2O) + 160.8 = 28.4 + 10.8 + 160.8 = 200 g wyalSi gaxsnisas warimarTeba reaqcia: P2O5 + 3H2O =2H3PO4 rogorc reaqciidan Cans: ν(H3PO4) = ν( P2O5) · 2 = 0.4 moli m(H3PO4) = 0.4 98 = 39.2 g ω(H PO ) = . = 0.196 anu 19.6 % pasuxi: 0.196 anu 19.6% H3PO4 7. gogirdis (VI) oqsidis sinTezisaTvis kontaqtur aparatSi toli moculobebiT gaatares gogirdis (IV) oqsidi da Jangbadi. aRmoCnda, rom reaqciiis Sedegad gardaiqmna gogirdis (IV) oqsidis 40%. gansazRvreT miRebuli airebis narevSi komponentebis moculobiTi Tanafardoba. amoxsna 2SO2 + O2 = 2SO3 vTqvaT, aRebuli iyo 1 moli SO2 da 1 moli O2 reaqciaSi Sevida 40%, anu 0.4 moli SO2, e. i. darCa 1-0.4=0.6 moli SO2 rogorc reaqciidan Cans, reaqciaSi Sevida ν(O2) = ν( SO2) 2 = 0.2 moli, e. i. darCa 1-0.2=0.8 moli O2 reaqciis Sedegad warmoiqmneboda ν(SO3) = ν( SO2) = 0.4 moli gogirdis (IV) oqsidi amrigad V(SO2) : ν(O2) : ν(SO3) = 0.6 : 0.8 : 0.4 = 3 : 4 : 2 pasuxi: V(SO2) : ν(O2) : ν(SO3) = 3 : 4 : 2 33 2010 weli IX-X klasebi III turi IX-X klasebi _ III turi 1. Jangbadis areSi 28 g rkinis fxvnilis gaxurebis Sedegad misi masa 38%-iT gaizarda. gansazRvreT, ra nivTiereba warmoiqmna am dros. amoxsna FexOy ν(Fe) = 28 : 56 = 0.5 moli mierTebuli Jangbadis masaa: ∆m = 28 · 0.38 = 10.64 g ν(O) = 10.64 : 16 = 0.665 moli x : y = 0.5 : 0.665 = 1 : 1.33 = 3 : 4 e. i. warmoiqmna Fe3O4 – rkinis (II,III) oqsidi anu rkinis xenji pasuxi: Fe3O4. 2. qlorwyalbadiT avsebuli (n.p.) Tavdaxuruli kolbis yeli CauSves wylian WurWelSi da wyalqveS moxades sacobi, ris Sedegadac kolba mTlianad wyliT aivso. gansazRvreT kolbaSi miRebul xsnarSi marilmJavas masuri wili, Tu xsnaris simkvrivea 1 g/sm3. amoxsna vTqvaT, WurWlis moculobaa 1 l, maSin igi Seicavs 1 : 22.4 ≈ 0.045 mol qlorwyalbads m(HCl) = 0.045 · 36.5 ≈ 1.64 g radgan xsnaris simkvrivea 1 g/sm3, wyliT avsebis Semdeg kolbaSi iqneba 1000 g xsnari ω(HCl) = . = . anu 0.164%. pasuxi: 0.164%. 3. gogirdmJavas Semcvel 80 g xsnars daamates 22.2 g natriumis karbonati, ris Sedegadac xsnaris masa gaxda 100 g. gansazRvreT miRebuli xsnaris procentuli Sedgeniloba. amoxsna Na CO + H SO = Na SO + H O + CO ↑ amocanis pirobidan Cans, rom gamoiyo 80+22.2–100=2.2 g CO2. ν( CO2) = 2.2 : 44 = 0.05 moli rogorc reaqciidan Cans: ν(Na2CO3) = ν(CO2) = 0.05 moli, m(Na2CO3) = 106 · 0.05 = 5.3 g xsnarSi darCeboda reaqciaSi Seusvleli 22.2–5.3=16.9 g Na2CO3. 34 2010 weli IX-X klasebi III turi radgan Na2CO3 Warbia, gogirdmJava srulad daxarjula. xsnarSi iqneba reaqciis Sedegad warmoqmnili natriumis sulfatic: ν(Na2SO4) = ν(Na2CO3) = 0.05 moli, m(Na2SO4) = 142 · 0.05 = 7.1 g amrigad xsnari Seicavs: ω(Na SO ) = . ω(Na CO ) = = 0.071 anu 7.1% natriumis sulfats da . = 0.169 anu 16.9% natriumis karbonats pasuxi: 7.1% natriumis sulfati da 16.9% natriumis karbonati. 4. xsnars, romelic Seicavda 5.88 g fosformJavas, daumates 8.4 g kaliumis hidroqsidi. gansazRvreT xsnaridan wylis mTlianad aorTqlebis Sedegad miRebuli naSTis Sedgeniloba. amoxsna ν(H3PO4) = 5.88 : 98 = 0.06 moli ν(KOH) = 8.4 : 56 = 0.15 moli reaqciis pirvel safexurze: KOH + H PO = KH PO + H O, 0.06 mol fosformJavasTan reaqciaSi Seva 0.06 moli kaliumis hidroqsidi, warmoiqmneba 0.06 moli KH PO . reaqciaSi Seusvleli darCeba 0.15 – 0.06 = 0.09 moli KOH. reaqciis meore safexurze: KOH + KH PO = K HPO + H O, 0.06 mol KH PO -Tan reaqciaSi Seva 0.06 moli kaliumis hidroqsidi, warmoiqmneba 0.06 moli K HPO . reaqciaSi Seusvleli darCeba 0.09 – 0.06 = 0.03 moli KOH. reaqciis mesame safexurze: KOH + K HPO = K PO + H O, darCenil 0.03 mol KOH-Tan reaqciaSi Seva 0.03 moli K HPO , warmoiqmneba 0.03 moli K PO . reaqciaSi Seusvleli darCeba 0.06 – 0.03 = 0.03 moli K HPO . amrigad, miiReba ori marili: 0.03 moli da 0.03 moli . pasuxi: 0.03 moli da 0.03 moli . 5. narevi Seicavs rkinas da mudmivi valentobis mqone ucnob metals moluri TanafardobiT (Fe) : (Me) = 1 : 2. am narevis marilmJavaSi srulad gaxsnisas gamoiyofa 4.48 l wyalbadi, xolo igive raodenobis narevis srulad qlorirebisas ixarjeba 5.04 l qlori (n.p.). daadgineT ucnobi metalis valentoba. amoxsna vTqvaT, ucnobi metalis valentobaa n, (Fe) = (Me) = 2 marilmJavaSi gaxsnisas gamoyofili wyalbadis raodenoba: 35 2010 weli IX-X klasebi (H2) = 4.48 : 22.4 = 0.2 moli Fe + 2HCl = FeCl + H ↑, (H2) = (Fe) = 2Me + 2nHCl = 2MeCl + nH ↑ amrigad: + n = 0.2 qlorirebisas ixarjeba III turi (H2) = (M )· moli = · = n moli (Cl2) = 5.04 : 22.4 = 0.225 moli 2Fe + 3Cl = 2FeCl , (Cl2) = 2Me + nCl = 2MeCl (Cl2) = (F )· (M )· = = = 1.5 · amrigad: 1.5 + n = 0.225 miviRebT sistemas: + n = 0.2 1.5 + n = 0.225 saidanac 0.5 = 0.025 = 0.05 moli CasmiT miviRebT: 0.05 + 0.05n = 0.2 n=3 e. i. ucnobi metali samvalentiania. pasuxi: samvalentiani. 36 =n 2010 weli XI-XII klasebi I turi XI-XII klasebi _ I turi 1. SeadgineT Semdegi sami nawilakis eleqtronuli formulebi: a) Na b) K g) Cl . swori pasuxebi a) 1s22s22p63s1 b) 1s22s22p63s23p6 g) 1s22s22p63s23p6 2. mocemulia reaqcia: Cu + HNO3 → Cu(NO3)2 + NO + H2O a) eleqtronuli balansis saSualebiT SearCieT koeficientebi da gaaTanabreT toloba. b) miuTiTeT, am reaqciaSi romeli elementia mJangavi da romeli – aRmdgeni. swori pasuxebi a) Cu + HN O Cu (NO ) + N 3 Cu 2e 2 N + 3e O+H O Cu N 3Cu(NO ) + 2NO + 4H O 3Cu + 8HNO b) mJangavia azoti, aRmdgeni _ spilenZi. 3. NaHSO4-is wyalxsnars daamates natriumis tute. a) dawereT Sesabamisi reaqciis toloba. b) warmoadgineT reaqcia sruli da mokle ionuri tolobebis saxiT. swori pasuxebi a) NaHSO + NaOH b) Na + H + SO H + OH Na SO + H O + Na + OH 2Na + SO H O 37 +H O 2010 weli XI-XII klasebi I turi 4. mocemulia nivTierebaTa gardaqmnis sqema: P 1 P2O 5 4 3 Ca(H 2PO4) 2 5 2 Ca 3(PO 4)2 Ca dawereT sqemaSi cifrebiT aRniSnuli reaqciebis tolobebi. swori pasuxebi 1. 4P + 5O2 = 2P2O5 2. 3Ca + 2H3PO4 = Ca3(PO4)2↓ + 3H2↑ 3. 3CaO + P2O5 = Ca3(PO4)2 an 3Ca(OH)2 + P2O5 = Ca3(PO4)2 ↓ + 3H2O 4. Ca(OH)2 + P2O5 + H2O = Ca(H2PO4)2 an CaO + P2O5 + 2H2O = Ca(H2PO4)2 5. Ca3(PO4)2 + 4H3PO4 = 3Ca(H2PO4)2 5. 40 g spilenZis (II) oqsids daamates gogirdmJavas 24.5%-iani xsnaris is raodenoba, rac oqsidis srulad gaxsnisaTvis iyo saWiro. a) dawereT Sesabamisi reaqciis toloba. b) ramdeni g gogirdmJavas xsnari daixarja am dros? g) iangariSeT miRebul xsnarSi marilis masuri wili. amoxsna a) CuO + H2SO4 = CuSO4 + H2O b) rogorc reaqciidan Cans, ν(CuO) = M = ν(H SO ) = ν(CuO) = 0.5 moli e. i. ν(H SO ) = 0.5 moli. m(H SO ) = ν · M = 0.5 · 98 = 49 g. mხ = pasuxi: ნ % · 100% = . · 100 = 200 g. g. g) rogorc reaqciidan Cans, ν(CuSO ) = ν(CuO), e. i. ν(CuSO ) = 0.5 moli. m(CuSO ) = ν · M = 0.5 · 160 = 80 g. mხ = 200 + 40 = 240 g. ω= ≈ 0.33 anu 33% pasuxi: 0.33 anu 33%. 38 2010 weli XI-XII klasebi II turi XI-XII klasebi _ II turi 1. sawyobidan laboratoriaSi gadasatania 8 reaqtivi. esenia: fxvnilebi – Fe, CaCO3, NaCl, Cu, SiO2 da xsnarebi – NaOH, HCl, H2SO4(ganz.) amisaTvis Tqven mocemuli gaqvT mxolod 4 qimiuri WurWeli. rogor unda gadaanawiloT 4 WurWelSi es reaqtivebi ise, rom laboratoriaSi mitanis Semdeg moxerxdes maTi gancalkeveba isev sawyis 8 reaqtivad? miuTiTeT, rogor gamoyofT reaqtivebs TiToeuli WurWlidan. swori pasuxebi radgan reaqtivebs Soris 3 xsnaria, isini unda ganTavsdnen cal-calke WurWlebSi. maTSi SeiZleba iseTi fxvnilebis moTavseba, romlebic reaqciaSi ar Seva am xsnarebTan da arc maTSi gaixsneba. meoTxe WurWelSi unda moTavsdes iseTi reaqtivebi, romlebic advilad dascildeba erTmaneTs. magaliTad, amocanis pasuxis erT-erTi swori varianti aseTia: I WurWeli: H2SO4(ganz.) + SiO2 (aq ar SeiZleba Fe, CaCO3-is da NaCl -is moTavseba); II WurWeli: NaOH (xsnari) + CaCO3 (aq ar SeiZleba SiO2-is da NaCl -is moTavseba); III WurWeli: HCl (xsnari) + Cu (aq ar SeiZleba Fe, CaCO3-is da NaCl-is moTavseba); IV WurWeli: NaCl da Fe. I, II da III WurWlebidan nivTierebebis dacileba SeiZleba gafiltvriT an dekantaciiT (siTxis gadawurviT), darCenili myari nivTierebebi unda gairecxos wyliT da gaSres; IV WurWlidan rkina moscildeba magnitiT da darCeba NaCl. 2. mocemulia nivTierebaTa gardaqmnebis sqema: benzoli 3 eTani 1 2 X Y 4 + HCl Z 5 CH2 CH dawereT sqemaSi cifrebiT aRniSnuli reaqciebis tolobebi. swori pasuxebi 1) C2H6 2) C2H4 3) 3C2H2 4) HC °, კატ. °, კატ. °, კატ. CH + HCl C2H4 + H2 C2 H 2 + H 2 C6H6 კატ. H C = CHCl 39 Cl n 2010 weli XI-XII klasebi 5) n H C = CHCl 3. კატ. [ H C II turi CHCl ] airad mdgomareobaSi najeri naxSirwyalbadis simkvrive wyalbadis mimarT 36-is tolia. dawereT misi yvela SesaZlo izomeris struqturuli formulebi da daasaxeleT isini. miuTiTeT, am izomerebidan romels SeuZlia warmoqmnas 4 sxvadasxva monoqlornawarmi. amoxsna M(CnH2n+2)=2 36=72, aqedan n=5. e. i. najeri naxSirwyalbadi aris pentani _ C5H12. misi izomerebia: * * * CH3 CH2 CH2 CH2 CH3 * * * * CH3 CH2 CH CH3 CH3 n-pentani 2-meTilbutani CH3 CH3 C * CH3 CH3 2,2-dimeTilpropani am izomerebidan n-pentans SeuZlia warmoqmnas 3 monoqlornawarmi (qloris atomi SeiZleba Canacvlebuli iyos * simboloTi aRniSnul lokantebTan), 2-meTilbutans – 4, xolo 2,2-dimeTil-propans – 1. pasuxi: 2-meTilbutani 4. dawereT yvela im alkenis struqturuli formula da saxelwodeba, romlebic warmoiqmneba 2,4,4-trimeTilheqsanis katalizuri dehidrirebiT. swori pasuxebi: CH3 CH2 C CH3 CH2 C CH2 CH3 CH3 2,4,4-trimeTilheqsen-1 5. CH3 CH3 CH3 C CH C CH2 CH3 CH3 CH3 2,4,4-trimeTilheqsen-2 CH3 CH CH2 C CH3 CH CH2 CH3 3,3,5-trimeTilheqsen-1 3.36 l (n.p.) acetilenis sruli wvisas warmoqmnili naxSirorJangi gaatares kalciumis hidroqsidis 400 g 3.7%-ian xsnarSi. gansazRvreT warmoqmnili naleqis masa da miRebul xsnarSi marilis masuri wili. amoxsna 2C2H2 + 5O2 = 4CO2 + 2H2O ν( C2H2) = 3.36 : 22.4 = 0.15 moli reaqciis mixedviT ν(CO2) = ν(C2H2)·2 = 0.3 moli 40 2010 weli XI-XII klasebi II turi m(CO2)=0.3·44=13.2 g m(Ca(OH)2)= · . = 14.8 g ν( Ca(OH)2) = 14.8 : 74 = 0.2 moli xsnarSi warimarTeba reaqcia Ca(OH)2 + CO2 = CaCO3↓ + H2O magram reaqciidan Cans, rom ν(CO2)= ν(Ca(OH)2), amitom 0.3-0.2=0.1 moli CO2 darCeba reaqciaSi Seusvleli. igi imoqmedebs warmoqmnil CaCO3–Tan: CaCO3 + CO2 + H2O = Ca(HCO3)2 am reaqciaSi ν(CO2)= ν(CaCO3)= ν(Ca(HCO3)2), e. i. 0.1 moli CO2 reaqciaSi Seva 0.1 mol CaCO3-Tan da miiReba 0.1 moli Ca(HCO3)2. sabolood miviRebT: naleqis saxiT 0.2-0.1=0.1 mol CaCO3-s, romlis masaa m(CaCO3)=0.1·100=10 g da xsnarSi 0.1 mol Ca(HCO3)2-s, romlis masaa m(Ca(HCO3)2)=0.1·162=16.2 g xsnaris masa iqneba: mx = 400+ m(CO2) – m(CaCO3) = 400 + 13.2 – 10 = 403.2 g. xolo gaxsnili marilis masuri wili: ω(Ca(HCO ) ) = . . ≈ 0.04 anu 4% pasuxi: naleqi – 10 g CaCO3 ; gaxsnili marili – 4% 41 ( ) . 2010 weli XI-XII klasebi III turi XI-XII klasebi _ III turi 1. narevi Seicavs spilenZs, alumins, siliciumis (IV) oqsids, magniumis oqsids da aluminis sulfats. moifiqreT narevidan TiToeuli nivTierebis sufTa saxiT gamoyofis racionaluri xerxi. aCveneT gamoyofis etapebis Tanmimdevroba da dawereT Sesabamisi reaqciebis tolobebi. amoxsnis pirveli gza I etapi: narevi movaTavsoT wyalSi. gaixsneba mxolod Al2(SO4)3 gavfiltroT. filtrati warmoadgens Al2(SO4)3-is wyalxsnars, romlidanac wyals movacilebT gaxurebiT da darCeba sufTa saxiT aluminis sulfati. II etapi: filtrze darCenili narevi (Cu, Al, SiO2 da MgO) gavxsnaT ganzavebul mJavaSi. gaixsneba Al da MgO: 2Al + 6HCl = 2AlCl3+3H2↑ MgO + 2HCl = MgCl2+H2O gavfiltroT da miRebul xsnarze Warbi tutis damatebiT gamoileqeba magniumis hidroqsidi: MgCl2 + 2NaOH = Mg(OH)2↓+2NaCl xolo aluminis hidroqsidi ar gamoileqeba, radgan igi gaixsneba Warb tuteSi: AlCl3+4NaOH = Na[Al(OH)4] + 3NaCl gafiltvriT movacilebT magniumis hidroqsids, romlis gaxurebiT miviRebT magniumis oqsids: Mg(OH)2=MgO + H2O xolo natriumis aluminati, romelic darCeba filtratSi, SevamJavoT da Semdeg amoniumis hidroqsidiT gamovyoT aluminis hidroqsidi: Na[Al(OH)4] + 4HCl = AlCl3 + NaCl + 4H2O AlCl3+3NH4OH = Al(OH)3↓ + 3 NH4Cl an (Tu mJavas zustad gansazRvruli raodenobiT davamatebT) Na[Al(OH)4] + HCl = Al(OH)3↓ + NaCl + H2O aluminis hidroqsidis gaxurebiT miviRoT aluminis oqsidi: 2Al(OH)3 = Al2O3 + 3H2O romlis eleqtroliziTac miviRebT alumins: 2Al2O3 ელ ლიზი 4Al + 3O2 III etapi: II etapis Semdeg darCenili narevi (Cu da SiO2) gavxsnaT tuteSi da gavfiltroT. filtrze darCeba spilenZi, xolo SiO2 warmoqmnis xsnad silikats: 2NaOH + SiO2 = Na2SiO3 + H2O 42 2010 weli XI-XII klasebi romelic gadava filtratSi. filtratze mJavas moqmedebiT siliciummJava: Na2SiO3 + 2HCl = H2SiO3↓ + 2NaCl romlis gaxurebiT miviRebT siliciumis (IV) oqsids: H2SiO3=SiO2 + H2O III turi gamoileqeba amoxsnis meore gza: I etapi igivea II etapze narevi davamuSavoT tutis Warbi xsnariT, romelSic gaixsneba alumini da siliciumis oqsidi: 2Al + 2NaOH + 6H2O= 2Na[Al(OH)4] + 3H2↑ 2NaOH + SiO2 = Na2SiO3 + H2O mJavas Warbad damatebisas gamoileqeba siliciummJava: Na2SiO3 + 2HCl = H2SiO3↓ + 2NaCl, romlis gaxurebiT miviRebT siliciumis (IV) oqsids: H2SiO3=SiO2 + H2O marilmJavis damatebis Sedegad aluminati gadava qloridSi, romelzec amoniumis hidroqsidis moqmedebiT gamoiyofa aluminis hidroqsidi: Na[Al(OH)4] + 4HCl = AlCl3 + NaCl + 4H2O da AlCl3+3NH4OH = Al(OH)3↓ + 3 NH4Cl aluminis hidroqsidis gaxurebiT miviRoT aluminis oqsidi: 2Al(OH)3 = Al2O3 + 3H2O romlis eleqtroliziTac miviRebT alumins: 2Al2O3 ელ ლიზი 4Al + 3O2 III etapze darCenili narevi (Cu da MgO) gavxsnaT ganzavebul mJavaSi da gavfiltroT. filtrze darCeba spilenZi, xolo MgO gaixsneba: MgO + 2HCl = MgCl2+H2O miRebul xsnarze tutis damatebiT gamoileqeba magniumis hidroqsidi: MgCl2 + 2NaOH = Mg(OH)2↓+2NaCl romlis gaxurebiT miviRebT magniumis oqsids: Mg(OH)2=MgO + H2O 2. narevi, romelic Seicavda kaliumis, TuTiis da vercxlis nitratebs, gaacxeles gavarvarebamde, ris Sedegadac gamoiyo 2.24 l airTa narevi (n.p.). miRebuli myari naSTi wyliT garecxes, ris Sedegadac naSTis masa 3.4 g-iT Semcirda. amis Semdeg darCenili naSTi garecxes Warbi marilmJaviT da sabolood miiRes 2.16 g myari nivTiereba. daadgineT nitratebis sawyisi narevis masa. amoxsna 43 2010 weli XI-XII klasebi III turi 2KNO = 2KNO + O ↑ 2Zn(NO ) = 2ZnO + 4NO ↑ +O ↑ 2AgNO = 2Ag + 2NO ↑ +O ↑ amrigad, gacxelebis Semdeg darCenili myari naSTi Seicavs KNO -s, ZnO-s da Ag-s. wyliT garecxvisas gaixsneba mxolod KNO , amitom misi masaa 3.4 g. marilmJaviT garecxvisas gaixsneba ZnO, amitom 2.16 g myari nivTiereba iqneba vercxli. ν(KNO2) = 3.4 : 85 = 0.04 moli reaqciis mixedviT ν(KNO2) = ν(KNO3) = 0.04 moli; m(KNO3) = 0.04 ⋅101 = 4.04 g. ν(Ag) = 2.16 : 108 = 0.02 moli reaqciis mixedviT ν(Ag) = ν(AgNO3) = 0.02 moli; m(AgNO3) = 0.02 ⋅170 = 3.4 g. gacxelebis Sedegad gamoyofili airTa narevis raodenobaa: ν(narevi) = 2.24 : 22.4 = 0.1 moli reaqciebidan Cans, rom: 2 moli KNO -idan gamoiyofa 1 moli airi 0.04 molidan ------------------- x x=0.02 moli; 2 moli AgNO -idan gamoiyofa 2+1=3 moli airTa narevi 0.02 molidan ------------------- x x=0.03 moli; danarCeni 0.1–0.03–0.02=0.05 moli airTa gaxurebis Sedegad. reaqciidan Cans, rom: narevi gamoiyofoda Zn(NO ) -is 2 moli Zn(NO ) -idan gamoiyofa 4+1=5 moli airTa narevi x molidan ------------------------------ 0.05 x=0.02 moli Zn(NO ) m(Zn(NO ) ) = 0.02 · 189 = 3.78 g. amrigad, sawyisi narevis masa iqneba 4.04+3.4+3.78=11.22 g. pasuxi: 11.22 g. 3. specialur WurWelSi Seuries A da B airebi. A airi miRebuli iyo 4.9 g berToles marilis sruli daSliT, xolo B _ 6 g kalciumis wyalTan moqmedebiT. narevi aafeTqes, ris Semdegac WurWlis SigTavsi sawyis temperaturamde gaacives. gansazRvreT, rogor Seicvala WurWelSi wneva (wylis moculoba SegiZliaT ugulebelyoT). amoxsna airi A Jangbadia: 2KClO3 = 2KCl + 3O2 ↑ ν(KClO3) = 4.9 : 122.5 = 0.04 moli rogorc reaqciidan Cans, 2 moli KClO3-is daSlisas gamoiyofa 3 moli O ; 44 2010 weli XI-XII klasebi 0.04 moli KClO3-is daSlisas -----------airi B wyalbadia: Ca + 2H2O = Ca(OH)2 + H2 ↑ III turi = 0.06 moli O2 ν(Ca) = 6 : 40 = 0.15 moli rogorc reaqciidan Cans, ν(Ca) = ν(H2) = 0.15 moli afeTqebisas warimarTeba reaqcia: 2H2 + O2 = 2H2O romelSic ν(H2) : ν(O2) = 2 : 1 xolo WurWelSi airebis Tanafardobaa ν(H2) : ν(O2) = 0.15 : 0.06 = 2.5 : 1 aqedan Cans, rom Warbia wyalbadi, amitom reaqciaSi Seva ν(H2)= ν(O2)⋅2=0.12 moli da WurWelSi darCeba 0.15 – 0.12 = 0.03 moli wyalbadi. vinaidan sabolood temperatura ucvleli rCeba, wneva pirdapirproporciulad iqneba damokidebuli WurWelSi airad mdgomareobaSi myofi nivTierebebis raodenobaze. sawyis pirobebSi WurWelSi wnevas qmnida 0.15 + 0.06 = 0.21 moli airTa narevi, reaqciis Semdeg ki wnevas Seqmnis 0.03 moli wyalbadi, amitom sawyisTan SedarebiT wneva 0.21 : 0.03 = 7-jer Semcirdeba. pasuxi: 7-jer Semcirdeba. 4. 5.3 g aromatuli naxSirwyalbadis (CnH2n-6) sruli wvis Sedegad warmoiqmna 8.96 l naxSirorJangi (n.p.). a) daadgineT am naxSirwyalbadis formula. b) dawereT am naxSirwyalbadis yvela im izomeris struqturuli formula da saxelwodeba, romlebic benzolis homologebs warmoadgenen. g) erT-erTi izomeris dehidrirebiT miiReba naxSirwyalbadi, romelic auferulebs bromian wyals. dawereT am naxSirwyalbadis polimerizaciis reaqcia. amoxsna a) C H + xO2 = nCO2 + (n-3)H2O ν(CO2)= 8.96 : 22.4 = 0.4 moli ν(CnH2n-6)= ν(CO2) : n = . moli ) = 14n 6 m 5.3 )= = M(C H n = 13.25n ν 0.4 aqedan 14n 6 =13.25n 0.75n = 6 n=8 e. i. aromatuli naxSirwyalbadis formulaa C H . M(C H 45 2010 weli XI-XII klasebi III turi b) am formulis mqone benzolis homologebia: C2H5 CH3 CH3 CH3 CH3 CH3 eTilbenzoli g) 1,2-dimeTilbenzoli anu orTo-dimeTilbenzoli 1,3-dimeTilbenzoli anu meta-dimeTilbenzoli CH3 1,4-dimeTilbenzoli anu para-dimeTilbenzoli naxSirwyalbadi, romelic auferulebs bromian wyals, miiReba eTilbenzolis dehidrirebiT: H2C CH3 HC CH2 + H2 to , kat. esaa stiroli anu vinilbenzoli, romlis polimerizaciis reaqciaa: n HC C6H5 5. HC CH2 CH2 C6H5 to n airTa narevi Seicavs meTanis homologiuri rigis or erTmaneTis momdevno wevrs, romlebic aRebulia toli moculobebiT. am narevis sruli wvis Sedegad miRebuli produqtebi gaatares jer koncentrirebul gogirdmJavaSi, Semdeg ki tutis Warb xsnarSi. gogirdmJaviani WurWlis masam moimata 9 g-iT, xolo tutiani WurWlis masam _ 13.2 g-iT. daadgineT, romel alkanebs Seicavda narevi. amoxsna vTqvaT, erTi wevria C H x moli raodenobiT. , meore ki C maTi wvis reaqciebia: 46 H da TiToeuli aRebulia 2010 weli XI-XII klasebi C H + yO2 = nCO2 + (n+1)H2O C H + zO2 = (n+1)CO2 + (n+2)H2O reaqciebidan Cans, rom: pirvelis wvisas gamoiyofa n⋅x moli CO2 da (n+1)⋅x moli H2O; meoris wvisas gamoiyofa (n+1)⋅x moli CO2 da (n+2)⋅x moli H2O. sul gamoiyofa: n⋅x +(n+1)⋅x = 2nx + x moli CO2 da (n+1)⋅x + (n+2)⋅x =2nx + 3x moli H2O. koncentrirebuli gogirdmJava STanTqavda wyals, e. i. m(H2O)= 9 g, ν(H2O)= 9 : 18 = 0.5 moli; xolo tute STanTqavda naxSirorJangs, e. i. m(CO2)= 13.2 g, ν(CO2)= 13.2 : 44 = 0.3 moli. miviRebT sistemas: 2nx + 3x = 0.5 (1) 2nx + x = 0.3 (2) Tu (1) gantolebas gamovaklebT (2) gantolebas, miviRebT: 2x = 0.2 x = 0.1 moli CasmiT miviRebT: 0.2n + 0.1 = 0.3 n=1 e. i. ucnobi alkanebia CH4 (meTani) da C2H6 (eTani). pasuxi: CH4 (meTani) da C2H6 (eTani). 47 III turi
© Copyright 2025 Paperzz